Sveikata iš arbūzų

Išsirinkti arbūzą nėra taip paprasta. Pirkti jį, iš esmės, tas pats, kas katę maiše. Labai dažnai ši uoga (būtent taip arbūzus vadina botanikai) būna nepakankamai prinokusi, pernokusi arba dar blogiau - užkrėsta žarnyno infekcijų sukėlėjais. Taigi išeina tikras paradoksas: arbūzai nepaprastai naudingi sveikatai, bet netinkamai parinkti gali jai ir pakenkti.

Arbūzai - bene vienintelės uogos, kurių dydis tikrai nėra pats svarbiausias parametras. Daug svarbiau, anot gydytojų bakteriologų, kad arbūzas būtų prinokęs ir neprikimštas nitratų.

Žinovai šiuo atžvilgiu labai griežti: anot jų, apskritai nederėtų pirkti arbūzų anksčiau kaip iki rugpjūčio vidurio, nes net ir pačių ankstyviausių rūšių arbūzai natūraliai prinoksta tik liepos pabaigoje.

Taip pat nederėtų pirkti arbūzų ne iš prekybos centrų, suverstų tiesiog ant asfalto ar žemės, ir jau jokiu būdu - pakelėse, kuo dažniausiai susigundome per atostogas keliaudami po artimąjį užsienį. Tai kas, kad arbūzų odelė stora - ji sugeria viską tarsi kempinė. Todėl arbūzai ir privalo būti laikomi ne ant žemės ir mažiausiai 5 m atstumu nuo artimiausio kelio, antraip jų paskanavusieji rizikuoja sunegaluoti.

Lygiai taip pat derėtų vengti ir nitratais pertręštų arbūzų. Bakteriologai įspėja: į žarnyną patekę nitratai, jo mikrofloros veikiami, virsta nitritais, o paskui - kancerogeninėmis medžiagomis nitrozaminais. Būtent nitrozaminai yra pagrindiniai apsinuodijimų kaltininkai: jų toksinis poveikis pasireiškia hipoksija, t.y. audiniuose prasideda deguonies badas. Nitritai sutrikdo kraujotaką, o kraujas aprūpina deguonimi visą organizmą.

Pykinimas, vėmimas, raižantys skrandžio skausmai, silpnumas, diarėja - pagrindiniai apsinuodijimo nitratais „pagerintu" arbūzu simptomai. Vos tik juos pajutus derėtų iš karto kreiptis į gydytoją. Jei norite šiek tiek išvalyti skrandį, galite išgerti 1-2 stiklines blyškiai rožinio kalio permanganato tirpalo.

Arbūzai - ne šiaip vienas didžiausių vasaros skanėstų. Jų organizmui teikiama nauda yra didžiulė. Tiesa, 80 procentų arbūzo sudaro vanduo, tačiau likę 20 procentų - galite būti tuo tikri! - yra vieni vitaminai bei kitos naudingos medžiagos.

Arbūze mažai kalorijų, tačiau daug ląstelienos. Ji tarsi šepetėlis išvalo žarnyną.

Taip pat arbūzai laikomi geriausia natūralia šlapimą varančia priemone: puikiai pašalina druskų perteklių ir padeda išvalyti organizmą nuo šlakų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog arbūzo minkštime yra apie 9 procentus lengvai pasisavinamo cukraus ir 0,5 procento itin švelnių maistinių skaidulų, gelbstinčių šalinant iš organizmo cholesterolio perteklių.

Turtingi arbūzai ir svarbiausių mikroelementų: magnio (tam, kad gautumėte organizmui būtiną magnio dienos normą, pakanka suvalgyti 150 g arbūzo), kalio, geležies (todėl sveika arbūzus valgyti sergantiesiems anemija). Taip pat vitaminų (karotino, C, PP, B1, B2, folio rūgšties), antioksidantų (likopeno, liuteino, zeaksantino). O tai reiškia, kad arbūzai puikiai tinka daugumos širdies kraujagyslių, inkstų ir onkologinių ligų profilaktikai.

Net arbūzų sėklos yra labai naudingos. Jose gausu įvairiausių mikro ir makroelementų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat vitaminų, mineralų ir karotinoidų.

Arbūzų sėklos ypač naudingos vyrams, nes jose esantys cinkas ir selenas normalizuoja prostatos veiklą ir yra puiki prevencinė priemonė nuo prostatito. Gerina sėklos ir spermatogenezę, ir seksualinę sveikatą apskritai. Bet moterims irgi nederėtų spjaudyti arbūzų sėklų: jos gerina plaukų ir nagų būklę, valo odą nuo inkštirų.