Naujausi straipsniai
Sakykit, kodėl jūs negeriate vaistų...Pas gydytoją:
Vaistų paieška
|
Atostogos: kaip pailsėti be rūpesčių
2011, Gegužė 26 - 08:13
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad vykdami atostogauti, turite pagalvoti apie gresiančius pavojus ir jų vengti, kad į kasdienį gyvenimą grįžtumėte pailsėję ir su atsinaujinusia energija. Nudegimas saulėje Vasarą žmonės deginasi saulėje, kad parustų oda. Dėl to labai svarbu žinoti, kokius pavojus kelia saulės spinduliai. Sveikatos edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad saulės šviesoje yra ultravioletinių spindulių, kurie pernelyg ilgai deginantis saulėje kenkia odai. Šie spinduliai įsiskverbia į odą ir gali sukelti jos pažeidimų nuo nedidelio paraudimo iki antro laipsnio nudegimų su pūslėmis. Ultravioletiniai spinduliai gali ne tik nudeginti, bet ir sukelti ilgalaikių problemų, tokių kaip odos senėjimas ir odos vėžys. Dėl to į ultravioletinių spindulių poveikį negalima numoti ranka. Labai šviesios odos, šlakuoti, daug apgamų turintys žmonės blogiau pakelia saulę, nes jų organizme gaminasi mažiau melanino, todėl ja labiau linkę susirgti odos vėžiu. Saulės spindulių sukeltas nudegimas pasireiškia ne iš karto. Skausmas ir odos paraudimas prasideda praėjus kelioms valandoms po deginimosi saulėje. Paskui ima luptis oda. Įprasti nudegimų simptomai pasireiškia kiekvienam individualiai. Oda parausta, tampa karšta, skauda, peršti. Jei nudegimas antro laipsnio, iškyla skaidraus skysčio prisipildžiusios pūslės. Kaip saugotis nudegimo saulėje ir ką daryti nudegus saulėje? Vida Dubinskienė pasakoja, kad geriausias būdas nuo nudegimo - saugotis tiesioginių saulės spindulių. Vengti saulės nuo 11 iki 16 val., nes tuo metu saulės spinduliai kenksmingiausi. Galva reikėtų prisidengti nuo saulės skrybėle, vilkėkite šviesius marškinėlius ilgomis rankovėmis, akis saugokite saulės akiniais su stipriu UV filtru. Naudokite apsauginius kremus. Patartina eiti iš namų pasitepus kremu nuo saulės ir iš naujo pasitepti paplaukiojus, kadangi džiovinantis oras ir smėlis sumažina jo efektyvumą. Mažesnių nei šešių mėnesių kūdikių apsauginiais kremais nuo saulės tepti negalima. Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė sako, kad jei vienintelis simptomas yra odos paraudimas, reikia dėti šalto vandens kompresus arba sudrėkinti paklodę šaltu vandeniu ir susukti į ją nukentėjusįjį. Šilumos smūgis Šilumos smūgis arba saulės smūgis ištinka tuo metu kai organizmas nepajėgia išskirti pakankamai prakaito kūno temperatūrai sumažinti, dėl to kūno temperatūra gali pakilti iki 41°C ir daugiau. Organizmo galimybės reguliuoti kūno temperatūrą priklauso nuo individualių organizmo savybių. Vaikų kūno vėsinimo sistema nevisiškai išsivysčiusi, todėl jiems labiau gresia šilumos smūgis. Vyresni žmonės taip pat jautriau reaguoja į šilumos perteklių. Kaip saugotis šilumos smūgio ir ką daryti ištikus šilumos smūgiui? Vida Dubinskienė perspėja, kad reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu oda paraudusi, karšta, sausa. Sutrinka sąmonė, orientacija, žmogus tampa irzlus, pulsas dažnas, silpnas. Dėl hipertermijos gali prasidėti traukuliai. Iškvieskite greitąją medicinos pagalbą, paguldykite žmogų pusiau sėdimoje padėtyje, galvą pasukite į šoną, nuvilkite drabužius, atvėsinkite kūną, įvyniodami į šlapias paklodes ar rankšluosčius, stebėkite kvėpavimą ir širdies veiklą. Palaikykite reikiamą skysčių kiekį organizme, per dieną išgerkite maždaug nuo 2 iki 3 litrų vandens. Būtina gerti net jei ir nejaučiate troškulio. Vilkėkite plonų, lengvų, šviesių audinių drabužius. Galvą, ypač vaikams, reikia pridengti nuo saulės. Negerkite alkoholio ir kofeino turinčių skysčių. Į paplūdimį nepatartina eiti su mažesniais nei šešių mėnesių kūdikiais, nes jų šilumos reguliavimo mechanizmas dar neišsivystęs. Dehidracija Sveikatos edukologė