Sveiko maisto beieškant

Ekologiški produktai tapo ne tik sveikos gyvensenos požymiu, bet ir tikra mada. Mažiau apie ekologinį ūkininkavimą žinantiesiems pakanka minties, kad perkama prekė - lietuviška. Tai - taip pat kokybės ženklas.

Savaitgalį praleidome vaikštinėdami po sostinės turgavietes, ekologiškų prekių parduotuves ir didžiuosius prekybos centrus. Mums buvo įdomu, ką perka lietuviai ir kodėl?

„Stengiamės kiekvieną savaitgalį nuvykti į turgų. Čia pigiau. Nusiperkame mėsos, bulvių, daržovių. Žinoma, stengiamės rinktis lietuviškas prekes, tačiau krizės metu ir lenkiškos tinka. Nemanau, kad jų kokybė prastesnė", - sako turguje kalbinta ponia Janina.

„Aš stengiuosi viską pirkti iš Lietuvos ūkininkų be tarpininkų, - kalbėjo Aldona. - Pasižiūriu, koks žmogus parduoda, įsimenu. Jei produktas patinka, kitąsyk vėl pas tą patį pardavėją pirksiu."
Sutikome ir tokių žmonių, kuriems itin svarbu, kad prekė būtų ekologiška.

„Pieno gaminių iš paprastų ūkininkų neperku. Man tai neatrodo itin higieniška, - dėstė Rimantė. - O štai iš ekologinių ūkių perku mielai. Matau, kaip noriai šiuos produktus valgo mano dukrelė, tad ir stengiuosi jai duoti kuo daugiau sveiko maisto. Tas pats pasakytina ir kalbant apie daržoves bei kitą maistą. Net drabužėlius perkame ekologiškus. Namuose rūšiuojame šiukšles, beveik nenaudojame plastikinės taros. Sveika gyvensena tapo gyvenimo būdu."

Akivaizdu, tokių žmonių daugėja. Tiesa, kai kuriems ekologiškas atrodo tas produktas, kuris pagamintas ar užaugintas Lietuvoje. „Nusipirkau morkų iš vienos močiutės. Pats ekologiškiausias produktas, - mus tikino ponas Henrikas. - Kaip pas močiutę kaime."

Vis dėlto tai ne visai tiesa. Ne visos lietuviškos prekės yra ekologiškos. Pastarosios turi atitikti griežtus kontrolės standartus, būti sertifikuotos. Galbūt močiutės kaimo morkos jums ir yra skaniausios, tačiau jos nebūtinai yra ekologiškos.

Tačiau apie viską - iš eilės. Tad kokius produktus perkame, kur ir už kiek?

Prekė - lietuviška?

Centriniuose sostinės Kalvarijų ir Halės turguose lankytojai mieliau renkasi vietinių žemdirbių išaugintus produktus nei atvežtinius iš užsienio valstybių. Tačiau kai kurie prekiautojai, žinodami, kad pirkėjai ieško lietuviškų vaisių ir daržovių, stengiasi ant iš Lenkijos ar Ispanijos atvežtų pomidorų ar agurkų krūvelės uždėti užrašą „Lietuviški". Toks įspūdis susidaro ir žiūrint į pipirus. Vargu ar Lietuvoje jau užaugo tokie dideli ir raudoni?

Prie arbūzų dažniausiai puikavosi užrašas „Graikija", prie vynuogių - „Italija", prie kriaušių - „Ispanija".

Dauguma kiaušinių kilę iš Lenkijos. Iš ten daug mėsos, pomidorų, agurkų, kitų daržovių ir vaisių.
Čia galima įsigyti ir vaistų. Jų kilmės šalis - Rusija. Pasirinkimas didelis, tad abejonių kelia tik kokybė.

Tiesa, yra prekių, kurių kilme nesudvejosi - būsi tikras, kad tai lietuviška prekė. Daug miško uogų: mėlynių, aviečių, taip pat vietinių sodininkų užaugintų juodųjų ir raudonųjų serbentų, agrastų. Kainos nei krinta, nei kyla. Už litrą mėlynių prašoma 4 litų, už stiklinę jau nykstančių žemuogių - 4-5 litų.

Litras voveraičių kainuoja tiek pat - 4-5 litus, už aštuonis nedidelius baravykus prašoma iki 10 litų. Tačiau maisto saugos specialistai kategoriškai perspėja jokiu būdu nepirkti turgaus prieigose parduodamų konservuotų grybų stiklainiuose.

Vilniaus turguose kilogramas šviežių bulvių kainuoja nuo 1,5 iki 2,5 lito, trumpavaisių agurkų - nuo 3 iki 4 litų, pomidorų - apie 3 litus. Už kilogramą salotų prašoma 4 litų, kopūstų - 1,5 lito, už ryšelį ridikėlių - 2 litų, krapų - iki 1 lito.

Bitininkai šiųmetį medų siūlo pirkti po 16-19 litų už kilogramą.

Mėsa pinga

Vaikštant po turgavietes aiškiai matyti, kad gerokai atpigo mėsa. Šį savaitgalį kilogramas viščiukų ketvirčių kainavo 6,49 lito, sparnelių - beveik 6 litus, krūtinėlių - 12,49 lito, paukštienos filė - apie 16 litų.

Visą liepą laikosi aukštesnės jautienos kainos: kilogramas kumpio kainuoja iki 18 litų, sprandinės - 14 litų.

Vis dėlto jei dėl mėsos kilmės galima sudvejoti, ekologiškų prekių Kalvarijų turgavietėje šį savaitgalį neradome. Gaila, teks ieškoti kitur. Tiesa, Halės turgavietėje vienas ūkis buvo. Jis pritraukia daugiau pirkėjų, vilioja iškaba apie ekologišką produkcijos kilmę. Tiesa, čia kilogramas mėsos kainuoja keliais litais brangiau.

„Eltos" duomenimis, ekonomistai apskaičiavo, kad kol kas daugiau žmonių maistą ir kitas prekes perka turguose. Vien žalios mėsos turguose perkama 62 proc. viso šalyje parduodamo kiekio. Mat turgūs siūlo pirkti 10-20 proc. pigiau nei prekybos centruose.

Beje, rinka verčia mažinti kainas ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. Sostinės Ukmergės gatvėje veikiančioje Centrinėje ūkininkų prekyvietėje litras kaimiško pieno kainuoja 1,49 lito (nors kitur litras pieno - 2-2,5 lito), pusė kilogramo kvepiančios kaimiškoje krosnyje keptos duonos - 2,49 lito (kitur - 3-3,5 lito).

Mokame už kokybę

Turgavietėse rasti lietuviškų prekių išties galima, o štai lietuviškų ar atvežtinių ekologiškų tenka ieškoti mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, ekologiškose prekyvietėse ar didžiųjų prekybos centrų ekologiškų prekių lentynose. Visos čia siūlomos prekės - sertifikuotos, griežtai kontroliuojamos ir gerokai brangesnės nei įprasta.

Litras ekologiškų vynuogių sulčių kainuoja bent du kartus brangiau nei įprastų, keliais litais brangesni ir kiaušiniai: prekybos centre paprasti kiaušiniai kainuoja apie 4 litus, turguje - 3-4 litus, o štai už dešimtį ekologiškų kiaušinių teks pakloti 6 litus. Brangesnės ir ekologiškos daržovės, pienas ir pieno produktai, duona, grūdai.

Ekologinio ūkininkavimo atstovai ne tik siekia tiekti skanius natūralius maisto produktus, bet ir stengiasi sukurti tokią produkciją, kuri atitiktų įvairius šiuolaikinio vartotojo kulinarinius įgeidžius bei įpročius. Tai reiškia, kad šiuolaikinis ekologiškų produktų asortimentas - ne tik šviežia neperdirbta produkcija, atkeliavusi tiesiai iš ūkio, bet ir kasdieniai pagaminti produktai, tokie kaip vynas, alus, makaronai, jogurtai, pusgaminiai, sūriai ir t. t. Vis dėlto perdirbimui nenaudojama cheminių medžiagų, genetiškai modifikuotų organizmų.

