Per maistą plintančios infekcijos. Kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Ūmios žarnyno infekcinės ligos - grupė ligų, plintančių per mikroorganizmais užkrėstą maistą bei kontaktiniu būdu.

Per maistą plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, rotavirusų ir norovirusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama ir sergama žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės etiologijos žarnyno infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė, - šiltuoju metų laiku.

Todėl atšilus orams kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis. Lietuvoje vasarą dažniausiai registruojami susirgimai šigelioze ir salmonelioze.

Oficialiosios statistikos duomenimis, kasmet gegužės-rugpjūčio mėnesiais registruojama apie 30-50 proc. visų šių infekcijų atvejų. Kadangi ne visiems tą patį maistą valgiusiems asmenims liga pasireiškia vienodai, sergantieji lengvesne ligos forma į medikus net nesikreipia ir ligos atvejai nėra įregistruojami.

Dažniausios maistu plintančių infekcinių ligų protrūkių priežastys yra:

• Asmens higienos stoka;
• Netinkamas terminis maisto apdorojimas, laikymas;
• Kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose;
• Netinkamas maisto tvarkymo inventorius, aplinkos valymas.

Kai aplinkos temperatūra didesnė nei 10 laipsnių šilumos, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, jis taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastimi. Galima susirgti ir valgant greitai gendantį maistą (karštai rūkyta mėsa, žuvis, dešros, pieno produktai, kremo gaminiai ir kt.), ypač jei jis kelias valandas buvo laikomas esant 20 laipsnių šilumos ar aukštesnei temperatūrai.

Užsikrėsti patogeniniais ligų sukėlėjais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens. Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari aplinka.

Mažinant užsikrėtimo maistu plintančiomis infekcinėmis ligomis riziką rekomenduojama:

• Gyvūninės kilmės produktus (paukštiena, mėsa, žuvis) gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia 78 laipsnius, patogeniniai mikroorganizmai žūva.
• Kiaušinius valgyti kietai virtus arba gerai iškeptus.
• Žaliavinį pieną arba iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, termiškai apdoroti.
• Maistą gaminti taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į paruoštą maistą. Todėl kaskart, apdorojus šviežią mėsą, būtina plauti rankas, taip pat kruopščiai išplauti ir nuvalyti įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota mėsa ar paukštiena.
• Stengtis, kad šaldytuve laikomas paruoštas maistas nesiliestų su žaliaviniu, o atitirpinamos mėsos skystis nelašėtų ant kitų produktų.
• Maistą laikyti šaldytuve - taip užkertamas kelias jame esančių bakterijų dauginimuisi.
• Paruoštą maistą suvartoti kuo greičiau, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ligą paprastai sukelia didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis.
• Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą gerai termiškai apdoroti.
• Visada nusiplauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau - jį gaminant, kad būtų išvengta kryžminės maisto taršos.
• Kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Šviežią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
• Nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojamuosius tirpalus.
• Vaisius, daržoves, kiaušinius, šviežią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
• Ypač gerai plauti rankas (geriausiai - su antibakteriniu muilu) pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), namuose slaugant infekcine žarnyno liga sergantį ligonį.
• Nereikėtų užkandžiauti gatvėse, kioskuose pardavinėjamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, vengti kreminių konditerinių gaminių.
• Perkant maistą, visada pravartu atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
• Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, patartina įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse.
• Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
• Maistui vartoti tik švarų geriamąjį vandenį.
• Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.

Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius - pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą - patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras šiltuoju sezonu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos.