Psichinė sveikata

Kaip saldžiai ir jaukiai patys to net nenutuokdami mes stabdome kadrą ir save įrėminame. Per dažnai imame klaidingai identifikuotis su daugybe dalykų, kurie neturi nieko bendro su mumis kaip pvz., mėgiami veiksmo filmų herojai, kartais būname net pernelyg panašūs į juos, puikiai žinodami, kad netgi ir jiems gan sudėtinga peržengti savų galimybių ribas. Juk kine judėjimas greitesniu nei 24 kadrų/s greičiu pereina į lėtėjimą.

Jei anksčiau į netekėjusią moterį buvo žiūrima kaip į nepilnavertę, nesugebančią susitvarkyti savo gyvenimo, pastaruoju metu vis daugiau moterų ryžtasi griauti nusistovėjusius stereotipus ir renkasi ne šeimą, bet karjerą. Kodėl? Nejaugi santuoka moteriai atneša daugiau nusivylimų negu laimingų akimirkų?

Net 70 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, o daugelis jų ne kartą bandė tai padaryti. Deja, pastangos dažniausiai būdavo bevaisės. Ar atsisakyti šio žalingo įpročio išties sudėtinga, kalbamės su Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėju, gydytoju psichiatru, psichoterapeutu Vytautu Bartkevičiumi.

Nežinau kaip jums, bet man paranoja yra labai įdomi, nes, ko gero, negalime rasti jautraus, daug pasiekusio žmogaus, kurio nebūtų nors kartą kankinę paranojiniai nuogąstavimai. Kartais įtarinėti reikia ir sveika: „Jeigu neįtarčiau, nebūčiau juristas". Pratęsiu: „Nebūčiau ir psichoanalitikas".

Devynerius metus stebiu paprastuosius Naujininkų gyventojus, kai jiems nepasiseka gyvenimo audrose ir jie ateina prašyti invalidumo pažymų. Stebiu ir neatsistebiu: tai slogu, tamsu, aštru, kartais - komiška, baisesnius pacientus psichiatrai net vadina „branduoliniais psichopatais".

Įtampa ir nuolatinis skubėjimas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus.

Kai esi gamtoje ir yra gera, norisi juoktis, džiaugtis, tuo metu išsiskiria džiaugsmo hormonas - tai ir yra natūralaus prigimtinio juoko pasireiškimas. O juokas, kurį iššaukia kieno tai humoras, yra suvokiamas protu, todėl ir juokinga. Tai esminis skirtumas tarp natūralaus emocinio išgyvenimo ir dirbtinio juoko sukėlimo. Apie tai rašo juoko terapeutė, psichoterapeutė ir psichologė Rima Umiarova

Ieškodami atsakymo į šį klausimą medikai galiausiai padarė išvadą, kad sveikata labai priklauso nuo emocijų. Nuo to, kaip jautriai reaguojame į gyvenimo sunkumus, ar dažnai pykstame ant aplinkinių. Pasirodo, emociniai veiksniai daugelio žmonių gyvenime yra pagrindiniai, sukeliantys galvos skausmus. Tačiau toli gražu ne vieninteliai...

Net ir mažas akmenėlis didelį vežimą išverčia. Taip ir lėtinis prostatitas - maža liga, ne mirtina, tačiau galinti sukelti rūpesčių net ir labai dideliems vyrams. Tai dažniausia pasaulyje vyrų liga, kelianti grėsmę susirgti vėžiu.

Kam nežinoma situacija, kai santūrus žmogus pratrūksta dėl niekų, ramiausias iš kolegų puola į isteriją, triukšmingas linksmuolis sėdi paniuręs ir atsisako bendrauti, o aukštas pareigas einantis pareigūnas staiga nebesugeba priimti elementaraus sprendimo? Tačiau neskubėkite kaltinti tokių žmonių neadekvatumu.

Laiko trūksta, o darbai nelaukia. Bet viena bėda - ne bėda: pastaruoju metu su kolegomis nesiseka sutarti, ką tik buvo nemalonus pokalbis su viršininku. Ir namuose ne pyragai laukia. Vargu ar rytoj bus geriau. Tarsi užburtas ratas. Kaip iš jo išsivaduoti?

Koks yra sėkmingo gyvenimo receptas? Visi norėtų jį sužinoti ir panaudoti. O kas apskritai yra sėkmė? Ar ji priklauso vien nuo išorinių aplinkybių? O gal ji paveldima? Išmokstama? Ar tikrai laimė - tai vidinė būsena, o sėkmė - išorinių aplinkybių visuma.

- Pragaras yra čia, - jis parodė į savo galvą.
Taip pat ir rojus. Ir džiaugsmas, ir skausmas, liūdesys. Ir laimė. Visas pasaulis yra čia.

Jau nuo senų senovės alkoholis buvo laikomas vyrų gėrimu ir svaiginimosi priemone. Visose kultūrose, kuriose yra paplitęs alkoholio vartojimas, geriančių vyrų yra daugiau nei moterų. Deja, tarp stipriai geriančiųjų, moterys turi tiek pat ar net daugiau problemų, atsirandančių dėl gėrimo.

"Kvėpavimas yra toks savaime suprantamas ir taip arti, kad jo nepastebime ir nesuvokiame. Tačiau tinkamai juo naudojantis galima tapti sveikesniam, ramesniam, laimingesniam", - pasakoja Baltijos gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo instruktorė Auksė Brasaitė.

