Kasdien - po morką

Vitaminas A būtinas medžiagų apykaitai, organizmui augti, geram regėjimui. Dėl šio vitamino stokos oda tampa blyški, sausa, ji pleiskanoja, lūžinėja plaukai ir nagai. Be to, vitaminas A stiprina organizmo imuninę sistemą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kasdien vartojant daug karotino (lotyniškai "carota" - morka. Tai augalinės kilmės provitaminas A) turinčių daržovių, sumažėja rizika susirgti vėžinėmis ligomis. 100 g morkų karotino yra 8-19 mg, o 100 g bulvių, kopūstų, burokėlių, ropių, ridikėlių, agurkų, aguročių jo yra nuo 0,01 iki 0,1 mg. Pagal karotino kiekį morką galima palyginti su raudona paprika. Be šių daržovių, karotino daug yra pomidoruose, svogūnų laiškuose, rūgštynėse, salotuose, erškėtuogėse, abrikosuose, šaltalankių, šermukšnių uogose, petražolėse.

Morkas būtina valgyti kasdien, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, nes karotino atsargos organizme per žiemą būna išsekusios. Dabar rudenį, kai šių daržovių gausu, būtų neatleistina jas pamiršti. Kaip karotinas bus pasisavintas, daug reikšmės turi, ar morkos bus supjaustytos, ar smulkiai sutarkuotos. Nustatyta, kad valgant pjaustytas, karotino gaunama tik 5 proc., o iš tarkuotų morkų organizmas jo pasisavina 20 proc. Todėl morkas reikia valgyti smulkiai sutarkuotas.

Karotiną organizmas geriau asimiliuoja kartu su riebalais, todėl geriau morkas valgyti pagardintas grietine, aliejumi, majonezu. Jei smulkiai sutarkuotos morkos bus užpiltos aliejumi arba grietine, arba majonezu, karotino bus pasisavinta iki 50 proc. Šias daržoves tarkuoti reikia prieš pat vartojimą, nes veikiamas šviesos karotinas suyra. Verdamų arba rauginamų produktų vitaminas A gerai išsilaiko, tačiau džiovinamų beveik nebelieka. Per žiemą laikomose morkose karotino beveik nesumažėja. Šio vitamino daugiausia yra morkų viduryje ir viršutinėje dalyje, o apatinėje dalyje ir šerdyje - 2-3 kartus mažiau. Daugiau karotino turi ryškesnės spalvos morkos, o šviesesnėse jo yra mažiau.