To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Į vaistinę ateina žmogelis ir sako...

Į vaistinę ateina žmogelis ir sako:
- Pas mane bute pelės futbolą žaidžia. Ar galit duoti vaistų?
Vaistininkas atsako:
- Turiu tokių vienų, bet juos reikia gerti kas dieną.
- O ar aš galiu šiandien dar negerti?
- O kodėl?
- Todėl, kad šiandien finalas.

  • Per dieną suvalgykite apie 400 gramų daržovių ir vaisių (išskyrus bulves). Jie padės  išvengti nutukimo, sumažins vėžio riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpins organizmą ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Švedijoje moterys vidutiniškai 17 metų skiria mokslui, vidutinė moterų gyvenimo trukmė - 83 metai. Nigerijoje moterys mokosi maždaug 3 metus, gyvena vidutiniškai 45 metus.

Ankstyvasis šalpusnis

Ankstyvieji šalpusniai yra daugiamečiai, 10-20 cm. aukščio, ilgus šakniastiebius išauginantys augalai. Lapai 10-20 cm. skersmens, beveik apskriti arba inkstiški, jų viršutinė pusė beveik plika, apatinė- apžėlusi baltais veltiniškais plaukeliais. Žiedai susibūrę graižais, kurie po vieną išauga ant 10-25 cm. ilgio žiedynstiebių, pasidengusių žvyniškais lapais.

Ankstyvieji šalpusniai žydi anksti pavasarį, kai atšyla dirvožemis, dažniausiai nuo kovo pabaigos iki gegužės pradžios. Lapai pasirodo augalams peržydėjus ir brandinant sėklas. Aptinkami drėgnuose dirvonuose, vandens telkinių pakrantėse, sankasų šlaituose, paprastai tokiose vietose, kur negiliai slūgso gruntinis vanduo ar veržiasi šaltiniai. Įsikuria šarminės reakcijos, karbonatų turtinguose molio ir priemolio dirvožemiuose. Ankstyvieji šalpusniai paplitę visoje Lietuvoje.

Ankstyvieji šalpusniai - Lietuvoje nuo seniai žinomi ir plačiai vartojami vaistiniai augalai. Įdomu, kad daugelyje vietų jie liaudiškai vadinti šulpusiais, šalpusnėmis, šaltapusniais, šaltapusiais, žalpusiais ir panašiai, o kitur- močeklapiais, močialapiais ar kitokiais panašiais pavadinimais. Apie šių augalų gydomąsias savybes liaudis sukūrusi net mįslių: „Šonas šaltas, šonas šiltas, ir karštį traukia, ir votį sutraukia".

Ankstyvieji šalpusniai visoje Europoje yra vieni iš populiariausių vaistinių augalų, liaudies medicinoje naudojamų įvairioms ligoms gydyti, džiovintų lapų ir jau pagamintų preparatų galima įsigyti vaistinėse. Europoje vaistams naudojami lapai, o Rytų šalyse - graižai, kuriuose pirolizidino daugiau negu lapuose. Kartais gydymui pritaikomi ir šakniastiebiai. Dažniausiai šalpusnių preparatai vartojami nuo kvėpavimo takų ligų: bronchito, kosulio, astmos. Lapų antpilas padeda atsikosėti, slopina uždegimus, veikia dezinfekuojamai.

Tyrimais nustatyta, kad šalpusnių ekstraktas stiprina žmonių organizmo atsparumą ir imuninę sistemą. Yra duomenų, kad šių augalų preparatai padeda sergantiems bronchine astma, bet baigus gydymo kursą poveikis trumpalaikis. Ankstyvųjų šalpusnių ir kitų vaistinių augalų, tokių kaip saldymedžiai ir čiobreliai, mišiniai padeda nuo emfizemos ir silikozės. Iš žiedų pagamintais šutekliais išoriškai gydomi odos uždegimai, egzema, opos, vabzdžių įgėlimų sukelti patinimai. Šviežių lapų kartais dedama ant sumušimų ar patinusių vietų.

Ankstyvuosiuose šalpusniuose aptinkami labai maži kiekiai kepenis stipriai pažeidžiančio alkaloido pirolizidino, todėl šių augalų preparatus pavojinga vartoti dideliais kiekiais. Tyrimais nustatyta, kad labai maži pirolizidino kiekiai sveikatai nekenkia, taigi kol kas nesiūloma visiškai atsisakyti ankstyvuosius šalpusnius naudoti gydymo tikslais. Be to, ruošiant nuovirą, beveik visas pirolizidinas suskyla. Bet kokiu atveju, šių augalų preparatais gydytis galima tik gydytojui patarus, nerekomenduojama jų vartoti ilgiau kaip 4-6 savaites. Šalpusnių preparatu reikėtų vengti nėščiosioms, kūdikius krūtimi maitinančioms motinoms ir vaikams, jaunesniems kaip 6 metų amžiaus.

Ankstyvųjų šalpusnių neišsiskleidę arba vos išsiskleidę graižai valgomi švieži arba troškinti, jų dedama į salotas. Teigiama, kad jiems būdingas vos juntamas anyžių kvapas. Labai jaunais lapais skaninamos mišrainės, salotos ir sriubos. Iš šviežių arba džiovintų lapų ruošiama kvapni arbata, o jauni ūgliai verdami cukruje ir valgomi kaip saldėsiai.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai