Kai maistas nesuteikia jėgų

Skauda pilvą, svaigsta galva, išberta oda? Vadinasi, valgėte netinkamo maisto. Produktų kokybė gali būti nepriekaištinga, jų šviežumas nekelti jokių abejonių, bet jūsų organizmas jiems alergiškas.

Dėl alergijos imuninė sistema ima priešintis kai kurioms medžiagoms, kurios šiaip jau nėra kenksmingos, suaktyvėja histamino ir kitų junginių poveikis, ir prasideda procesai, panašūs į kovą su virusais.

Kai taip nutinka, apie 60 proc. alergiškų žmonių parausta oda, ją niežti, maždaug ketvirtadalis jų skundžiasi pykinimu ir virškinimo sutrikimais (pilvo pūtimu, viduriavimu ir kt.). Daug rečiau dėl šios ligos atsiranda patinimų, pasunkėja kvėpavimas, smarkiai sumažėja kraujospūdis.

Dar dažniau negu alergija maistui tokius požymius gali sukelti kai kurių produktų netoleravimas. Specialistų teigimu, dėl to įvairių nemalonių pojūčių patiria net apie 80 proc. žmonių.

Ši nepageidaujama lėtinė organizmo reakcija neturi nieko bendro su per dideliu imuninės sistemos aktyvumu, jos priežastis - nesugebėjimas suvirškinti ir visiškai pasisavinti maisto dėl kai kurių fermentų trūkumo.

Dažniausiai maisto netoleravimo požymius išprovokuoja per mažas laktazės kiekis arba nepakankamas šio fermento aktyvumas, todėl labai daug žmonių prasčiau pasijunta suvalgę pieno produktų.

Kiek rečiau pasitaiko kiaušinių, dar rečiau - žuvų ir kitų jūros gėrybių, vaisių ir daržovių (pomidorų, citrusinių, braškių), medaus, šokolado, žemės riešutų, raudonojo vyno, sūrio blogo pasisavinimo atvejų. Beje, įvairias alergines reakcijas ypač sustiprina kava, arbata ir svaigieji gėrimai. Su organizmu, kuris verčia būti itin išrankų valgiui, tenka bandyti susitarti, t. y. laikytis specialios dietos.

Mityba pagal diagnozę

Kilus įtarimų, kad negalavimus sukelia nepakantumas kai kuriems maisto produktams, gydytojas alergologas skiria specialius tyrimus ir kiekvienam pacientui sudaro individualų valgiaraštį, kuriame nurodoma, ką patartina valgyti ir kokio maisto vengti.

Kai kuriais atvejais, norint išsiaiškinti, kurie produktai nesukelia nepageidaujamų reiškinių, pasiūloma laikytis eliminacinės dietos, t. y. nevalgyti iš pradžių vienokio, paskui - kitokio maisto.

Paskui rekomenduojama išsivalyti organizmą, porą dienų maitinantis, pavyzdžiui, tik bulvėmis arba ryžiais arba apsiriboti tik arbata. Tada pamažu į valgiaraštį įtraukiami kiti produktai ir stebima, kaip organizmas į juos reaguoja.

Taip nustatoma, ką kiekvienam geriausia valgyti. Per tą laiką (o taip maitintis tenka paprastai pusmetį) organizmo imuninė sistema pailsi ir tampa nebe tokia jautri įvairiems dirgikliams, todėl racioną galima paįvairinti.

Labai svarbu, kad, nepaisant įvairių apribojimų ir net kai kurių produktų atsisakymo, mityba liktų visavertė, netrūktų vitaminų, mineralų ir kitų būtinų medžiagų.

Šiuo tikslu alergologai pataria netoleruojamus produktus keisti kitais, nesukeliančiais alerginių reakcijų, pavyzdžiui, vietoj patiekalų iš kviečių reikia valgyti maistą, kuriame yra kukurūzų miltų arba bulvių, jei organizmas nesugeba pasisavinti pieno produktų, rekomenduojama vartoti sojų gaminius, be to, šiuo atveju praverstų ir maisto papildai su kalciu.

Subalansuota dieta

Net išbraukus iš valgiaraščio produktus, kurių organizmas netoleruoja, iš maisto galima gauti visų normaliai gyvybinei veiklai reikalingų medžiagų. Todėl pirmiausia reikia prisiminti, kokia turi būti valgio energinė ir maistinė vertė.

Mitybos specialistai teigia, kad apie 50-60 proc. per dieną suvalgomo maisto turi sudaryti angliavandeniai, 25-30 proc. - riebalai ir 10-15 proc. - baltymai. O kokius patiekalus valgyti, galite nuspręsti patys, svarbu, kad būtų išlaikytas šis santykis ir nebūtų vartojami produktai, sukeliantys alergines reakcijas.

Tikslus šių maisto medžiagų proporcijų laikymasis stiprina imuninę sistemą ir saugo ją nuo neigiamo kai kurių produktų poveikio.

Viskas apgalvota

Esant alergijai tam tikram maistui kartais pasitaiko, kad neigiamą organizmo reakciją sukelia net ir visai mažas kiekis tų produktų, kurie neįeina į per tyrimus nustatytų draudžiamųjų sąrašą.

Gydytojai šį reiškinį vadina kryžmine alergija. Tokiais atvejais labai veiksminga vadinamoji rotacinė dieta. Jos laikantis 4 dienas valgomi vienos grupės produktai, kitas 4 dienas - kitos ir t. t. Imuniteto nealina įvairiarūšiai alergenai ir jis sustiprėja. Suskirstyti maisto produktus grupėmis gali padėti alergologas. Kai alergenai būna nustatyti, maisto, kuriame jų yra, nebevalgoma, o valgiaraštis geriausiai turėtų būti sudaromas taip, kad baltymų, angliavandenių arba riebalų turtingi patiekalai būtų valgomi atskirai.

Per pusryčius geriausia valgyti daug angliavandenių turintį maistą, per pietus - baltymingą, o vakare - vėl gausų angliavandenių. Riebalais saikingai praturtinti mitybą galima bet kuriuo metu.

Pravartu žinoti, kad termiškai apdorotame maiste kai kurių alergenų sumažėja arba jie visai išnyksta, todėl alergiški žmonės turėtų teikti pirmenybę virtiems arba troškintiems patiekalams, juo labiau kad jie ir lengviau organizmo pasisavinami.

Be to, asmenys, patiriantys sveikatos sutrikimų dėl alergijos arba nepakantumo kai kuriems produktams, turi ypač atidžiai skaityti parduotuvėse perkamo maisto etiketes, nes nepageidaujamų medžiagų gali būti ir ten, kur jų nesitikima, pavyzdžiui, šokolade, baltoje duonoje kartais būna riešutų, pieno ir pan.