Kas yra paranoja?

Paranoja - medicininis terminas būklei, kuriai esant žmogus tampa pernelyg įtarus, jį kamuoja persekiojimo manija, apibūdinti. Svarbu suvokti, jog paranoja nėra atskiras psichikos sutrikimas. Tai būklė, kuri gali pasireikšti daugelio psichikos sutrikimų metu - Alzheimerio ligos, šizofrenijos, intoksikacijos alkoholiu ar kitais medikamentais, po smegenų traumos.

Kaip pasireiškia paranoja?

Paranoja gali pasireikšti įvairiai. Visgi, dažniausias ligos simptomas - nepasitikėjimas jokiais žmonėmis. Tokie ligoniai nepasitiki ne tik nepažįstamais žmonėmis, tačiau ir savo artimaisiais. Tokiems žmonėms nuolat atrodo, jog šalia esantieji rezga prieš juos visokius planus, nori jiems pakenkti. Apie tai pasakoja visiems, kuriuos susitinka ir laukia palaikymo. Kadangi dažniausiai, tokie žmonės jo nesulaukia, jie tampa priešiškai nusiteikę prieš visus. Paranojikai nuolat būna sudirgę, įsitempę, apimti baimės jausmo. Visa tai, žinoma, smarkiai pablogina tokių žmonių socialines funkcijas. Galiausiai jie „užsibarikaduoja" namuose, su niekuo nebebendrauja. Kiek rečiau pasireiškiantys šios būklės simptomai yra atlaidumo sumažėjimas, objektyvaus situacijos įvertinimo sutrikimas bei savikritikos stoka.

Klinicistai šią būklę savo praktikoje mato gana dažnai. Jie paranoją priskiria šizofrenijai, asmenybės sutrikimams bei kitiems psichikos sutrikimams (dvipoliui afektiniui , nerimo sutrikimui).

Paranojos atsiradimo priežastys

Deja, iki šiol niekas tiksliai nežino, kas būtent lemia paranojos atsiradimą. Mokslininkai šiuo metu tiria keletą versijų, dėl ko galėtų pasireikšti ši būklė. Kol kas yra išskirti keli paranojos atsiradimo riziką didinantys veiksiai. Tai - galvos traumos, ilgalaikis amfetamino vartojimas, didelės psichologinės, emocinės traumos. Manoma, jog paranoja dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje buvo palikti tėvų, nuolat stokojo dėmesio bei meilės, patyrė artimo žmogaus praradimą.

Gydymas

Paranojos gydymas tiesiogiai priklauso nuo priežasčių, kurios galėjo įtakoti jos atsiradimą. Jei paranoja pasireiškė žmogui, kenčiančiam nuo nerimo sutrikimo, pirmiausia jam turi būti skiriami raminamieji vaistai, jei žmogui, kenčiančiam nuo šizofrenijos - antipsichotikai, o depresija sergantys paranojikai, pirmiausia turėtų būti gydomi antidepresantais. Savaime suprantama, jog kaip ir visiems psichikos sutrikimams, šiam gydyti taip pat turėtų būti taikoma ir psichoterapija. Gydant tokį pacientą, reikėtų apsišarvuoti kantrybe. Tai sutrikimas, kurio gydymas dažniausiai būna labai ilgas ir sunkus.

Taip pat reikėtų žinoti ir tai, jog dėl paciento nusistatymo prieš visus, gali būti labai sunku jį įkalbėti kreiptis į gydytoją. Deja, daugeliu atvejų, pacientų artimieji, patardami jiems kreiptis į gydytoją, susilaukia tik dar didesnio nepalankumo jų atžvilgiu. Labai retais atvejais, pacientai patys pripažįsta savo ligą, tačiau, visgi, tokiems pacientams yra būtinas medicininis gydymas. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tokių ligonių atžalas. Neretai jie, savo baimes perteikia savo vaikams. Tokie vaikai suaugę, taip pat neretai kenčia nuo šio sutrikimo.