Sveikiausi mitybos įpročiai

Atrodo, kad laikytis dietos šiais laikais kone būtina. Tą skatina įvairios filosofijos ir medikų patarimai, kad antsvoris kenkia sveikatai, taip pat masiškai leidžiamos dietų knygos, o ką dar kalbėti apie žurnalus. Dar labiau keisti savo mitybą skatina tyrimai, bandantys įrodyti, kad dieta ir gera sveikata tarpusavyje glaudžiai susijusios. Tačiau prieš griebiantis pirmos po ranka pasitaikančios dietos, pasidomėkite, kiek ji iš tikrųjų yra sveika.

Viena naujausių knygų apie mitybos įpročius - The Five Factor World Diet, parašyta įžymybių asmeninio sporto trenerio Harley Pasternako. Keliaudamas po pasaulį su tokiomis žinomomis moterimis kaip Jessica Simpson ar Hillary Duff, H.Pasternakas pastebėjo, kad daugelyje šalių, skirtingai nei JAV, žmonės yra daug plonesni ir valgo maistingesnį maistą. Pastūmėtas to, magistro laipsnį turintis treneris parašė knygą, kurioje jis išvardino sveikiausias pasaulio dietas iš įvairių šalių, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai, o jų nutukimo reitingas - vienas mažiausių.

Pirmoje vietoje atsidūrė Japonija, kur nutukimu skundžiasi tik 1,5 proc. gyventojų, vidutiniškai išgyvenančių iki 82 metų. Kaip palyginimą H.Pasternakas pateikia statistiką, kad JAV antsvorio turi 36,5 proc. šalies gyventojų. Amerikiečiai vidutiniškai išgyvena iki 78 metų.

Panašiai gerą statistiką dėl nutukimo ir ilgaamžiškumo turi ir Pietų Korėja, Kinija bei Singapūras. Prancūzijoje antsvorio bėdų turi 6,6 proc. populiacijos, o žmonės vidutiniškai išgyvena iki 81-erių. Panaši situacija ir kitose Europos pietų šalyse: Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje.

Apibendrindamas sveikiausiai besimaitinančių šalių racioną, H. Pasternakas pabrėžia, kad žmonės šiose šalyse mažai vartoja riebalų, mėgsta žuvį, liesus baltymus, daržoves ir vaisius, pupeles. Anot jo, vaisiai ir daržovės taip pat gali apsaugoti nuo vėžio, mat juose daug antioksidantų. Valgant žuvį, kurioje gausu omega-3 riebalų, sumažinama širdies ligų rizika. Taip pat reikėtų tik nedideliais kiekiais vartoti raudoną, perdirbtą ir sūdytą mėsą, nes ji gali pridaryti bėdų su cholesterolio kiekiu kraujyje ir netgi turėti įtakos skrandžio vėžio išsivystymui.

Be sveikų produktų, „ilgaamžiškiausiose" ir „liekniausiose" šalyse žmonės taip pat atkreipia dėmesį ir į porcijos dydį. Nors leidžia sau mėgautis riebiu sūriu, rūkyta kiauliena ir kondensuotu pienu kavoje, čia žmonės retai kada „išsipučia" taip, kaip amerikiečiai.

Vis dėlto moksliškai kol kas nėra jokių įrodymų, kad vienos ar kitos šalies tradicinė virtuvė yra sveikesnė už kitas. Taip pat sunku nustatyti, ar tikrai ilgaamžiškumą lemia sveika mityba - gal tai daro puikiai vykdoma sveikatos apsaugos politika.

Anot Harvardo epidemiologo Dimitrios Trichopoulos, mokslininkai iki šiol netyrė ir nelygino skirtingų šalių mitybos įpročių, nes jie tiesiog neturi tam tinkamų kriterijų. Anot jo, taip, yra spėjimų, kad Japonų ir Kinų mityba apsaugo organizmą nuo chroniškų ligų ir lemia ilgaamžiškumą, tačiau jokio mokslinio pagrindo šiems teiginiams nėra.

Kaip vienintelę išimtį D.Trichopoulos išskiria Viduržemio jūros dietą, kurioje gausu alyvuogių aliejaus, vaisių ir daržovių, neskalytų grūdų. 2008-aisiais atliktų 12-os tyrimų, kuriuose dalyvavo 1,6 mln. žmonių, rezultatai rodo, kad gyventojų, kurie laikėsi šios dietos itin griežtai, mirtingumas yra 9 proc. mažesnis, negu tų, kurie minėtus produktus valgė atmestinai.

Toronto universiteto mitybos profesorius Davidas Jenkinsas sako, kad Viduržemio jūros dietos sėkmė yra labai paprasta. „Galime valgyti makaronus, humusą, pupeles, tačiau į savo racioną reikia įtraukti daugiau vaisų ir daržovių, o išmesti iš jo reikėtų raudoną mėsą", - pataria jis.

D.Trichopoulos priduria, kad visose tradicinėse mitybose yra ir gerų, ir blogų dalykų. Pavyzdžiui, japonai valgo daug maistingų daržovių, pavyzdžiui, kopūstų, brokolių, o pagrindinis jų baltymų šaltinis - žuvis ir soja. Tačiau jei valgo ir vytintą mėsą, kurioje gausu druskos, galinčios padidinti kraujo spaudimą ar net sukelti širdies smūgį.

Nors kartais gali būti visai naudinga skolintis sveikų mitybos įpročių iš kitur, pavyzdžiui, grūdų duonos iš Švedų, grikių lakštinių iš Japonijos, tačiau svarbu atsiminti, kad viską reikia derinti tarpusavyje.