Jūs manote, kad tai, ką matote - tikra?

Pasaulyje yra 6 milijardai tikrovių, tikim tuo ar ne - nesvarbu. Vaizdai yra tai, ką mes suvokiame. Kiekvienas suvokia tą patį vaizdą - kitaip. Būna panašumai, tada atrodo, kad turime bendraminčių. Bet tereikia pasigilinti ir matymai taps skirtingi.

Kaip suprasti kas yra tikra? Ir ar iš vis yra nekintanti tiesa? Kur ieškoti pradžių pradžios? Visi atsakymai yra skirtingi. Tik tai, kas yra dabartyje, esamam momente, turi šansų vadintis tiesa, nes praėjus laikui, pakis ir realybė. Ieškoti panašumų, kurti harmoniją, matyti mūsų skirtumus ar griauti pasaulį?

Žmogaus protas be ribų, sudėtingas, jo pažinimas be pabaigos.

Protas, žiūrėdamas į tikrovę, ją pakeičia - sukuria žinių kopiją to, kas yra tikra. Tai, ką tu matai iš tikrųjų, tampa tavo proto sukurta kopija ir jau nebėra tikra...

Bet tiesa visada yra tobula. Tyras žvilgsnis - tiesos vaizdas. O apmąstymai to, ką matai - yra melas, iliuzija, proto vaizdas, kuris tik tau yra tiesa.

Protas iškreipia tiesą savo žiniomis, kurios yra virtualios, ir egzistuoja tik prote. Taip, taip, viskas, ką žmogus žino yra virtualu.

Protas viską ima iš aplinkos ir rūšiuoja pagal esamą simboliką: tai reikšminga, tai ne, tai gerai, tai blogai, tai sena, tai nauja, tai kvaila, tai išmintinga... tai tik jūsų protas.
Viską sukūrėme mes ir tai turi vertę, nes mums, žmonėms, tai yra reikšminga, bet ne todėl, kad tai tiesa. Tiesa nėra prote. Tiesa tikrovėje. Galima kalbėti ką nori, tačiau kūnas, apranga, elgesys ir buitis yra akivaizdi tiesa, to, kas esi.

Galima daryti išvadą, kad tai, ką žinome yra proto sandėlys, kurio tiesa yra tik individuali gyvenimo - sandėlio kronika.

Tu ir tavo žinios - yra tik tavo tikrovė, tik tavo likimas, profesija, šeima ir t.t.. Tu tai sukūrei tuo, ką žinai, kuo tiki, ką svajoji.

Reikia keistis, mokytis priimti tai, ką randame ir pokyčius moksle, nebeužsikabinėti, nesiklijuoti prie nuomonių ir savo ribų! Plėsti savo matymą tiesos link, o ne žinių ribose.

Čia pavyzdžiai, kurie vyksta apie mus ir mūsų lankytojus:

" Sutuoktiniai buvo labai smagaus būdo. Jie be paliovos "išdykavo". Juos aplankė bičiulė. Kadangi šalia jos jie nedrįso atvirai šėlti, tai tą šėlsmą pakeitė vaikiškas šposavimas: kartais jie gaudė vienas kitą, kartais žaismingai barėsi, kartais ginčijosi, bet tai buvo jų, kaip poros meilingo bendravimo vyksmas. Bičiulė šypsojosi į jų elgesį, ir tiek, bet kaip jie nustebo, kai po kiek laiko, gavo iš vieno tėvų tokį laišką: " Ele, mes viską žinome, gali nebijoti, kad tavęs nesuprasime. Kraukis daiktus ir važiuok namo. Vargšele, kaip tu tiek ilgai gyvenai su tokiu sadistu". Jie abu buvo šoke. Ji skambino mamai, aiškinosi ir sužinojo, kad bičiulė, kuri pas juos vešėjo matė būtent tokią realybę."

Yra tokia labai gera proto ir savęs pažinimo praktika - tylėjimas. Jeigu įdomu kaip jus priima artimieji, galite pabandyti nieko niekam neaiškinus... patylėti.

Štai kaip nutiko Irenai: draugė įsižeidė net kelis kartus, vyras paklausė gal kas nors mirė? Tik sūnus pažiūrėjęs į tai, kas vyksta pasakė: "na nori ir tyli, ko pristojot". Draugė ir vyras kuždasi: „galbūt ji labai pavargusi, tokia raudona, gal serga ir t.t." Šie žmonės, išreikšdami save šiame įvykyje, deja, parodo tik savo sugebėjimą matyti ir... tai, ką jie turi savyje, be to tampa aišku, kad jie visai nepažįsta Irenos.

Vieniems galimybės - kitiems kvailystė

Elės šeimoje dažnai svečiuojasi draugė. Ji girdi, kaip Erikas planuoja pirkinius. "Pirksiu dviratį, sportas, grynas oras ir nebrangu". po kiek laiko, gal mėnesio, ji girdi, pirksiu mocą, nereiks minti, greitis, smagu. Dar po kiek laiko ji girdi, pirksiu automobilį, mažą, ekonomišką, nelis ant galvos. Dar po kiek laiko: pirksiu prabangią mašiną. Žmonai Elei, drauge sako: " tas tavo vyras ir pliuškis, svajotojas, nepastovus toks, pirksiu pirksiu. Kaip tu su juo gyveni?" Žmona atsisėda iš nuostabos ir atsako: „bet jis nusipirko naują modelį: Mercedes-Benz GL. „

Bičiulė nieko nesigaudė mašinose ir atsakė: „nevykėlis". Dabar Elė suprato, kodėl kai kurie jos draugai su šypsena sakė... vis pėsčia vaikštai? gal svajoklių klubą įkūrei?.....
Elė, bandė aiškinti bičiulei, kad buvo laikas, kai jie turėjo pinigų tik dviračiui, bet susilaikė, nes vyras gavo geresnį darbą, tada buvo beperkąs mocą, bet įvykiams susiklosčius jis įkūrė bendrovę, ir jau išsirinko mašiną, kaip staiga gavo palikimą ir tada nusipirko naujausią modelį Mercedes-Benz GL. Į ką draugė atsakė: "neteisink jo, aš gi pas jus dažnai būnu ir matau kaip yra pas jus iš tikrųjų... aš gi aiškia matau".

Kai rūpestis tampa liga arba tai, ką jūs manote yra jūsų liga

Dvi moteriškės eina į ilgą 4val. ėjimo kelionę, prasimankštinti. Grįžus, viena iš jų eina ilsėtis, kita važiuoja su draugu į restoraną, kur šoka visą naktį. Ryte ji atjungia telefoną, kad išmiegoti, o atsikėlus išeiną į sporto klubą, tik pamiršta namie mobilų. Po klubo ji susitinka su klientais, dirba savo darbą - hobį, ir vakare, nė negrįžus namo patraukia į teatrą, iš ten vakarienės su mylimuoju ir po jos važiuoja į jo namus. Namo grįžta tik kitą vakarą. Įjungus išsikrovusį mobilų pamato daug praleistų draugės, artimųjų skambučių. Ji perskambina sūnui, kuris randasi Anglijoje, ir susijaudinęs klausia: "ar tau jau geriau? kas nutiko? sakyk man tiesą? man grįžti namo?"

Pasirodo bičiulė, tą vakarą grįžusi namo, ir ilgai skambinusi telefonu, nuvažiavo atgal pas draugę, kadangi ji manė, jog pastaroji, labai pavargo ir galbūt jai kažkas nutiko. Kai durų niekas neatidarė, ryte ji vėl atvažiavo. Dabar ji buvo įsitikinus, kad kažkas ne taip, bet, laimei, kaimynė jai pasakė, kad ieškoma moteris, dar vakar vakare išėjo iš buto. Na dabar draugė iš vis nusprendė, kad po tokios kelionės anoji tikrai susirgo ir paskambino jos namiškiams, jos beieškodama. Iš jos pasakojimų namiškiai suprato, kad anoji nuo pavargimo, vos paėjo iš žygio, kad ji buvo be nuotaikos ir kad viskas rodė, jog jai ta kelionė ne į naudą.

Tai, kad jos dingusi draugė daug apie save nepasakoja, anoji net negalėjo įsivaizduoti, ir jeigu ne šis įvykis, šios moterys nebūtų supratusios, kad yra net nepanašios ir kenkia viena kitai.

Kam laisvė, o kam chi chi chi

Mūsų tarpe yra priimta bendrauti lengvai, laisvai, džiugiai. Kaip manote ar tai įmanoma? Taip, jeigu jūs žinote, kad turite valdomą protą ir jausmus. Į savo tarpą įsileidome asmenį labai patikusį mums per pasisakymus forumuose. Pakliuvęs tarp laisvų, pastoviai linksmų žmonių, kurie beveik visada šypsosi, žmogus ... tylėjo, klausėsi, stebėjo ir kartą, kai sureikšmintas ir labai rimtas jo asmuo nebeatlaikė ... jis pasakė: " jeigu laisvė yra chi chi chi, tai man tokios nereikia." Laisvė šiam žmogui yra problemos, kurias kažkas išspręs tam, kad vėl ją galėtų turėti.

Nesistenkite, kad jus suprastų, geriau patys supraskite kas vyksta, ir koreguokite įvykius patys.

Daug žmonių galėtų išvengti klaidų, barnių, konfliktų, jeigu domėtųsi savęs pažinimu ir būtų nuoširdūs.

Nuoširdumas šiandien deficitas. Veidmainystė klesti nuomonėse. Daug daugiau apie mus būtų ramybės ir džiaugsmo, jeigu į madą ateitų išmintingas, garbingas bendravimas. Normos, tradicijos, įpročiai ir neišmanymas kartais yra vienintelės nelaimių ir problemų priežastys.