Naujausi straipsniai
Moteriškė sustabdo taksi...Moteriškė sustabdo taksi:
Vaistų paieška
|
Dirvinė našlaitė
2010, Balandis 20 - 17:57
Dirvinės našlaitės yra vienamečiai, kartais dvimečiai, 5-20 cm. aukščio, paprastai gausiai šakoti augalai. Žiedai smulkūs, mažesni kaip 1cm skersmens. Vainiklapiai balti ar vos gelsvi, ties vainikėlio žiotimis geltoni, kartais su tamsiomis gyslomis. Žydi nuo gegužės iki spalio mėnesio. Vaisius - dėžutė su daug smulkių sėklų. Dirvinės našlaitės auga dirbamuose laukuose, dirvonuose, dykvietėse. Paprastai įsikuria trąšiame, bet gali augti ir nederlingame dirvožemyje. Dirvinės našlaitės dažnos visoje Lietuvoje. Į dirvines našlaites panašios ir tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi trispalvės našlaitės. Dėl panašumo ir žiedų spalvų bei dydžių įvairovės abiejų rūšių našlaitės seniau netgi laikytos viena rūšimi. Nuo dirvinių jos skiriasi stambesniais, 1-2 cm. skersmens žiedais, kurie paprastai būna trijų spalvų: violetinės, baltos ir geltonos, derinio. Trispalvės našlaitės auga dirvonuose, pamiškėse, smėlynuose, miškų aikštelėse, kirtavietėse, dirbamuose laukuose. Sėklos, kaip ir visų kitų rūšių našlaičių, su mėsingu priedėliu. Sėklų priedėlis saldus, todėl jas renka skruzdėlės. Nugraužusios minkštimą, sėklas skruzdėlės išmeta iš skruzdėlyno ir taip jas išplatina. Dirvinės ir trispalvės našlaitės turi gana daug liaudiškų pavadinimų, o kitų rūšių našlaitės žmonėms buvo mažai svarbios ir liko neįvardytos. Brolelis, brolytis, brolseseriukė, našlikė, našlelė, našlutė, sesėbrolė, vargo žiedas - tai vis trispalvių našlaičių liaudiški pavadinimai. Reikia pridurti, kad Lietuvoje našlaitės, ypač trispalvės ir darželinės, nuo seno laikomos liūdesio, sielvarto simboliu. Įdomu, jog daugumos kitų rūšių našlaitės, žydinčios mėlynais ar melsvais žiedais, liaudies vadintos žibutėmis ar žibuoklėmis. Net ir šiuolaikiniuose žodynuose pasitaiko, kad prie našlaitės pavadinimo kitomis kalbomis atsiranda triskiautės žibuoklės, o ne našlaitės atitikmuo. Dirvinių ir trispalvių našlaičių žolė nuo seniai naudojama gydymo tikslais. Joje gana daug gleivių, saponinų, organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų, flavonoidų. Buvo laikotarpių, kai šie augalai laikyti vaistais nuo daugybės ligų, iš jų pagamintais preparatais gydyta epilepsija, astma, odos, širdies ir kitokios ligos. Šiuolaikinėje medicinoje dirvinių našlaičių antpilas vartojamas kaip organizmą valanti priemonė, jo geriama sergant odos ligomis, pavyzdžiui, egzema. Antpilas taip pat turi raminamųjų savybių, slopina uždegimus, skatina prakaito ir šlapimo skyrimąsi, palengvina atsikosėjimą. Dirvinės ir trispalvės našlaitės dažnai naudojamos bronchitui, laringitui ir kitoms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Kaip šlapimo skyrimąsi skatinanti priemonė, našlaičių antpilas vartojamas nuo reumato, šlapimo pūslės uždegimo ir kai kurių kitų šlapimo sistemos ligų. Iš trispalvių ir dirvinių našlaičių pagamintu tepalu išoriškai gydoma egzema, reumatas, pragulos. Iš našlaičių žolės gaminami homeopatiniai preparatai padeda nuo odos ligų, dažniausiai bėrimų. Jauni dirvinių našlaičių lapai ir neišsiskleidę žiedai valgomi švieži arba troškinti, jais gardinamos salotos ir mišrainės. Kartais lapų ir žiedų dedama į sriubą, kad sutirštintų. Iš dirvinių ir trispalvių našlaičių žolės verdama arbata, o smulkiais, dailiai atrodančiais žiedais gali būti puošiami patiekalai. Vaistams dirvinių ir trispalvių našlaičių žolė pjaunama augalams žydint. Augalai gana sultingi, todėl juos geriausia džiovinti džiovykloje esant 40°C temperatūrai. Vaistinę žaliavą galima laikyti 1,5 metų.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą