Cigaretė – trumpiausias kelias susirgti

Jau keletą dešimtmečių plaučių vėžys yra viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų siejama su rūkymu, tačiau apie šio žalingo įpročio neigiamą poveikį sveikatai nesusimąstome tol, kol patys nepajuntame nemalonių pokyčių. "Rūkantis jaunuolis nejaučia sveikatos pablogėjimo, todėl į medikų ar artimųjų perspėjimus dažnai tik ranka numoja", - sako gydytoja chemoterapeutė Augenija Žlabienė.

Viena pavojingiausių onkologinių ligų

Nuo XX a. pradžios paplitęs cigarečių rūkymas siejamas su plaučių vėžio sergamumo padidėjimu. Pastarąjį dešimtmetį vyrų sergamumo plaučių vėžiu rodiklių analizė, anot medikės, rodo teigiamas permainas. Nuo 1997 m. stebimas sergamumo mažėjimas, tačiau tuo per daug nevertėtų džiaugtis, nes gerokai padidėjo moterų sergamumas šia liga - per pastaruosius penkerius metus rūko vis daugiau jaunų (25-29 metų) moterų.
"Plaučių vėžys yra onkologinių ligų, kuriomis serga moterys, dešimtuke. Šios grėsmingos ligos gydymo rezultatai nėra džiuginantys. Santykinis vyrų, sergančių plaučių vėžiu, penkerių metų išgyvenamumas siekė 9 proc. Didėjant ligos stadijai, išgyvenamumo prognozė sparčiai blogėjo. Esant IV stadijos plaučių vėžiui, išgyvenamumas nesiekia net 2 proc." - dalijasi patirtimi medikė.

Apie rūkymą reikia kalbėti nuolat

Anot medikės, ir nerūkantys, ir prijaučiantys tabako dūmui yra girdėję apie rūkymo žalą, tačiau tuo nepatiki tol, kol nesuserga patys. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kol susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20-30 metų. Tai ilgalaikis procesas, neturintis specifinių ligos požymių, todėl plaučių vėžys nustatomas dažniausiai atsitiktinai, radus pakitimų krūtinės ląstos rentgenogramose arba atsiradus naujiems ar blogėjant esamiems simptomams. "Norint atkreipti žmonių dėmesį, apie plaučių vėžį bei jį sąlygojantį rūkymą reikia daug kalbėti, nes tik tuomet, kai liga bus kuo anksčiau diagnozuota, galėsime ją įveikti", - įsitikinusi medikė.
Plaučių vėžys dažniausiai vystosi bronchų medyje: jeigu centrinėje jo dalyje - vadinamas centriniu, jeigu periferinėje - periferiniu. Pagal histologinę klasifikaciją plaučių vėžys gali būti plokščialąstelinis, smulkialąstelinis, liaukinis. Simptomų intensyvumas priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir išplitimo. Ligonį, be bendro negalavimo požymių (silpnumo, nuovargio, pablogėjusio apetito, kūno masės mažėjimo, šiek tiek padidėjusios kūno temperatūros), vargina dusulys, kosulys, neretai atsikosėjama krauju, krūtinės ląstos skausmas, skrepliavimas.

Rūkymas - pagrindinis rizikos veiksnys

Plaučių vėžio rizikos veiksniai žinomi geriau nei daugelio kitų piktybinių navikų. Didžiausią riziką kelia cheminiai kancerogeniniai junginiai arba radiaktyviosios medžiagos, patenkančios į kvėpavimo takus su užterštu oru. Dažniausiai tai tabako dūmai bei cheminėse įmonėse, kasyklose paplitę kancerogenai. Apie 90 proc. plaučių vėžio atvejų sukelia tabakas. Rūkaliams susirgti plaučių vėžiu tikimybė yra dešimt kartų didesnė nei nepripažįstantiems cigaretės. Įrodyta, jog reguliariai rūkant vėžinei ligai išsivystyti įtakos turi ne tik surūkytų cigarečių kiekis bei rūkymo trukmė, bet ir cigarečių rūšis. Ypač kenksmingos cigaretės be filtro. Neigiamos įtakos turi individualios organizmo savybės, amžius bei kokio amžiaus žmogus ėmė traukti dūmą.

Tabako aukos - ne tik rūkantieji

Kenksmingi ne tik aktyviai į plaučius įtraukiami tabako dūmai, bet ir tie, kurie į kvėpavimo organus patenka kvėpuojant prirūkytoje patalpoje - pasyvus arba priverstinis rūkymas. Įrodyta, kad rūkančių vyrų nerūkančios žmonos plaučių vėžiu suserga apie 20 proc. dažniau nei tos, kurios priverstinai nekvėpuoja tabako dūmais užterštu oru.

Būtent dėl pasyvaus rūkymo plaučių vėžys dažniau pasitaiko barmenams bei tų profesijų žmonėms, kuriems ilgai tenka dirbti prirūkytose patalpose. Nerūkantieji įkvepia tabako dūmų ir rūkalių iškvepiamo oro, todėl gali paūmėti kitų ligų, jei jomis sergama, simptomai.

Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Rūkančių tėvų vaikai 1,5 karto dažniau serga astma, kvėpavimo takų ligomis, vidurinės ausies uždegimu.

Kenksmingos medžiagos - apgaulingos

Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, prie kurios priprantama kaip prie bet kurio kito narkotiko. Trumpalaikis psichostimuliatorius nikotinas, stimuoliuodamas galvos smegenų veiklą, sukelia trumpalaikį atminties ir koncentracijos pagerėjimą, pakilią nuotaiką, sumažina nuovargį, padidina darbingumą, suteikia malonumo bei pasitenkinimo jausmą. Be šio nuodo, tabako dūmuose yra apie 50 kancerogeninių cheminių junginių, iš kurių pats kenksmingiausias - benzpirenas, ilgainiui sukeliantis bronchų gleivinės ląstelių vėžinius pakitimus.

Jeigu į plaučius teršalų patenka nedaug, jie patys geba apsivalyti, tačiau nuolat rūkant bronchų cilindrinės epitelinės ląstelės žūva, išsigimsta, todėl atsiranda itin palankios sąlygos navikams vystytis. Be benzpireno, dūmuose yra įvairių nitrozoaminų, radioaktyviojo polonio. Pypkės ar cigarų rūkymas mažiau pavojingas, nes yra žemesnė degimo temperatūra.

Rūkymas - daugelio ligų priežastis

Vėžį nemenka dalimi lemia ir genetinis poveikis, tad ne visi vienodai reaguoja į tabako dūmus. Jeigu žmogus yra veikiamas ir kitų ore esančių kancerogenų, pvz., asbesto, nikelio, metalo dulkių ir pan., negiamas tabako poveikis plaučiams dar labiau padidėja. Rūkaliams, gyvenantiems labai užterštuose pramonės rajonuose, rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja 50 proc.

Rūkymas sąlygoja ne tik plaučių vėžį, bet ir kitas onkologines ligas: gerklų, burnos ertmės, lūpos, stemplės, kasos, šlapimo pūslės. Piknaudžiaujant alkoholiu ir nesaikingai rūkant, burnos ertmės, stemplės bei gerklų vėžys išsivysto dešimt kartų dažniau. Tabako dūmuose esančios kenksmingos medžiagos neretai būna ir nevėžinių ligų - bronchito, plaučių emfizemos, kraujagyslių susiaurėjimo, miokardo infarkto, smegenų insulto ir daugelio kt. - priežastis.

Dervos - pavojingiausia medžiaga

Kvėpuojant ar rūkant oras į plaučių alveoles patenka pro gerklas, trachėją, bronchus. Bronchai padengti virpamuoju epiteliu, pasidengusiu plaukeliais. Intensyviai rūkant, tabako dūmų dervos - stipriausios medžiagos, galinčios sukelti vėžį, sunaikina šiuos plaukelius. Pakitęs bronchų epitelis nebegali išvalyti bronchuose esančio sekreto iš gleivių. Jie kaupiasi ir kartu su tabako dervomis dirgina bronchų sieneles. Rūkaliai rytais kosėja. Tai, anot medikės, ne kas kita, tik lėtinio bronchito pradžia. Vėliau pakenktoje bronchų gleivinėje gali išsivystyti plaučių vėžys. Ant cigarečių pakelių gamintojai nurodo 10 miligramų dervų kiekį, tačiau praktinių testų metu nustatyta, kad iš tikrųjų jis būna dvigubai, neretai net trigubai didesnis už leistiną kiekį.

Daugiau dėmesio profilaktikai

Veiksmingiausia vėžio profilaktika - tuoj pat mesti rūkyti. Net ilgą rūkymo stažą turėjusiems rūkaliams po penkerių nerūkymo metų sumažėja plaučių vėžio rizika, o po 11-13 metų ji sumažėja beveik iki niekada nerūkiusiųjų rizikos lygio. Ypač svarbu, kad nerūkytų jaunimas. Apmaudu, kad net 61,5 proc. 15-16 metų moksleivių yra pabandę rūkyti, kurių 25 proc. rūko nuolatos. Dabar prieš rūkymą ir jo sukeltus padarinius kovoja visas pasaulis. Draudžiama rūkyti viešose vietose, neparduodamos cigaretės paaugliams, ant cigarečių pakelių primenama, jog rūkymas kenkia sveikatai, didinamos rūkalų kainos, uždrausta vieša cigarečių reklama. Šių profilaktinių priemonių veiksmingumą įrodė profilaktikos programa "Europa prieš vėžį". Tose šalyse, kur buvo vykdoma tabako kontrolė, vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio gerokai sumažėjo. Europos Sąjungos šalių moterų mirtingumas nuo plaučių vėžio vis dar didėja, matyt, todėl, kad dar daug moterų, ypač jaunų, rūko. Be to, yra duomenų, kad moterys jautresnės tabako dūmų kancerogenams nei vyrai.

Atostogos - puikus metas mesti rūkyti

"Jei esate stiprios valios, mesti rūkyti galite iškart. Rezultatas bus geresnis, jei mesti rūkyti nuspręsite per atostogas ar išvyką, t. y. tuomet, kai mažesnė nervinė bei emocinė įtampa. Jei žmogus rūkė 10 metų ar daugiau, mesti rūkyti iškart vargu ar pavyks. Tuomet rūkyti reikia mesti palaipsniui, kasdien surūkant vis mažiau cigarečių, neįtraukti dūmų į plaučius, nesurūkyti visos cigaretės. Pravartu pagalbos kreiptis į savo šeimos gydytoją. Svarbiausia atminti, jog sėkmė - jūsų rankose", - pataria medikė.