To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Studentas medikas - bibliotekininkei...

Studentas medikas - bibliotekininkei:
- Ar neturite naujausio anatomijos vadovėlio?
- Negi jūs manote, kad žmogaus skelete atsirado naujų kaulų?

  • Jei sunkiai tuštinatės, ar dažnai būna užkietėję viduriai, gerkite daug skysčių ir valgykite skaidulinio maisto (vaisių, daržovių, rupių duonos produktų).

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Šis sindromas sukelia vaikui sunkių, nesugrąžinamų pakenkimų.

Baltažiedė notrelė

Baltažiedės notrelės yra daugiamečiai, 20-40 cm. aukščio, gulsčius šakniastiebius išauginantys augalai. Stiebai apatinėje dalyje pagulę, keturbriauniai. Lapai priešiniai, išvaizda labai panašūs į didžiųjų dilgėlių lapus. Žiedai balti, po kelis sukrauti viršūninių lapų pažastyse. Žydi nuo gegužės iki spalio.

Baltažiedės notrelės randamos patvoriuose, panamėse, dykvietėse, pakrūmėse, pamiškėse, soduose. Gali augti atvirose vietose arba po medžiais, bet ne ūksmėje. Paprastai įsikuria trąšiuose, daug azoto junginių turinčiuose priemolio ar priesmėlio, nuolat drėgnuose dirvožemiuose. Baltažiedės notrelės dažnos visoje Lietuvoje.

Lietuvoje, be baltažiedžių notrelių, auga dar keturių rūšių notrelės. Liaudies medicinoje raudonžiedžių notrelių žiedais gydomas kosulys, nervų sutrikimai, žolės nuoviru stabdomas kraujavimas. Pakrūmėse, pamiškėse augančios dėmėtosios notrelės turi panašių savybių į baltažiedės, tačiau liaudies medicinoje naudojamos gana retai. Raudonžiedės ir apskritalapės notrelės yra dirbamų laukų piktžolės.

Labiausiai paplitę liaudiški baltažiedžių ir kitų notrelių vardai susiję su jų panašumu į dilgėles, tik neturinčias dilgiųjų plaukelių: baltoji dilgėlė, kurčioji dilgėlė, nekandančioji notryna. Įdomu, kad daugelio kitų tautų žmonės taip pat atkreipė dėmesį į šių augalų ir dilgėlių panašumą, todėl notrelių pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su dilgėle.
Iš baltažiedžių notrelių pagamintais preparatais, turinčiais spazmus atpalaiduojančių, sutraukiamųjų, organizmą valančių, šlapimo skyrimąsi skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, raminamųjų, kraujagysles sutraukiančių ir kraujavimą stabdančių savybių, gydomos įvairios ligos ir sutrikimai. Plačiausiai šių augalų preparatai pritaikomi ginekologijoje. Jie vartojami tarp mėnesinių prasidedančiam ar pernelyg smarkiam kraujavimui per mėnesines stabdyti. Baltažiedžių notrelių antpilas taip pat veiksmingas esant gausioms makšties išskyroms ir skausmingoms mėnesinėms. Nuoviru gydomos inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos, smarkus kraujavimas po gimdymo, stabdomas viduriavimas. Žiedų antpilas dažniausiai padeda nuo kvėpavimo takų ligų, nes palengvina atsikosėjimą.

Iš baltažiedžių notrelių lapų ir žiedų daromi kompresai, kuriais gydomas hemorojus, išsiplėtusios kojų venos. Liaudies medicinoje iš žiedų būdavo ruošiami vaistai nuo akių ligų. Iš baltažiedžių notrelių gaminami homeopatiniai preparatai, kuriais gydomos šlapimo pūslės ir inkstų ligos, mėnesinių ritmo sutrikimai.

Baltažiedžių notrelių žieduose yra apie 0,5 procentų eterinio aliejaus, nemažai raugų, taip pat flavonoidų, cukrų, gleivių. Lapuose daug karotino, vitaminų, raugų, saponinų ir gleivių. Vaistams renkami žiedai ir viršutinės stiebų dalys su žiedais. Surinkti žiedai džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje, stiebų viršūnes geriausia džiovinti tinkamai vėdinamoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

Jauni baltažiedžių notrelių lapai valgomi švieži arba troškinti, jų galima dėti į sriubas. Troškinti lapai skoniu primena špinatus. Geriausia notrelių lapus maišyti su lapinėmis daržovėmis ruošiant salotas. Džiovinti jauni lapai tinka sriuboms pagardinti. Iš žiedų gaminama malonaus skonio arbata.

Baltažiedes notreles galima sodinti gyvatvorių pakraščiais ir aplink krūmus, kad uždengtų dirvožemį. Kiekvienas baltažiedes notrelės žiedas vidutiniškai išskiria po 2,5 mg. nektaro, kuriame būna 30-50 procentų cukraus, o 1ha plotą užimančiame sąžalyne žiedai išskiria apie 150 kg. nektaro.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai