Naujausi straipsniai
Vaistų paieška
|
Dirvinis asiūklis
2010, Kovas 30 - 21:49
Dirviniai asiūkliai- 30-50 cm. aukščio daugiamečiai, ilgus, giliai įsiskverbiančius šakniastiebius išauginantys augalai. Pavasarį, paprastai pradėjus žydėti šalpusniams, pasirodo gelsvai rudi derantys dirvinių asiūklių ūgliai, kurių viršūnėje susitelkusios sporangės su sporomis. Žali šakoti ūgliai išauga vėliau, kai išbyra sporos. Dirviniai asiūkliai aptinkami dirbamuose laukuose, pievose, šlaituose, pamiškėse, dažniausiai ir gausiausiai tokiose vietose, kur negiliai yra gruntiniai vandenys. Nusausintuose laukuose dirvinių asiūklių šakniastiebiai kartais užkemša drenažo vamzdžius, neleidžia nutekėti vandeniui ir taip pridaro nemažų nuostolių. Pasitaiko atvejų, kad pagal tankiai sužėlusius ir vešlius dirvinius asiūklius galima tiksliai nustatyti, kur po žeme pakloti drenažo vamzdeliai. Dirvinių asiūklių sudėtis labai skiriasi nuo daugelio kitų augalų sudėties, nes juose yra silicio oksido ir kelių rūšių alkaloidų (taip pat ir nikotino). Augalas pasižymi stipriomis sutraukiamosiomis savybėmis, todėl jo preparatai vartojami kraujavimui stabdyti, skatina kraujo krešėjimą, asiūkliu gydomas kraujingas kosulys. Teigiama, kad augalo preparatai padeda atsinaujinti jungiamiesiems audiniams, didina jų elastingumą, vartojami inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Dirvinių asiūklių antpilas valo organizmą, skatina radionuklidų šalinimąsi, vartojamas organizme stingant silicio. Išoriškai nuoviras naudojamas sunkiai gyjančioms žaizdoms dezinfekuoti, padeda nuo odos ligų, pavyzdžiui, egzemos. Iš šviežių augalų gaminami homeopatiniai preparatai šlapimo sistemos ligoms gydyti. Dirvinių asiūklių žaliuose ūgliuose yra daug (apie 10 procentų) smulkių silicio kristalų, todėl jie kartais naudojami poliravimui. Geriausiai tinka kietai medienai poliruoti. Užpilas turi fungicidinių savybių ir juo galima purkšti miltligėmis, rūdligėmis sergančius dekoratyvinius augalus. Panašių savybių turi ir kitų rūšių asiūkliai. Gydymo tikslais, ypač liaudies medicinoje, kartais naudojami sausuose šlaituose, pamiškėse ar žvyrynuose augančio šiurkščiojo asiūklio ūgliai. Šių asiūklių ūgliai žaliuoja ištisus metus, jie tamsiai žalios spalvos, labai šiurkštūs ir standūs. Švieži dirviniai asiūkliai arba jeigu jų preparatų vartojama daug, pavojingi sveikatai. Augaluose yra fermento tiaminazės, skaidančio B grupės vitaminus. Dėl to organizme gali imti stigti šios grupės vitaminų. Tinkamai išdžiovintoje žaliavoje ir nuo karščio fermentai suskyla ir nebekelia pavojaus. Be to, dirviniuose asiūkliuose esama asiūklių rūgšties, stipriai veikiančios širdį ir nervų sistemą. Gydymo tikslais šiuos augalus reikia vartoti atsargiai, nedideliais kiekiais ir trumpą laiką. Literatūroje nurodoma, kad Šiaurės Amerikos indėnai jaunus vegetatyvinius dirvinių asiūklių ūglius, kol jie dar neišsišakoję, valgydavo, o kai kurių genčių indėnai ta proga net rengdavo šventes. Maistui buvo vartojami ir ant dirvinių asiūklių šakniastiebių atsirandantys krakmolingi, maždaug lazdyno riešuto dydžio juodi gumbeliai. Prisikasti daug gumbelių sunku, nes jie susidaro gana giliai po žeme, tačiau badmečiu tai buvo svarbus maisto šaltinis. Kartais indėnai valgydavo lemingų ir kitų graužikų surinktus dirvinių asiūklių gumbelius. Kai kuriose Europos šalyse maistui vartoti jauni derantys ūgliai, nuo jų pašalinus sporanges ir juodus žvyniškus lapus.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
— 2011, Rugpjūtis 19 - 17:31
taip
as — 2011, Rugpjūtis 19 - 16:16
cia nuotraukoj asiuklis?
Skelbti naują komentarą