Emocijomis kalba ligos

Kam nežinoma situacija, kai santūrus žmogus pratrūksta dėl niekų, ramiausias iš kolegų puola į isteriją, triukšmingas linksmuolis sėdi paniuręs ir atsisako bendrauti, o aukštas pareigas einantis pareigūnas staiga nebesugeba priimti elementaraus sprendimo? Tačiau neskubėkite kaltinti tokių žmonių neadekvatumu. Nes yra didelė tikimybė, kad ėmė ir sušlubavo jų sveikata - ir toli gražu ne psichinė.

Mokslininkai įrodė, kad smegenys ne visada vadovauja visam organizmui. Bėdos dėl kepenų ar kraujagyslių, širdies ar plaučių problemos taip pat daro įtaką mūsų elgesiui ir dažnai „ištraukia" į paviršių anaiptol ne pačias geriausias būdo savybes.

Pagal tai, kokie mums įprastomis aplinkybėmis nebūdingi jausmai prasiveržia, galima nuspėti, kokie negeri procesai galbūt vyksta organizme.

Gyvenimas „prie ribos"

Šiais laikais turbūt jau niekam ne paslaptis, kas yra psichosomatinės ligos - t. y. kai susergama nerviniu pagrindu. Specialistai mano, kad net 60 procentų skrandžio opaligės atvejų ir 30 procentų infarktų įvyksta išskirtinai dėl streso.

Tačiau yra ir grįžtamasis ryšys psichosomatiniam, kai beprasidedanti liga praneša apie save netikėtais emocijų proveržiais, staigia nuotaikų kaita.

Nors psichosomatika dažniausiai visiškai atitinka asmenybės tipą (daugumos kandžių žmonių silpnoji vieta - skrandis, tulžingųjų - kepenys, agresyviesiems padidėja kraujospūdis ir kt.), atvirkštiniai - t. y somatopsichiniai, simptomai būna netikėti ir pačiam žmogui, ir sukelia aplinkinių nuostabą.

Kraujagyslės stumia į paniką

Jeigu rūstus santūrus žmogus staiga tampa silpnavalis, nebesusitvarko su užduotimis, kurias anksčiau lengvai įveikdavo, pasireiškia jam nebūdingas sutrikimas ar aliarmizmas (tai toks madingas žodelis, reiškiantis nemotyvuotą panikavimą), galima beveik drąsiai teigti, kad turi problemų dėl kraujagyslių.

Kraujagyslių spazmai, patiriami sergant hipertonija arba esant padidėjusiam spaudimui akių kraujagyslėse, taip pat sutrikęs kraujagyslių praeinamumas, būdingas, pavyzdžiui, aterosklerozei, sukelia audinių hipoksiją (kai audiniai nebesugeba pasisavinti deguonies). Ir smegenų - taip pat. O kai sumažėja emocijas valdančių smegenų sričių aprūpinimas deguonimi, sutrinka ir žmogaus gebėjimas valdyti savo elgesį.

Paūmėjus kraujagyslių ligai požiūris į gyvenimą tampa pesimistiškesnis, galima net gresiančios nelaimės, katastrofos nuojauta, ja ligonis neretai „užkrečia" ir aplinkinius.

O štai juokas be jokios priežasties, egzaltuota būsena ir negalėjimas susilaikyti nuo emocijų reiškimo ne laiku ir ne vietoje (pavyzdžiui, pasitarime arba viešajame transporte) - signalas, kad žmogus turi endokrininių sutrikimų. Neretai jie būna susiję su lytinių ar skydliaukės hormonų išskyrimu. Kai jis sutrinka, net mandagiausi ir geriausiai išauklėti žmones gali tapti įsiaudrinusiais karštakošiais.

Kada metas pas odontologą

Nemotyvuoto dirglumo, pykčio ar net kerštingumo priepuoliai, pakeičiantys visiškai normalią nuotaiką, noras dėl savo bėdų apkaltinti visus, tik ne save - galimas lėtinio skausmo sindromo (pavyzdžiui, dėl problemų su sąnariais, stuburu ir pan.) ženklas.

Jeigu atviras, mielai bendraujantis žmogus staiga pasidaro įtarus, užgaulus, menantis piktą slapukas, jam vertėtų apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar nėra kokio uždegiminio proceso. Dažniausi „kaltininkai" tokiais atvejais būna negydomas dantų ėduonis arba pleuritai - t. y. nesveiki dantys arba nebaigtas gydyti gripas.

Užsisklendžia savyje

Jeigu žmogus staiga tampa atsiskyrėliu, ima filosofuoti apie gyvenimo prasmę, liūdėti be priežasties, o kartais ir visiškai užsisklendžia savyje, taip pat derėtų susirūpinti jo fizine sveikata. Mat tokie emociniai simptomai dažni sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis - pavyzdžiui, bronchų astma, obstrukcinėmis plaučių ligomis.

Veiklus energingas žmogus netikėtai tampa vangus, apatiškas, nuo pat ryto pervargęs ir niūrios nuotaikos arba net vaikiškai kaprizingas? Taip dažnai nutinka sergant mažojo dubens organų uždegimais (nefritu, prostatitu). Infekcijos židiniai sukelia bendrą organizmo intoksikaciją, o ji pasireiškia tokiu keistu silpnumo ir dirglumo deriniu.

Karščiuojatės? Pasitikrinkite širdį

Santūriems, ramiems žmonėms, kurie nei iš šio, nei iš to užsiplieskia pykčiu, ima be reikalo karščiuotis, neprošal būtų pasitikrinti širdį. Toks emocinis nestabilumas būdingas sutrikus kraujo pasiskirstymui miokarde, sergant kai kurių tipų aritmijomis (pavyzdžiui, tachikardija, kai širdis plaka taip smarkiai, kad, atrodo, iššoks iš krūtinės).

Neretai infarktą patyrę žmonės, suvokę, kad buvo atsidūrę per plauką nuo mirties, tampa neramūs, karštligiškai aktyvūs. Griebiasi kelių darbų iš karto ir baiminasi, kad nespės jų baigti - taigi skuba gyventi. Net kai viskas yra gerai, jų nepaleidžia staigios mirties baimė. Dėl to galima pradėti bijoti vairuoti automobilį, gyventi visavertį seksualinį gyvenimą ir pan.

Stiprioji lytis tokią būseną išgyvena sunkiau nei moterys. Užsienyje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad apie 40 procentų miokardo infarktą patyrusių vyrų pirmaisiais metais po ligos praverstų klinikinio psichologo priežiūra.

Padidėjęs jautrumas, išrankumas maistui arba bjaurėjimasis tam tikrais produktais būdingas ankstyvosioms skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligų stadijoms.

Įžeidumas, kaip ir noras užgaulioti artimuosius, sustiprėja progresuojant kepenų ir tulžies pūslės ligoms. Taigi kepenų ligos daro žmogų tulžingą. Jiems būdingų depresijų pagrindinis bruožas - neapykanta visam pasauliui.