Kaip įveikti vaiko stresą ir depresiją

Kai kurie vertintojai teigia, kad iki dešimties procentų vaikų, įpusėjusių vaikystę, kenčia nuo depresijos.Pagrindinėmis priežastimis laikomos:

• Barniai tarp tėvų ar tėvų skyrybos.
• Nesutarimai su draugais.
• Per didelis erzinimas.
• Per didelis darbų krūvis namuose.

Paskutinė priežastis sąraše - atostogos - gali būti netikėta. Ne tik nemalonūs, bet ir kai kurie laimingi įvykiai gali sukelti stresą pažeidžiamam vaikui. Netgi į šventes, tokias kaip gimimo diena ar atostogų išvyka, kai kurie vaikai gali reaguoti su tokiu jauduliu, kad galiausiai patirs stresą.

Kai kurie vaikai labiau linkę į nerūpestingumą bei sugeba susidoroti su daugeliu situacijų atitinkamai. Jie gali be vargo išgyventi nusivylimus, nesėkmes bei toliau sėkmingai tvarkytis su gyvenimo iššūkiais. Kitiems sekasi sunkiau, jie gali emociškai užsisklęsti arba pernelyg jautriai reaguoti į įvykius.

Padėkite savo vaikui susidoroti su stresu

Formuokite pasitikėjimą savimi bei savigarbą - rodykite daug meilės bei švelnumo.

Nuolat vaikus informuokite - ypatingai svarbu nuolat vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks. Tai, kas vyksta aplink, vaikus gali gluminti.

Žiūrėkite į priekį - venkite incidentų, kurie galėtų sukelti stresą jūsų vaikui bei padėkite jam kiek įmanoma daugiau pasiruošti įvairiems įvykiams, pavyzdžiui, grįžimui į mokyklą po atostogų, egzaminams ar netgi atostogoms. Gerokai prieš tai pasikalbėkite apie būsimus įvykius bei galimus vaiko rūpesčius. Tai tikrai gali padėti sumažinti nerimą.

Stebėkite savo vaiką, ieškodami ženklų, kurie rodytų, kad jam per sunku - stebėkite staigius vaiko elgesio pokyčius, atsiradusį agresyvumą, nemigą ar mitybos pasikeitimus, tokius kaip persivalgymą ar apetito nebuvimą. Darykite viską, ką galite, kad padėtumėte ankstyvajame vaiko gyvenimo etape, kad reikalai nepablogėtų vėliau.

Kalbėkite ir klausykitės - skatinkite savo vaiką pasakoti apie tai, kaip jis jaučiasi. Klausydamiesi jo, nuolat tikrinkite, ką girdite. Pavyzdžiui, „Taigi sakai, kad tave slegia, kada būna daug namų darbų". Nėra būtina išspręsti kiekvieną problemą, tačiau išsikalbėjimas gali išties padėti.

Būkite realistai - neturėkite didelių lūkesčių, kad vaikas neįsitemptų bandydamas juos įgyvendinti.

Įtraukite savo vaiką - leiskite jam dalyvauti sprendžiant iškilusias problemas. Tai jam leis pajusti, kad jis turi įtakos situacijai ir kad viskas nėra beviltiška.

Naudokite atitraukimo taktiką - smagi diena pramogų parke gali priversti vaiką užmiršti, kad jis liūdi dėl susipykimo su draugu. Arba naujo dramos būrelio lankymas gali sušvelninti liūdesį, nepatekus į plaukikų komandą.

Skatinkite savarankiškumą - savarankiškas tikslo siekimas visuomet suteikia drąsos, tad nereikėtų persistengti saugant mokyklinio amžiaus vaiką.

Tiesiog leiskite savo vaikui daugiau žaisti su kitais vaikais, nes tai gali padėti jam pažvelgti į viską iš šalies.

Patarimai streso mažinimui

Nereikalaukite iš vaiko tik gerų pasiekimų - stengimasis duoti suprasti, kad jis privalo puikiai atlikti kontrolinius darbus ar įstoti į tam tikrą mokyklą, kai kuriems vaikams gali sukelti per daug streso.

Savo elgesiu būkite pavyzdžiu, rodančiu, kaip susidoroti su įtemptomis situacijomis - jei galite parodyti, kad patys nepasimetate, kai ne viskas klostosi gerai, gali būti gera pamoka. Jei jūs susinervinate, kai neužsikuria mašina ar sudega skrebutis, tai rodo, kad jūs patys negalite susidoroti su įtemptomis situacijomis.

Įsitikinkite, kad vaikui užtenka laiko nurimti - leiskite žaisti, skaityti ar šiek tiek pažiūrėti televizorių. Skubėjimas iš mokyklos į muzikos pamokas ar pas korepetitorius nepalieka laiko nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Sulėtinkite gyvenimo tempą - galbūt jūs esate pripratę nuolat skubėti, tačiau jūsų vaikui reikia daugiau laiko prisitaikyti prie pokyčių bei atlikti viską įprastu tempu.

Nepamirškite vaiko ir neignoruokite jo krizės ar pokyčių šeimoje metu - vaikams sunku įsivaizduoti, kas nutiks vėliau, todėl jiems reikia kantriai paaiškinti situaciją.

Itin padėtų „emocinės temperatūros" namuose sumažinimas - jei visi nuolat šaukia, skuba bei apskritai kuria įtemptą atmosferą, vaikus tai dažniausiai gąsdina.

Paprasti atpalaidavimo pratimai gali padėti kai kuriems vaikams - gilus kvėpavimas bei gulėjimas tiesiai. Savo vaikui netgi galite padaryti atpalaiduojamąjį masažą.

Įsitikinkite, kad vaikas pakankamai sportuoja - suteikite vaikui galimybių palakstyti gryname ore bei suderinkite jas su tuo, kad jis pakankamai atsipalaiduotų, reguliariai miegotų.

Žinoma, kartais vaikams tenka susidurti su daug rimtesnėmis problemomis, kaip kad rimtos ligos, tėvų skyrybos ar netgi vieno iš tėvų mirtis. Jiems visuomet reikės pagalbos bei paramos iš jiems gyvenime svarbių suaugusiųjų didelių pokyčių laikotarpiu.

Vaikai dažnai kaltina save dėl įvykių, kurių niekaip negali kontroliuoti. Tiesiog paaiškinimas pabrėžiant, kad jie niekaip negalėjo daryti įtakos tam tikrai situacijai, gali suteikti didelį palengvėjimą.

Jei jūsų vaikas atrodo labai prislėgtas ar neramumo simptomai tęsiasi ilgiau nei mėnesį, geriausiai būtų pagalvoti apie profesionalią pagalbą. Pirmiausiai tokiu atveju patartina kreiptis į savo gydytoją.