Gydomosios mitybos ypatumai

Su maistu gauname vertingų medžiagų, kurių organizmas nesintetina, jos patenka iš išorės, todėl yra nepakeičiamos. Jei trūksta kurių nors maisto medžiagų, organizmas būna priverstas pats jas gaminti, todėl patiria papildomą krūvį.

Dietinė mityba būtina ne tik sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis, kaip daugelis linkę manyti. Juk tam tikri produktų komponentai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Tačiau dietą paskiria gydytojas. Tačiau ir patiems reikia kai ką žinoti. Tad supažindiname su keliomis universaliomis rekomendacijomis.

Peršalimas ir gripas

Pati populiariausia rekomendacija - kuo daugiau gerti - neprarado vertės, nes nuo senų laikų žinoma, kad daug geriant iš organizmo pašalinami toksinai, atsiradę kovojant su liga. Sergant reikia išgerti 2-3 litrus skysčių per dieną, o maistas turi būti lengvas ir vertingas, turtingas baltymų. Tokių, kurie lengvai pasisavinami: raugintų pieno produktų, virtos arba keptos neriebios mėsos (geriau paukštienos) ir žuvies. Duona turi būti padžiovinta, paskrudinta. Sveika valgyti nerūgščių agurkų, raugintų obuolių, truputį raugintų kopūstų (naminių).

Vertingi yra bruknių ir spanguolių gėrimai, nes šiose uogose yra ypatingų antibakterinių mikroelementų. Pasigaminti šiuos gėrimus paprasta: ištrinkite uogas su cukrumi (santykis 3:1) ir 2-3 šaukštus šio mišinio užpilkite 0,5 litro šilto virinto vandens.

Gydantis peršalimą tinka bet kurie rūgštoki gėrimai. Tai gali būti nestipri arbata su citrina ar paprastas vanduo su citrinų arba greipfrutų sultimis.

Vištienos sultinys ilgai buvo vos ne panacėja sergantiesiems peršalimo ligomis. Tačiau specialistai padarė išvadą, kad visi koncentruoti mėsos nuovirai, taip pat ir vištienos sultinys, sergant gripu netinka.

Organizmas kovoja su liga, todėl eikvoti jėgas maistui pasisavinti jam negalima.

Jei skauda gerklę, negalima gerti karštų gėrimų ir valgyti karšto maisto, viskas turi būti tik šilta. Jei kyla komplikacijų ir gydytojas skiria antibiotikų, kad ir kaip blogai jaučiatės, valgyti būtina.

Juk antibiotikų vartojimas susietas su maistu: juos reikia gerti prieš valgant arba pavalgius. Be to, maistas sušvelnina jų agresyvų poveikį virškinimo sistemai. Jei nieko nesinori, galite valgyti keptas daržoves, neriebią varškę ar sūrį, kiaušinienę.

Šiuo metu organizmui ypač reikalingi rauginti pieno produktai, praturtinti probiotikų (šių produktų vertę padės nustatyti jų galiojimo data).

Antibiotikai naikina ne tik kenksmingas bakterijas, bet visą organizmo mikroflorą, o bifido bakterijų turintys produktai padeda susidoroti su šia problema. Baigus gerti antibiotikus tikslinga dar kelias savaites vartoti probiotikus.

Įprasta manyti, kad sergant peršalimo ligomis reikia būtinai vartoti polivitaminų. Iš tikro neverta maitinti virusų - vitaminai bus naudingi pasigydžius. Be to, C vitaminą gaunate natūralų - iš uogų gėrimų ir citrinos.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Sergantiems šiomis ligomis žmonėms dažnai tenka kovoti su antsvoriu ir cholesterolio pertekliumi. Širdžiai ir kraujagyslėms labai kenkia persivalgymas (taip pat kaip ir virškinamajam traktui ir kepenims), todėl stenkitės valgyti saikingai.

Gausiai prisivalgius širdžiai tenka didesnis krūvis, nes prisipildęs skrandis spaudžia diafragmą, kartu - ir širdį. Jums reikia valgyti taip, kad stiprėtų širdies raumuo.

Svarbūs yra kalio ir magnio turintys produktai. Kalio yra bananuose, su lupenomis keptose bulvėse, persikuose ir abrikosuose, baklažanuose ir cukinijose, moliūguose.

Valgant šiuos vaisius ir daržoves gerėja širdies veikla, jie padeda pasišalinti skysčių pertekliui. Gausiausi kalio šaltiniai - švieži ir džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, razinos, erškėtrožės.

Magnio druskos pasižymi kraujagysles plečiamuoju poveikiu ir saugo nuo spazmų.

Magnio yra duonoje su sėlenomis, avižų ir grikių kruopose, burokėliuose, petražolėse, juoduosiuose serbentuose, graikiniuose riešutuose ir migdoluose.

Visi šie produktai turtingi vitaminų ir ląstelienos, padeda išvalyti žarnyną ir blokuoja cholesterolio pasisavinimą.

Sveika valgyti žuvį, jūros gėrybes, jūros kopūstus, turtingus jodo. Apie jūros kopūstų naudą žinoma daug, tačiau yra dar vienas vandens augalas, naudingas širdžiai, - spirulinas. Japonų tyrinėjimais įrodyta, kad reguliariai vartojant spiruliną cholesterolio kraujyje negrįžtamai sumažėja.

Senovės Tibeto medicinos atstovai vienu iš geriausių širdies vaistų laikė kardamoną. Jo dedama į arbatą, daržovių salotas.

Būtina riboti mėsiškų ir grybų sultinių, druskos vartojimą. Produktų, kuriuose gausu cholesterolio, reikia vengti arba visiškai nevartoti. Tai gyvuliniai riebalai, dešros, dešrelės. Taip pat nerekomenduojama gerti stiprios arbatos, kavos, vartoti prieskonių, nes sužadina nervų sistemą, aktyvina širdies veiklą.

Paukštieną valgykite be odos, sviestą pakeiskite margarinu.

Būtina saugoti virškinimo organus ir vengti aštrių eterinių aliejų turtingų daržovių: ridikų, ridikėlių, svogūnų, česnakų.

Odos ligos

Sergant odos ligomis mityba priklauso nuo to, ar liga alerginė, ar infekcinė. Tačiau yra bendri principai, kurių dera laikytis.

Daržovės ir vaisiai (tie, kurie jums nekelia alergijos), neskaldytų grūdų produktai normalizuoja angliavandenių apykaitą, taip pat ir odos būklę.

Naudingi kai kurie riebalai - pieno (ribotais kiekiais), nerafinuotų aliejų, nes juose gausu vitaminų A ir E, gerinančių įvairių žaizdelių gijimą, didinančių organizmo pasipriešinimą infekcijoms, silpninančių alergines reakcijas.

Paprastieji angliavandeniai - saldumynai - gali sustiprinti alergijos požymius (niežulį ir bėrimą), todėl sergant dilgėline ar egzema jų reikia valgyti mažiau ar net visiškai atsisakyti.

Raudona žuvis ir kiaušiniai gali provokuoti alergines reakcijas. Geriau atsisakyti mėsos, žuvies, grybų nuoviro.

Taip pat reikia stengtis nevalgyti rūkytų, keptų patiekalų, vengti prieskonių, nes jie gali sudirginti odą ir sustiprinti uždegiminį procesą.