Nuo pat ryto kamuoja mieguistumas, juntamas nuovargis, nors, atrodo, miegota užtektinai. O apetitas didžiulis, ypač norisi saldumynų. Pažįstamas šis jausmas? Jei taip, galbūt sergama žiemos depresija. Jai būdingi ir kiti simptomai - prislėgta nuotaika, energijos trūkumas, darbingumo sumažėjimas, sunkumas sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus, beviltiškumo ir nevisavertiškumo jausmas. Nugalėti depresiją be vaistų nelengva, bet pabandyti verta.

Kai kurie vertintojai teigia, kad iki dešimties procentų vaikų, įpusėjusių vaikystę, kenčia nuo depresijos.

Dar visai neseniai psichologai mus tikino, kad optimizmas užtikrina sėkmę, gerovę bei sveikatą ir kvietė į gyvenimą žvelgti tik pozityviai. Tačiau visai neseniai specialistai išsiaiškino sensacingą faktą. Pasirodo, būti pesimistu „iš prigimimo" taip pat visai nebloga!

Atrodo, jog apie depresiją taip dažnai kalbama, kad iš naujo po kaulelį narstyti šią ligą net neverta. Tačiau reikia sau pripažinti: vos tik akis į akį susiduriame su savo paties ar šalia gyvenančio draugo apatija anksčiau džiuginusiems dalykams, tampame priblokšti: nuojauta sako, kad tai tikriausiai depresija, bet kaip iš jos išbristi pačiam ar pagelbėti kitam, staiga nebežinome.

Ar iš tiesų klimaksas, švelniau tariant, vidutinio amžiaus krizė kamuoja ne tik moteris, bet ir vyrus? Šis klausimas neretai kelia aštrias diskusijas. Tačiau stiprioji lytis taip pat neišvengia su amžiumi atsirandančių psichologinių ir fiziologinių problemų.

Be streso gyventi negalima ir nereikia. Tuo įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Vytautas Obelenis. Jis įtampos poveikį žmogaus organizmui analizuoja jau beveik pusę amžiaus. Septyniasdešimtmetį prieš kelias dienas atšventęs mokslininkas yra šių tyrimų pradininkas Baltijos šalyse, o šiandien ši tema itin aktuali.

Gyvenimas - tai pamoka, kurios negalima išmokti, jį reikia nugyventi. Anksčiau ar vėliau jis mums pažeria įvairių sunkumų. Ir jei jie ištinka dažnai ar trunka ilgą laiką, tai ne vienam išmuša žemę iš po kojų. Jei pastaruoju metu vis dažniau apima neviltis, bejėgiškumas, prasta nuotaika (geriausiu atveju), jaučiatės sutrikę, kamuoja nerimas ir nuolatinė baimė, maudulys širdies plote - tai reiškia, kad yra apėmusi psichologinė krizė.

Asmenybė - tai stabili jausmų, mąstymo ir elgesio bruožų visuma, lemianti žmogaus prisitaikymą prie aplinkos ir jo gyvenimo būdą. Kartais, dėl įvairių priežasčių, išsivysto asmenybės sutrikimai, kurie sutrikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, trukdo jo socialiniam gyvenimui, darbui, sukelia stresą.

„Jų daugėja. Ir ne tik pas mus. Amerikoje, Britanijoje, Australijoje jau kalbama apie autizmo epidemiją", - sako Šiaulių universiteto docentė Regina Ivoškuvienė. Šis paslaptingas raidos sutrikimas atsiranda tarsi iš niekur.

Žmonija visada keitėsi ir tobulėjo. Ir daug pasiekė. Tik pagalvokite: dabartinės transporto galimybės, komunikacija, kompiuteriai, mokslo pasiekimai, medicinos išsivystymas... O kur šiuolaikinė demokratija, lygios teisės, socialinės galimybės. Tačiau šį kartą norėčiau pažvelgti į patį žmogų.

Yra daug teorijų apie mirtį. Šopernhaueris sakė, kad paprasčiausiai sugrįšime į būseną, kuri buvo prieš gimstant - tuštuma. Nyčė manė, kad mirtis - tai amžinybė, o gyvybė yra tik žiburėlis joje. Induizmas moko, kad tai - tik kitas etapas, krikščionybė teikia vilties, kad pateksime į geresnį pasaulį...

Už lango siaučia žiema. Sutrumpėjus dienoms ir įsismaginus šalčiams, netgi žvaliausiems iš mūsų gali subjurti nuotaika. Žiemos liūdesys gali būti apibūdinamas kaip švelni depresija, motyvacijos stoka ir energijos trūkumas, kurį šaltuoju sezonu patiria daugelis iš mūsų. Laimei, yra daug būdų, kaip to išvengti.

„Konflikto subjektų veiksmai vienas kito atžvilgiu, iškilę socialinės sąveikos metu, palydimi negatyvių emocijų, išreikšti ir užbaigti maksimaliai priešiškai, vadinami socialiniu konfliktu". Žymus vokiečių sociologas Georgas Zimelis, laikomas konflikto teorijos tyrimų pradininku, šį reiškinį apibūdino taip: „Konfliktas - universalus reiškinys.

Kad vyrai nemėgsta vaikščioti po parduotuves, visos žinome. Dėl visko kalta skirtinga abiejų lyčių psichologija, kurios nepakeisi.

1. Skambinkit namo. Ši banali terapija išties pakyli nuotaiką. Juk globalizacijos laikų pasaulyje neliko daug vietų be telefono ryšio ar prieigos prie interneto. Net jei ir randatės šalyje, kur skambinti brangu, į tai verta investuoti papildomų lėšų.