Pirkėjai viliojami ir tradicijomis. Liepą tradiciškai vykstančiame ekologiniame Užupio turguje Tymo kvartale lankytojai buvo kviečiami ragauti ir pirkti ekologiškai verdamos uogienės. Galima šio tradicinio valgio ekologiškų produktų prekyvietėse įsigyti ir dabar. Tiesa, tokia uogienė kainuoja gerokai daugiau nei įprasti džemai - 6-10 litų už stiklainį.

Eksperimentas su kiaušiniais

Išbandyti ekologiškų produktų ir juos palyginti su įprastais pabandėme ir mes. Tam tikslui pasirinkome pusryčių valgį - kiaušinius. 10 didelių lenkiškų kiaušinių nusipirkome Kalvarijų turgavietėje už 3,30 lito, 10 lietuviškų - prekybos centre už 4 litus. Už ekologiškus teko pakloti 6 litus.

Kiaušiniai buvo verdami vienodai. Vis dėlto rezultatas gerokai skyrėsi. Ekologiško kiaušinio trynys buvo ryškiai geltonas ir gerokai didesnis nei įprastų kiaušinių. O štai turguje ir prekybos centre pirkti kiaušiniai beveik nesiskyrė: nedideli, balkšvais tryniais. Kai juos visus matai kartu, ranka pati tiesiasi ekologiško produkto link. O jei dar su ekologiška duonele, patepta ekologišku sviestu - puikūs sveiki pusryčiai.

Griežta priežiūra

Žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija 1997 m. įsteigė VšĮ „Ekoagros" ir pavedė jai vykdyti ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus.
Sertifikavimas - procedūra, įrodanti, kad produkcija (procesas, paslauga) atitinka standarto ar kito norminio dokumento reikalavimus. Ekologinio žemės ūkio sertifikavimas yra šios gamybos sistemos sertifikavimas. Ūkių ir įmonių sertifikavimas yra savanoriškas.

Pasak VšĮ „Ekoagros", ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemai keliami dideli reikalavimai. Ji turi būti nešališka, patikima, objektyvi, kompetentinga, savarankiška, finansiškai stabili. Šių kriterijų prioritetus nustato pačios gamybos ir sertifikavimo sistemos sąlygos, rinkos bei bendrieji sertifikavimo reikalavimai, tačiau svarbiausi kriterijai visada yra kompetencija, objektyvumas, nešališkumas ir savarankiškumas.

Natūralus = ekologiškas?

Remdamiesi VšĮ „Ekoagros" teikiama informacija, norėtume jums apibrėžti, kas yra ekologinė gamyba ir ekologiški maisto produktai.

Ekologinė gamyba - tai ūkininkavimo sistema, užtikrinanti aukštos kokybės žemės ūkio produktų gamybą be sintetinių trąšų, pesticidų ir kitų techninių medžiagų. Žemė gerinama organinėmis trąšomis, taikoma sėjomaina, su ligomis ir kenkėjais kovojama biologinėmis priemonėmis. Vystant augalininkystę, siekiama išlaikyti rūšių įvairovę ir ekologinį balansą aplinkoje, taip mažinant kenkėjų ir ligų protrūkius. Vystant gyvulininkystę, svarbiausia atsižvelgti į gyvulių laikymo sąlygas ir šėrimo aspektus, ypatingą dėmesį skiriant gyvulių aprūpinimui pakankamai geros kokybės ekologiškais pašarais bei tinkamai veterinarinei priežiūrai. Siekiant harmoningo augalininkystės ir gyvulininkystės ryšio, labai svarbu rasti tinkamą ūkyje išaugintų pašarų ir laikomo gyvulių skaičiaus santykį. Nenuostabu, kad ekologinio ūkio derlius yra gerokai mažesnis negu tradicinio, o produkcija kainuoja brangiau.

Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai - tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus taisyklių reikalavimus. Jie išsiskiria maistingumu ir geromis skonio ypatybėmis. Auginant ir gaminant ekologišką žemės ūkio ir maisto produkciją nėra naudojama sintetinių cheminių medžiagų, hormonų ar antibiotikų. Be to, ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.

Tiesa, „ekologiškas" ir „natūralus" negali būti sutapatinami. Dažnai matome ant produktų etikečių „Tik iš natūralių sudedamųjų dalių", „Be hormonų", „Genetiškai nemodifikuota", bet tai dar nereiškia, kad produktas - ekologiškas. Be to, tik pažiūrėję ar paragavę negalime nustatyti, ar produktas yra ekologiškas. Tik sertifikuotas gamintojas turi teisę realizuoti savo pagamintą produkciją pagal reikalavimus kaip ekologišką. Ekologiškas produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, sertifikavimo darbus atlikusi įstaiga.

Gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui abejonės. Nuo 2009 m. Lietuvoje patvirtintas naujas ekologiškų produktų ženklas.

Ekologinio ūkio plėtra

VšĮ „Ekoagros" duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo sertifikuoti 2 805 ūkiai (iš jų 13 žuvininkystės ūkių), o sertifikuotas ekologinės gamybos plotas sudarė 127 362 ha - apie 5 proc. deklaruotų tiesioginėms išmokoms žemės ūkio naudmenų ploto.

Lietuvos ekologiniame žemės ūkyje iki 2004 m. vyravo smulkūs ūkiai. Pastaraisiais metais į ekologinę gamybą pasuko didelių gyvulininkystės ūkių šeimininkai, todėl didžiausi sertifikuoti ūkiai yra Ignalinos, Kėdainių, Biržų, Rokiškio ir Švenčionių rajonuose. Ignalinoje vidutinis ūkio dydis siekia net 69,49 ha. Mažiausi sertifikuoti ūkiai yra Elektrėnų savivaldybėje, ten vidutinis ūkis yra 12,15 ha.

2008 m. pagal sertifikuotų ūkių skaičių lyderiavo Biržų r. (180 ūkių), Ukmergės r. (151 ūkis), Raseinių r. (140 ūkių), Trakų r. (127 ūkiai) ir Šalčininkų r. (120 ūkių). Pagal sertifikuotą plotą 2008 m. pirmavo Biržų r. (12 000 ha), Raseinių r. (8 096 ha), Ukmergės r. (7 861 ha), Švenčionių r. (5 630 ha) ir Telšių r. (5 207 ha).

Lietuvos ekologinių ūkių pasėlių struktūroje 2008-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, vyravo varpiniai ir ankštiniai javai. Varpiniai javai sudarė 49 proc., ankštiniai - 12 proc., ankštinių ir varpinių javų mišiniai - 7 proc., daugiametės žolės - 21 proc. pasėlių.

Prieš penkerius metus ekologiškai auginti žuvis pradėjo 12 žuvininkystės ūkių 2 848 ha įžuvintų tvenkinių plote. 2008 m. buvo sertifikuota 13 žuvininkystės ūkių (sertifikuota 5 161 ha). Populiariausia žuvis ekologinės gamybos ūkiuose - karpis. Jam populiarumu mažai nusileidžia lydeka, karosas, lynas, baltasis amūras, peledė, starkis.

Augant ekologiškų produktų kiekiui, daugėja ir perdirbimo įmonių, norinčių perdirbti ar kitaip tvarkyti ekologiškus produktus. Plečiasi produkcijos asortimentas, populiarėja sertifikuotas galvijų, kiaulių, avių skerdimas ir iš jų pagaminti mėsos gaminiai (dešros, kumpiai, dešrelės), pomidorų padažai, kečupai, jogurtai, pienas, kefyras, grietinė, varškė, sūriai, pieno mišinėliai, ožkų sūrių išrūgų gėrimai, vaistinių ir prieskoninių augalų mišiniai, arbatos, duona, miltai, kruopos, penkių grūdų košės, kruopyčių mišinėliai, grūdų trapučiai, ekstruduoti grūdiniai ir ankštiniai augalai, jų sėlenos, įvairūs grūdai, riestainiai, ekstruduoti grūdų paplotėliai, džiovinti ir rauginti vaisiai bei daržovės, šaldytos uogos, saldainiai, medus.