To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Jūsų širdis plaka nereguliariai...

- Jūsų širdis plaka nereguliariai. Jūs išgeriate?
- Išgeriu, daktare, bet reguliariai.

  • Suteikdami pagalbą sušalusiam žmogui, netrinkite jo odos, nes suaktyvės kraujotaka paviršiuje ir šaltas kraujas iš odos nukeliaus į vidaus organus.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Vėžio gydymo efektyvumas yra tiesiogiai proporcingas valstybės investicijoms.

Maistas – kaip vaistai

Šaltuoju metų laiku maisto kaloringumas turi būti didesnis. Ne veltui žiemą taip norisi ko nors riebaus arba saldaus.

Žiemą fizinis aktyvumas mažesnis, todėl liemens ir klubų apimtis ima didėti. Bet norint pavasarį puikuotis grakščiomis kūno linijomis nereikia jo išvakarėse griebtis dietos. Pakaks vartoti daugiau žalumynų, prieskonių ir baltymų, ir svoris nedidės. O atsisakyti pirmiausia reikėtų ne ko nors kito, o druskos.

Žolių arbata

Apetitą sutramdyti padeda matė. Ši tonizuojanti arbata turi daug kofeino, pagreitina maisto pasisavinimą, ir ant klubų nenugula storas riebalų sluoksnis.

Kad matė išlaikytų savo naudingąsias savybes, arbatžoles reikia užpilti ne verdančiu, o maždaug 70 laipsnių temperatūros vandeniu.

Norint palieknėti galima gerti ir dilgėlių, melisų arba gudobelių arbatą.

Daugiau prieskonių

Kaloringas maistas netukins, jei bus gardinamas natūraliais prieskoniais. Jie ne tik suteikia patiekalams puikų skonį, bet ir greitina medžiagų apykaitą.

Pavyzdžiui, kartieji pipirai turi daug chromo, mažinančio saldumynų potraukį. Anyžiai reguliuoja žarnyno veiklą. Virškinimą gerina mairūnai, kmynai ir kalendros, o mėtos skatina tulžies išsiskyrimą.

Pilvo pūtimo padeda išvengti cinamonas - tai rekomenduotinas įvairių „žieminių" desertų, tokių kaip biskvitinis obuolių pyragas, prieskonis.

Vietoj kiaulienos - sojos

Sojų pupelės naudingesnės nei riebi kiauliena. Kartą per savaitę patartina gaminti ne mėsos, o sojų troškinį, kotletus arba guliašą. Kad būtų greičiau, galima naudoti ne sojų pupeles, o iš jų paruoštus produktus.

Be druskos

Net produktuose, kur mažiausiai tikimasi, yra druskos, pavyzdžiui, jogurte. Jos ypač gausu konservuotame maiste, dešroje, kietame ir pelėsiniuose sūriuose. Druskos perteklius skatina vandens kaupimąsi organizme, ir kūno svoris didėja. Todėl namuose gaminamo maisto geriau visai nesūdyti, o skaninti prieskoninėmis žolelėmis.

Nuo peršalimo, kosulio ir slogos

Peršalus bent porą dienų reikia pabūti namuose, o pasveikti padės natūralios priemonės. Jei gelia kaulus ir varva nosis, labai naudinga gerti aviečių (o dar geriau - žemuogių) sulčių, arbatos su aviečių uogiene. Neturint sulčių ir uogienės, pravers džiovintų aviečių nuoviras. Kovoti su infekcijomis padeda ir vištienos sultinys. Jame esantis cisteinas skystina gleives, susidarančias kvėpavimo takuose, ir saugo nuo bakterijų. Česnakas - taip pat bakterijų priešas.

Nuo kosulio - salierai

Tris didelius saliero stiebus reikia pavirti 1 litre vandens 10 minučių. Perkoštą nuovirą sumaišyti su tokiu pat kiekiu šilto pieno. Šią mikstūrą gerti šiltą 0,5 val. prieš valgant.

Peršalus - avietės

Nuo senų laikų žinoma, kad aviečių uogos sušildo ir skatina prakaitavimą, taigi mažina kūno temperatūrą. Puiki priemonė - tirštas aviečių sirupas, jis geriamas atskiestas karštu vandeniu. Padeda ir džiovintų uogų arbata arba aviečių kompotas. Aviečių gėrimus galima paskaninti šaukšteliu medaus arba šaukštu romo. Tik reikia žinoti, kad vartojant antibiotikus alkoholio būtina vengti.

Gydo citrinos

Peršalus organizmui ypač reikalingas vitaminas C, todėl šviežiai išspaustos citrinų sultys tiesiog nepakeičiamos. Sunegalavus jas rekomenduojama gerti mažiausiai savaitę. Nors citrinų sultys labai rūgščios, jas saldinti nepatartina, geriausia nuryti vienu gurkšniu arba siurbti per šiaudelį, kad rūgštys nepakenktų dantų emaliui.

Ledinukai - nuo gerklės skausmo

Propolis naikina bakterijas, taigi norint išvengti gerklės uždegimo arba jam prasidėjus verta nusipirkti ledinukų su propolio ekstraktu. Juose esantis vitaminas C stiprina imunitetą. Be to, tokie saldainiukai dar ir kelia nuotaiką.

Košės suteikia jėgų

Kruopose daug sudėtinių angliavandenių, todėl košė - geras energijos šaltinis. Skirtingai nei paprasti, sudėtiniai angliavandeniai organizmo pasisavinami lėtai, todėl kruopų valgiai alkį numalšina ilgam.

Spalvingas valgis

Malonūs akiai patiekalai gerina nuotaiką ir suteikia energijos. Pavyzdžiui, ryžius arba makaronus galima nudažyti geltonai šafranais arba ciberžolėmis, o ruošiant salotas įdėti kelių ryškių spalvų - raudonos, geltonos, žalios, oranžinės - daržovių arba vaisių. Desertus gražu papuošti mėtų lapeliais.

Sloga bijo krienų

Krienų eteriniame aliejuje yra biologiškai aktyvių medžiagų, naikinančių bakterijas. Norint įveikti bakterijas, dirginančias nosies ir gerklės gleivinę, pakanka kelis kartus įtraukti tarkuojamų krienų kvapo.

Energijos su kaupu

Dėl saulės šviesos trūkumo dabar dažnai juntamas energijos stygius. O jei dar maitinamasi, pavyzdžiui, lieknėjimo sumetimais, vien salotų lapais ir morkomis, noras versti kalnus tikrai neužplūs.

Kad nekankintų nuovargis ir prasta nuotaika, reikia stengtis, kad maiste netrūktų sudėtinių angliavandenių (jų gausu, pavyzdžiui, košėje) ir baltymų (daugiausia jų mėsoje, žuvyse, pupelėse). O džiovintuose vaisiuose ir meduje daug įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų, gerinančių savijautą.

Valgyti rekomenduojama penkis kartus per dieną ir neiti iš namų nepapusryčiavus.

Saldumynai gerina nuotaiką

Linksmiau gyventi pasidaro suvalgius ne tik šokolado. Kai norisi ko nors saldaus, galima pasmaližiauti medumi. Jo teigiamas poveikis psichikai pastebėtas jau seniai. Bitininkai medų vadina sielos vaistais - jis ramina ir padeda užmigti.

Medų galima valgyti vieną arba juo paskaninti jogurtą, varškę ir pan. Labai skanus ir alus su medumi, cinamonu bei gvazdikėliais.

Naminiai greiti pusryčiai

Dieną sutikti žvaliems padės įvairūs dribsniai (avižų, rugių, kukurūzų), sumaišyti su džiovintais abrikosais, slyvomis, razinomis, migdolais ir graikiniais riešutais, užpilti pienu. Toks valgis ne tik skanus ir ilgam pasotinantis, bet ir naudingas dėl jame esančių vitaminų, mineralinių medžiagų, angliavandenių ir baltymų.