atkreipia dėmesį, kad dehidracija - tai būklė, kai žmogus netenka daug skysčių, sutrinka skysčių pusiausvyra. Žmonės netenka daug skysčių prakaituodami, šlapindamiesi, tuštindamiesi, vemdami ar viduriuodami. Du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo ir, kai skysčių kiekis organizme sumažėja žemiau reikiamo lygio, ištinka dehidracija. Dehidracija labiau gresia kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Dehidracija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumu, dideliu nuovargiu, troškuliu, išsausėjusia oda, besiveliančiu liežuviu, išdžiūvusi burna. Sumažėjęs šlapimo kiekis, įkritusios akys, galvos skausmas, šleikštulys. Kaip saugotis dehidracijos? Vida Dubinskienė pataria kasdien po truputį išgerti ne mažiau kaip 2 litrus skysčių - vandens, pieno, sulčių ir kt. Gerkite, nors ir ne troškina. Vengti būti saulėje tarp 11 ir 16 valandos, kadangi šiuo paros metu saulės spinduliai intensyviausi ir gali sukelti dehidraciją.Valgyti maistą, kuriame yra daug skysčių, pvz. vaisius, daržoves. Vengti mankštos karščiausiu dienos metu. Geriausia mankštintis būtų anksti ryte ir vėlai vakare. Prieš mankštą turėtumėte atsigerti, o mankštos metu kas 15 - 20 minučių gurkštelti vėsaus vandens. Karščiausiomis valandomis vengti sunkaus fizinio krūvio. Saugios maudynės baseine, ežere, jūroje, upėje Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose - baseinuose, jūrose, ežeruose, upėse. Reikia saugotis su maudymusi susijusių pavojų, kad galėtume be jokios rizikos mėgautis atostogomis prie vandens. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių. Ši nelaimė gresia kiekvienam besimaudančiam vandenyje tiek geram, tiek prastesniam plaukikui. Pavojus nuskęsti vienodai gresia ir natūraliuose vandens telkiniuose, ir baseinuose. Didžioji skenduolių dalis yra vaikai. Žmonės ima skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai per ilgai išbuvus vandenyje - dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio, maudantis išgėrus alkoholio. Nuskęstama ir vandenyje sustojus širdies bei plaučių veiklai. Atsargumas maudantis Sveikatos edukologė perspėja, niekada nepalikti vaikų vienų vandenyje. Su besimaudančiais vaikais visada turi būti suaugęs žmogus, net jei vaikas yra sekliame vandenyje. Vaikas gali prisiryti vandens ir užspringti. Nepatartina vaikams vieniems plaukioti su pripučiamais gelbėjimo ratais, užsimaunamais ant liemens, nes jie ne visada padeda skęstant. Neleisti vaikams plaukioti ant pripučiamų čiužinių. Jei imate vaikus plaukioti valtimi, juos reikia apvilkti gelbėjimo liemenėmis. Jei namuose turite baseiną, o jūsų vaikai dar nemoka plaukioti, baseiną reikia aptverti ne žemesne nei 1,2 metro užtvara. Paplūdimyje laikykitės gelbėtojų tarnybos nurodymų ir išsiaiškinkite, ką reiškia paplūdimyje pakabintos signalinės vėliavos. Briskite į vandenį palengva, staigiai nepulkite maudytis, kūnas turi po truputį priprasti prie vandens temperatūros. Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę alkoholio ir neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni, plaukite palei krantą. Atidžiai stebėkite besimaudančius vaikus. Kaip padėti skęstančiam žmogui? Jeigu jau atsitiko nelaimė, tučtuojau kvieskite gelbėtojus. Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais paplūdimyje sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ant kranto ištrauktai aukai pradėkite daryti dirbtinį kvėpavimą (2 įpūtimai) ir netiesioginį širdies masažą (15 paspaudimų). Prieš darydami dirbtinį kvėpavimą, būtinai patikrinkite ar neužblokuoti kvėpavimo takai, atloškite aukos galvą, kad atsivertų kvėpavimo takai. Dirbtinį kvėpavimą galima pradėti atlikti jau vandenyje, kai kojomis siekiate žemę. Kiekviena išgelbėta auka turi būti nuvežta patikrinti į gydymo įstaigą dėl galimų įvairių komplikacijų.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą