Apie tikėjimą ir gėrimą

Kunigai per mišias kelia ir geria bokalą vyno. Taip per metus viena bažnyčia išgeria kubiliuką ar bačkutę vyno. Vaikai ir jaunimas tai mato ir, kaip tikros avys, jais seka. Geria.

Kunigai ir vyskupai geria ne Kristaus kraują, o alkoholį. Tuo paprasta įsitikinti, pamatavus "kristaus kraujo" stiprumą iki gėrimo ir alkoholio kiekį kunigų ir vyskupų kraujyje po gėrimo.

Tikėjimai atėmė iš žmonių ir kūną, ir dvasią. Todėl žmonės dabar ir neturtingi, ir nelaimingi. Ir įsitempę. O geria, kad atsipalaiduotų ir nejustų savo vargų ir nelaimių.

Žmonės tiki, kad geriant išsispręs jų problemos ir naujų neprisidės. Jie turi tokią viltį. Bet tiesa tokia, kad tikint ir geriant problemų daugėja ir jos didėja. Ir tikėjimas yra pirminė priežastis, o gėrimas - antrinė. Ne gėrimas sukelia tikėjimą, o atvirkščiai. Gėrimą - tikėjimas. Dėl to gyvūnai negeria, o daugiausiai geria tikintieji. Ne pradžioje, o šiek tiek vėliau. Kai tikėjimas įsišaknija žmonių pasąmonėje.

Evoliucijoje liko tik tos rūšys, kurios ėjo su pažanga, su vitališkumu - gyvybės tekėjimu, su tiesa. Kitos - tiesiog išnyko, nes įstrigo aklavietėse. Liko daug mažiau nei vienas procentas rūšių. Daug žmonių irgi yra aklavietėse. Ir jie į ten dažniausiai atėjo ne patys, o juos atvedė buškevičiai ir tamkevičiai. Per tikėjimus, įsakymus ir nemokšiškumą. Dabar Kauno miesto taryboje šių abiejų rūšių žmonės bando priversti žmones negerti. Gėris per blogį. Su abiem tikinčiųjų rūšimis ir su jų pradininkais turėjau progos susitikti. Visi jie yra tikintys. Tikintis visuomet yra nesąmoningas. Tūkstantis ir vienoje srityje. Matyt, labiausiai dėl to jų pradininkai tiesiogiai ir netiesiogiai taip aršiai puolė ir vis dar puola meditaciją. Linkiu jiems nors šiek tiek savyje pabudinti sąmoningumo ir tuomet siūlyti, spręsti. Eiti ir vesti pažangesniu, lengvesniu, evoliuciniu keliu. Niekuomet neįsakinėti. Įsakymai ir draudimai visuomet yra nemokšiškumas, klaida. Pradžioje lyg ir nedidelė. Bet ir nedidelis kupstas didelį vežimą verčia, o kai kupstų daug, tai ir daug vežimų nuvirsta. Kaip ir išgėrę žmonės.

Geriausias būdas išlaisvinti žmones nuo alkoholio ir nelaimių yra meditacija. Ji grąžina žmonėms kūną ir dvasią, akis ir šviesą. Pamačius, kur yra šviesa ir laimė, ir ką laikai delne, pirštai patys išsitiesia. Taip radus brangakmenį ar mylimąją, pirštai patys paleidžia akmenį ir prostitutę.

Meditatoriai negeria ne todėl, kad jiems negalima, o todėl, kad jie geria daug skanesnį nektarą. Kas gers Kristaus ar net Dievo kraują, kai pažinimo ir nemirtingumo, laisvės ir tiesos nektaras jau yra mumyse.