Alzheimerio ligą galima tik pristabdyti

Pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį - staiga atsiradusį užmaršumą ar neįtikėtinai keistus poelgius - susirūpiname. Kas tai - liga ar paprasčiausia senatvė?

Pasaulyje yra 24 milijonai sergančiųjų demensija (senatvine silpnaprotyste), iš jų 2/3 diagnozuota Alzheimerio liga. Kiek yra sergančiųjų Lietuvoje, niekas nežino, nes mūsų šalyje tokie ligoniai neregistruojami. Žmonės dėl atminties praradimo kartais netgi nesikreipia į gydytojus, manydami, kad užmaršumas - natūralus senatvės palydovas. Tačiau iš tiesų taip nėra.

Lietuvoje - nauja liga

Lietuvoje apie Alzheimerio ligą pradėta kalbėti tik prieš 10 metų, kai farmacinės kompanijos pradėjo prekiauti vaistais, šiek tiek pristabdančiais smegenų ląstelių irimą. Tada Kauno Dainavos poliklinikoje į Alzheimerio asociaciją pradėjo burtis žmonės, slaugantys atmintį praradusius artimuosius. Kauno Alzheimerio klubo pirmininkė Vida Danienė pasakoja, kad apie ligą sužinojo tik spaudoje perskaičiusi straipsnį apie ja susirgusį Amerikos prezidentą R.Reiganą. Pradėjusi skaityti daugiau ir stebėdama staiga pakitusį savo 67 metų mamos elgesį, V.Danienė suprato, kad greičiausiai ji taip pat bus susirgusi Alzheimerio liga.

Vidos mama kepdavo skanų trupininį pyrągą, tačiau kartą jai nepavyko - pyragas neiškilo, pasirodo, mama užmiršo įdėti kepimo miltelių. Paklausta, kaip taip galėjo atsitikti, juk tą pyragą kepanti jau 50 metų, mama atsakė: „Kokie milteliai? Juk aš jų niekada nedėdavau..."

Nyksta smegenų ląstelės

Pasaulyje smegenų ląstelių nykimą prieš 100 metų (1907 m.) pastebėjo ir pirmą kartą aprašė vokiečių patologas Aloisas Alzheimeris.

Dažniausiai Alzheimerio liga suserga 65-85 metų amžiaus žmonės, tačiau ji gali pasireikšti ir gerokai jaunesniems, netgi 50 m. sulaukusiems žmonėms. Kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo greičiau nyksta jo smegenų ląstelės.

Alzheimerio ligą būtina laiku diagnozuoti ir atskirti nuo kitų, turinčių panašių simptomų (skydliaukės patologijos, kraujagyslių ligų, depresijos ir kt.). Diagnozuoti gali tik gydytojas psichiatras, atlikęs tam tikrus testus ir tyrimus. Vaistų nuo Alzheimerio ligos vis dar nėra išrasta. Yra tik vaistų, pristabdančių ligos progresavimą ir lyg užfiksuojančių ją tos stadijos, kurios ir buvo pastebėta.
Alzheimerio liga - tai degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia smegenų atrofija ir smegenų žievės funkcijų sutrikimu. Jos metu sumažėja smegenų masė, išplonėja smegenų žievė.

Daugiau nukenčia dešinysis smegenų pusrutulis. Galiausiai liga pereina į visišką silpnaprotystę.

Ligos priežastys nėra žinomos. Mokslininkai mano, kad turi įtakos paveldimumas, aplinkos užterštumas, nuodingos medžiagos, virusai, galvos traumos, alkoholis. Dažniau serga moterys nei vyrai ir menkai išsilavinę, žemos socialinės padėties žmonės.

Pirmieji simptomai beveik nepastebimi

Kaune gyvenanti 56 metų Genovaitė Kalmikova jau šešerius metus slaugo Alzheimerio liga sergantį savo vyrą Aleksejų. Jos mylimas žmogus susirgo būdamas 55 metų. Tada jis dirbo šaltkalviu gamykloje. Pirmuosius ligos požymius pastebėjo bendradarbiai. Aleksejus kažkodėl ėmė klausinėti keistų dalykų - kelintą valandą baigsis darbas? Ar rytoj ir vėl reikės ateiti? Vyras net į darbą ėmė vaikščioti pėsčias, nes neprisiminė, kokio maršruto autobusu reikia važiuoti. Nuvedusi vyrą pas gydytoją, Genovaitė sužinojo, kad liga jau pasiekė antrąją stadiją.

Dabar Aleksejų žmona prižiūri kaip mažą vaiką, negali palikti jo net kelioms minutėms. Genovaitė turi jį rengti, prausti, šaukšteliu valgydinti, o nakčiai tenka pririšti prie lovos - kad atsikėlęs nepabėgtų. Aleksejus jau beveik nekalba, tik nesąmoningai kartoja kai kuriuos skiemenis. Laimė, kad kaimynai moteriai daug padeda, net pasisiūlo pabūti su ligoniu, o jam netyčia pro duris išsprūdus, namo parveda.

Liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, žmogus ima nesiorientuoti laike ir erdvėje. Vėliau pradeda užmiršti tai, ką puikiai žinojo, net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, neatpažįsta artimųjų, nebežino su kuo gyvena, kur gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti.

Ligai progresuojant, sutrinka kalba, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti Alzheimerio ligą tik dėl to, kad sergantieji šia liga retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tai dažniausiai gali pastebėti artimieji. Susirūpinti reikėtų tada, jeigu vyresnio amžiaus artimieji vis dažniau užduoda tuos pačius klausimus, sunkiai reiškia mintis, praranda laiko ir erdvės pojūtį, turi sunkumų atliekant kasdienes užduotis.

Patarimai

Alzheimerio liga sergančių ligonių slaugytojams

• Būkite kantrūs, supratingi, dėmesingi.
• Duokite gerti kuo daugiau skysčių.
• Nepamirškite savęs! Rūpinkitės ir savimi, tausokite savo nervus ir psichinę pusiausvyrą.
• Neskubėkite pildyti ir daryti visko, ko ligonis įsigeidžia. Vieną minutę jis nori, pavyzdžiui, bulvių košės, o po kelių minučių jau nori arbatos. Taigi ką jūs pagaminsite, viskas bus gerai, svarbu - šviežia ir maistinga. Juk labai dažnai ką tik pavalgęs ligonis kitam šeimos nariui guosis, kad jam neduoda valgyti! Bet nesiginčykite. Nedavėte, tai nedavėte.
• Jei ligoniui sunkiau atsiminti žodžiu sakomas užduotis ar prašymus, rašykite raštelius. Sakiniai turi būti trumpi, aiškūs, konkretūs.
• Kalbėkite trumpais sakiniais. Neužduokite iš karto daug užduočių.
• Leiskite žmogui dirbti įprastus darbus. Nekeiskite daiktų vietos. Neatimkite jo mėgstamų užsiėmimų. Žinoma, turite prižiūrėti, ar nedaro ko nors netinkamo.
• Kiekvienas žmogus turi mėgstamus drabužius. Jei susidėvėjo, pakeiskite juos kaip nors gudraudamas - pasakykite, kad išnešėte į cheminę valyklą ar atidavėte siuvėjui pataisyti.
• Ligonis gali labai pamėgti cukrų. Tiesiog paslėpkite, kad nebūtų matomas, lengvai prieinamas. Bet į arbatą ar kavą įdėkite daugiau nei įprasta.
• Jei jūsų prižiūrimas žmogus mėgsta išeiti vienas - nieko baisaus, jei tame name ir vietovėje gyvenate seniai. Tik būtinai įdėkite į kišenę raštelį su jo vardu, užrašykite vieną ar kelis telefono numerius. Jeigu ligoniui tai nauja vieta - žmogus gali pasiklysti. Būkite budrūs!

10 ankstyvųjų Alzheimerio ligos požymių

Šį sąrašą sudarė Tarptautinė Alzheimerio asociacija 1999 m.

1. Netenka trumpalaikės atminties (vardų įsiminimo sutrikimas).

2. Sunkiai vykdo elementarias užduotis (neužsega sagos, neužrakina spynos).

3. Sutrinka kalba (neaiškūs sakiniai, netikslūs žodžiai).

4. Nesiorientuoja laike ir vietoje (savo namuose, kieme).

5. Trūksta apsisprendimo (neišsirenka drabužio, valgio).

6. Sutrinka abstraktus mąstymas (nesuvokia laikrodžio, pinigų, čekių prasmės).

7. Pakinta įpročiai (painioja daiktų vietas: į šaldytuvą deda piniginę, raktus).

8. Pakinta elgesys ir nuotaika (staiga gali ištikti pykčio priepuoliai arba apimti ramybė).

9. Sutrinka asmenybė (smulkmeniškumas, baimė, paranoja).

10. Trūksta iniciatyvos (sutrinka veikla, nesupranta žodžių „stok" ir „eik" prasmės).

Pasitikrinkite atmintį

Pasaulinės Alzheimerio ligos dieną - rugsėjo 21 dieną, pirmadienį - nemokamai bus atliekamas atminties testas (MMSE) visiems žmonės, nepriklausomai nuo to, kurioje gydymo įstaigoje jie yra prisiregistravę. Šis atminties testas padės socialiniams darbuotojams išsiaiškinti, ar atminties praradimas yra natūralus senėjimo procesas, o gal jau prasidėjo liga.

Poliklinikoje prisiregistravusiems pacientams, esant ryškiems atminties sutrikimams, papildomai bus teikiamos neurologo konsultacijos bei atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai.