Netoli ano pasaulio

Apie komos ištiktus ligonius sukurta išties nemažai jaudinančių siužetų. Įvairiais gyvenimo, ypač sunkios ligos atvejais žmogus linkęs tikėti stebuklais bei nežemiškais nutikimais. Išsiaiškinti, ar mirties akimirką iš tiesų žmogus turėjo ryšį su anuo pasauliu, praktiškai neįmanoma. O gal iš tiesų būna stebuklų? "Tai tik mitas, suteikiantis jėgų komą išgyvenančių ligonių artimiesiems", - sako anesteziologas-reanimatologas Kęstutis Lamanauskas.

Stebuklo laukimas

Avarijoje skaudžiai nukentėjęs ponas Vidmantas dabar į pasaulį žvelgia visiškai kitaip nei prieš penketą metų. Dviejų mažamečių sūnų tėtis tvirtina, jog patirta kančia bei kelionė anapus išmokė jį ne tik džiaugtis kiekviena net ir ne itin džiaugsminga gyvenimo akimirka, bet ir privertė suvokti tikrąją gyvenimo vertę bei visiškai pakeisti pačią vertybių skalę: dažniau galvoti apie dvasios dalykus, mažiau - apie materialines gėrybes.

Sugrįžti į visavertį gyvenimą jaunam vyriškiui padėjo medikai ir jį nuolat slaugiusi žmona Rita, kuri tik liūdnai šypteli prisimindama, jog teko laukti beveik mėnesį, kol jos vyras pabudo iš komos. "Mėnuo virto ištisa amžinybe, tačiau aš buvau šventai įsitikinusi, kad vyras girdi mane. Vos tik atėjusi ir ranka palietusi jam petį monitoriuje pamatydavau, kaip šokteli pulsas bei kyla kraujospūdis, - mena ponia Rita. - Pirmoji gera žinia - vyras pradėjo pats kvėpuoti, vėliau atsimerkė, bet nieko nekalbėjo, tik stebėjo jį supančią aplinką ir, atrodė, atidžiai klausėsi mano pasakojimų."

Kaip yra ten, anapus? Ponas Vidmantas sako, jog neatmena to laikotarpio, kai buvo maksimaliai priklausomas nuo kitų. Jokio tunelio, kurio gale viliojančiai žibėtų akinama šviesa, jis nematęs. Vyriškis tikina, jog būdamas ištiktas komos girdėjo ir suvokė kasdien jį lankiusios žmonos balsą, bet atsiliepti į jos prašymus neturėjęs jėgų. Visiškai bejėgis pasijutęs tuomet, kai jo aplankyti atėjo gyvenimą sugriovęs vairuotojas, kuris maldaute maldavo atleidimo.

"Norėjau rėkte išrėkti, kad jis išeitų iš palatos, tačiau gulėjau tarsi šilkverpio kokonas ir negalėjau ištarti nė žodžio. Raumenys spėjo nusilpti, tad kūnas neklausė manęs ir tuomet, kai pabudau iš komos, o išgirdęs, kad nejudėdamas pragulėjau vos ne mėnesį, niekaip negalėjau tuo patikėti. Man atrodė, jog tik vakar įvyko avarija, nors niekaip negalėjau prisiminti, kaip ji įvyko ir kas nutiko po jos", - pasakoja vyras.

Koma - visiškas sąmonės praradimas

Mintyse, svajonėse bei fantazijose žmogus gali įveikti bet kokias laiko ir erdvės ribas, laisvai rekonstruoti aplinkinį pasaulį ir žmonių santykius, tačiau kokia nepriklausoma nuo aplinkos sąlygų būtų žmogaus mintis, ji vis tiek yra galvos smegenų funkcija, kurią lemia procesai, vykstantys galvos smegenyse. Anatomiškai sąmonės buvimas priklauso nuo asociacinių galvos smegenų žievės zonų ir kai kurių požievio branduolių funkcijų.

"Sąmonę sąlygoja normali centrinės nervų sistemos būklė, o sąmoningumo esmė - būdravimas bei pažinimas, - pasakoja medikas. - Yra trys sąmonės sutrikimo formos, kurios dažniausiai laikomos pakopomis į komą: esant somnolencijos, t. y. patologinio mieguistumo būklei pacientas dar geba reaguoti į žodinius dirgiklius; soporo metu sutrinka sąmonė, nors refleksai išlikę, bet ligonis išlieka visiškai abejingas aplinkai; esant stuporo būklei reaguojama tik į ilgalaikius dirgiklius, tačiau tuoj pat vėl pereinama į nereagavimo būklę, kai šie dirgikliai nenaudojami. Visiška sąmoningumo priešingybė - koma, kurios metu išnyksta būdravimas ir suvokimas, todėl smegenys esti neaktyvios, nepasireiškia jokie refleksai, sutrinka gyvybinės funkcijos." Ar veiskminga kalbinti komoje gulintį ligonį? Anot mediko, kalbinimas yra vienas iš dirgiklių, nesuteikiančių jokios įtakos tam, kad žmogus atgautų sąmonę.

Žmogaus galios neišmatuojamos, bet nevisagalės

Dažniausios komos vidinės priežastys - insultai, augliai, apsinuodijimas vidinėmis organizmo medžiagomis, kai nustoja funkcionuoti inkstai, kepenys ir kt. gyvybiškai svarbūs organai. Išorinės komos priežastys - įvairios traumos, apsinuodijimas alkoholiu, vaistais, smalkėmis bei kitomis toksinėmis medžiagomis ir pan. Įvertinti komos sunkumą padeda daugybė medicininių tyrimų. Vienas jų - Glasgow komų skalė, kai vertinama kalba, atsimerkimas bei galūnių judesiai. Ši skalė dėl savo paprastumo bei informuotumo itin sparčiai paplitusi pasaulyje. Daugiausia - 15 balų - visiškai sąmoningas ir orientuotas žmogus, 3 balai - gili koma. Paciento būklė priklauso nuo komos laipsnio, tad kuo gilesnė koma, tuo mažiau atsako iš jo sulaukiama: negili koma leidžia išlikti skausmo reakcijai, tačiau esant giliai komai pacientas į skausmą nereaguoja.

Tie atvejai, anot mediko, kai atrodo, jog pacientas vis dėlto pajudėjo, tėra tik nesąmoningi, refleksiniai reagavimai. Kiekvienam namiškiui norisi matyti būklę geresnę, nei ji iš tiesų yra. Paciento ateities prognozę sąlygoja komos gilumas, priežastis, žmogaus amžius, gretutinės ligos.

Komos būsenos ligoniai, neretai pasmerkti mirčiai, kartais pakyla ir įrodo, kad žmogaus galios yra neišmatuojamos. Beje, medikas pabrėžia, jog grįžimo į gyvenimą procesas itin sudėtingas - iš komos pabudęs žmogus negeba pakelti rankos, ištarti žodžio, neretai neprisimena net savo vardo. Atmintis, kalba, refleksai atgyja ne iš karto. Kiekvienas ligonis į komą nugrimzta savaip, tad pabudusiųjų atmintis, jausmai, gyvenimiški įgūdžiai taip pat nėra vienodi. Tai priklauso nuo jų smegenų kamieno ir pusrutulių pažeidimo.

"Mūsų skyriuje gydęsi pacientai dažniausiai perkeliami į kitus skyrius, kur sėkmingai tęsia gydymą toliau, o visiškai pasveikę išvyksta namo. Tokie atvejai - pats geriausias moralinis pasitenkinimas medikui, - tvirtina anesteziologas. - Tačiau kardiologinės reanimacijos skyriuje nereti ir atvejai, kai žmogų tenka palydėti anapilin. Atrodo, išties padarei viską, ką galėjai padaryti, kad žmogus gyventų, deja, organizmas nėra tobulas. Gyvenimas yra labai trapus, tačiau, reikia pripažinti, jog dažnas retai kada apie tai susimąstome, todėl neskubame tausoti savo sveikatos."

Smegenys snaudžia, nors akys atmerktos

Kiekviena komoje praleista diena mažina galimybę pasveikti. Per ilgai užtrukusi koma pereina į vegetacinę būklę, kurios metu su pacientu neįmanoma palaikyti jokio psichologinio kontakto. Dvi sąmonės dalys veikia visiškai atskirai: būdravimas išlieka, o sąmoningumas - mąstymas ir jausmai - prapuola. Esant vegetacinei būklei, būdravimas suprantamas kaip miego bei pabudimo ciklai.

Skirtingai nuo komos, ligonis gali atsimerkti ir akys ima klaidžioti, tačiau didžiąją laiko dalį ligoniai būna užsimerkę, todėl atrodo, jog jie miega, tačiau paliesti ar užkalbinti jie gali staiga atsimerkti. Vegetacinės būklės ligoniai dažniausiai kvėpuoja be aparatų, t. y. savarankiškai. Galimi įvairūs spontaniški bei refleksiniai nesąmoningi kūno judesiai ar veiksmai: spontaniška šypsena, susiraukimas, riksmas, verkimas, dantų griežimas, niurnėjimas, dūsavimas, kito žmogaus rankos suspaudimas, tačiau, anot mediko, visa tai paprastai nėra susiję su konkrečiu stimulu. Visi šie judesiai yra refleksiniai ir nevalingi.

"Retas kuris ligonis, esantis vegetacinės būklės, pasinaudoja jam vieninteliu likusiu šansu, kad pradėtų gyvenimą iš naujo, - dalijasi patirtimi gydytojas. - Jeigu ligonis vegetacinės būklės būna ilgiau nei metus, sugrįžti į sąmoningą būseną tikimybės beveik nebelieka."

Svarbiausia laiku suteikti pagalbą

Geriausia, anot mediko, kai pirmąją pagalbą nukentėjusiajam teikia kvalifikuotas medicinos personalas, tačiau labai dažnai, kol sulaukiama kvalifikuotos medikų pagalbos, praeina nemažai laiko, todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus gebėtų suteikti pirmąją pagalbą, kol atvyks medikai. Deja, įvykus nelaimei, žmonės dažnai pasimeta, nežino ką daryti. Prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai būtina įvertinti nukentėjusiojo kvėpavimą bei širdies veiklą. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja ir sustojusi jo širdies veikla, pirmoji pagalba - kvėpavimo ir širdies darbo užtikrinimas. Gaivinti reikia spaudžiant ligoniui krūtinę dažnai ir greitai, maždaug 100 kartų per minutę. 15 kartų spauskite krūtinę ir du kartus į burną įpūskite oro.

Spausti reikia per krūtinės vidurį, o krūtinkaulio paspaudimo gylis - iki 5 cm. Jei ligonis kvėpuoja normaliai, vengdami jo užspringimo ar liežuvio šaknies užkritimo, paguldykite jį stabilioje šoninėje padėtyje ir, nieko nelaukę, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Neduokite nieko gerti ar valgyti ir nepalikite ligonio be priežiūros. Nepamirškite, jog ligonio išgyvenamumą itin sąlygoja savalaikis pagalbos suteikimas, tad delsimas nesiryžtant padėti ar abejojant, kad, galbūt nemokėsite tinkamai suteikti pagalbos, gali kainuoti gyvybę.