Ženšenis įveikia nuovargį

Džiovintų ženšenio šaknų arba trauktinės galima nusipirkti vaistinėje. Šis augalas gerina organizmo atsparumą, atkuria gyvybinę jėgą, suteikia žvalumo ir gerina savijautą, todėl ypač tinkamas vartoti šaltuoju metų laiku.

Stiprus imunitetas

Imuninė sistema - tai organizmo sargas. Kad jis įveiktų bakterijas ir virusus, mityba turi būti pakankama ir įvairi.

Jei valgoma mėsos, žuvies, vaisių, daržovių, riešutų ir geriama žaliosios arbatos, rizika susirgti peršalimo ligomis labai sumažėja.

Du obuoliai

Obuoliuose daug labai naudingo sveikatai pektino, ypač žievelėje ir po ja. Ši medžiaga šalina iš organizmo toksinus ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Bent po du obuolius per dieną reikia suvalgyti ypač tada, kai kitų vaisių mažiau.

Reikia cinko

Cinkas reguliuoja medžiagų apykaitos procesus ir būtinas, kad imunitetas pajėgtų kovoti su infekcijomis. Daug šio elemento yra veršienoje ir veršių kepenėlėse, taip pat jautienoje ir paukštienoje. Žiemą šių produktų neturėtų trūkti ant pietų stalo.

Žalumynai

Norint, kad imunitetas būtų stiprus ir negrėstų jokios ligos, negalima apsieiti be žalios spalvos daržovių - agurkų, kopūstų, salotų, špinatų, brokolių, briuselinių kopūstų, salierų, žirnelių. Jų reikia patiekti kasdien - ir šviežių, ir troškintų, virtų ar apkeptų.

Žalioji arbata

Ji, kitaip nei juodoji, yra nefermentuota, todėl išlieka daugiau naudingųjų medžiagų. Žaliojoje arbatoje daug polifenolių, šalinančių iš organizmo laisvuosius radikalus - daugelio sunkių ligų priežastį. Pamėgus šį gėrimą padidėja organizmo atsparumas, sumažėja rizika susirgti širdies ir onkologinėmis ligomis.

Ežiuolė

Rausvoji ežiuolė - pripažinta imuniteto stiprinimo priemonė. Ežiuolės arbata arba antpilas didina organizmo atsparumą infekcinėms ir virusinėms ligoms, gerina medžiagų apykaitą ir susirgus padeda greičiau pasveikti.

Kas sušildys?

Kai pučia žvarbus vėjas, tirpsta sniegas, kartais namo grįžtama šlapiomis kojomis ir sušalus. Norint išvengti ligos, pirmiausia reikia sušilti. Tai padaryti padės paprasti maisto produktai, kurių yra kiekvienuose namuose.

Arbata su prieskoniais

Užvirinti vandenį su 2 šaukštais juodųjų arbatžolių, keliais susmulkintais gvazdikėliais, gabalėliu cinamono lazdelės ir trupučiu kardamono, pavirti 15 min. Arbatą reikia gerti karštą, galima paskaninti šaukšteliu medaus arba įdėti aviečių uogienės. Toks gėrimas ne tik sušildo, bet ir naikina bakterijas.

Medaus ir vyno gėrimas

Į puodą įpilti 2 taures sauso arba pusiau sauso raudonojo vyno, įberti 1 arbatinį šaukštelį gvazdikėlių ir žiupsnelį maltų karčiųjų pipirų, pakaitinti, bet neužvirinti. Įdėti šaukštelį medaus. Vietoj vyno galima naudoti vaistažolių arbatą, pavyzdžiui, ramunėlių. Geriamas karštas.

Karštas šokoladas

Į nedidelį puodą įpilti stiklinę riebaus pieno ir įmesti sulaužyto gabalėliais šokolado. Maišant kaitinti ant ugnies, kol šokoladas ištirps. Juodasis šokoladas naudingesnis nei pieninis, nes jame daugiau magnio, būtino organizmui. Puodelis šio kvapaus gėrimo sušildo ir gerina nuotaiką.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai