Arbata ir skanu ir sveika

Arbata atsirado labai seniai - prieš beveik 5 000 metų Kinijoje. Tad suprantama, kad per tokį ilgą laiką jos poveikis ir paruošimo būdai - išsamiai išnagrinėti. Mes tik dar kartą norime atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus.

Žalioji ar juodoji?

Lietuvoje plačiausiai paplitusi dviejų rūšių arbata. Anksčiau visi mėgavosi juodąja, nes būdavo paprasta jos įsigyti, o dabar, kai parduotuvės stebina įvairiausių rūšių arbatos gausa, drįstume teigti, kad žalioji arbata populiarumu nenusileidžia, o gal net ir lenkia juodąją. Tad kurios rūšies arbata - žalioji ar juodoji - vertingesnė? Šito mes paklausėme bendrovės „Arbatos magija" specialistės Aušros Mikėnaitės.

Arbatos žinovė iškart ėmė girti žaliąją arbatą. „Ši arbata vertingesnė savo medžiagomis, nes ji yra mažiau fermentuota, tad joje geriau išlieka įvairios medžiagos: vitaminai, mikroelementai. Tačiau žaliąją arbatą svarbu tinkamai paruošti. Juodoji arbata - kur kas daugiau fermentuota, jos gamybos procese naudojamas labai karštas oras, tad joje vertingų medžiagų gerokai mažiau. Tačiau juodoji arbata labiau tinka šaltuosiuose kraštuose (ir šaltuoju metų laiku), nes labiau šildo", - aiškina arbatos žinovė.

Nors kalbame apie dviejų skirtingų rūšių arbatą, jos abi yra gaminamos iš vieno ir to paties kininio arbatmedžio - arbatmedinių šeimos visžalio krūmo ar nedidelio medžio. Skiriasi tik gamybos būdai.

Skirtingi paruošimo būdai

Neretai žmonės nesigilina, kokios rūšies arbata gaivinsis, ir ruošia jas abi vienodai. „Dažniausia ir tikriausiai didžiausia klaida ta, kad žmonės labai atsainiai ir greitai ruošia bei geria arbatą - tiesiog kaip paprastą gėrimą. Tačiau arbatmedis - unikalus augalas, turintis labai daug reikalingų žmogui medžiagų, ir jo poveikis gali būti tiek tonizuojamasis, tiek atpalaiduojamasis - priklausomai nuo arbatos paruošimo ir pateikimo", - atkreipia dėmesį arbatos specialistė.

Pasirodo, žaliosios ir juodosios arbatų paruošimo būdai skiriasi. Svarbiausias dalykas ruošiant arbatą yra vanduo. Reikia žinoti, kad žaliąją arbatą reikia ruošti iki 70 laipsnių atvėsintu vandeniu, o juodoji arbata ruošiama karštame (95 laipsnių) vandenyje. Be to, šviežią žaliąją arbatą galima užpilti daugiau kartų, priklausomai nuo jos kokybės. Dar geriau, jeigu arbatą plikote ne vandentiekio, o šaltinio vandeniu. Arbatos aromatas atsiskleis geriau, jei indus, kuriuose ruošite arbatą, prieš tai pakaitinsite. Beje, negalima ilgai laikyti užplikytos arbatos - priklausomai nuo rūšies ir kokybės, užtenka plikyti 2-4 min.

Arbatos specialistė pataria karštomis vasaros dienomis troškulį malšinti šviesiomis arbatomis: baltąja arba žaliąja - užpilti jas iki 70 laipsnių atvėsusiu vandeniu ir gerti iš atviresnių indų (pialų).

Nesistenkite į paruoštą arbatą dėti kokių nors priedų, tikėdamiesi pagerinti jos skonį. A. Mikėnaitė sako, kad tikrai kokybišką arbatą visokie priedai tik sugadintų.

Supakuota ar palaida?

Parduotuvėse galima įsigyti įvairiai supakuotos arbatos - dėžutėse supakuotų arbatžolių, arbatžolių vienkartiniuose pakeliuose, sveriamos arbatos ir pan. Kokią pirkti geriau?

„Dažniausiai prasčiausia arbata būna supilstyta į pakelius: į juos daugiausia patenka arbatžolių lapelių dulkių, nekokybiškų lapelių, likusių perrūšiavus žaliavą. Todėl geriausia pirkti palaidą arbatą, pažiūrėti, kokios ji spalvos, ar juntamas jos aromatas, ar arbatžolės yra lengvos, purios, nesuplėkusios, išvaizdžios. Čia daugiau kalbu apie baltąją ir žaliąją arbatas. Dar reikia žinoti, kad taip pat egzistuoja presuota arbata. Dažniausiai tai būna kiniška juodoji arbata pu-erh (iš jos gaminami „blynai", „lizdeliai" ir pan.). Priklausomai nuo gamintojo, tokia arbata būna gera tiek presuota, tiek biri", - teigia A. Mikėnaitė.

Pašnekovė pridūrė, kad Lietuvoje nėra taip paprasta įsigyti tikrai kokybiškos arbatos. O jeigu jos ir yra, ji labai brangi. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja kiniška juodoji arbata pu-erh - ji puikiai valo organizmą ir stipriai nestimuliuoja. Taip pat vis daugiau arbatos mėgėjų atranda baltąją arbatą „Pai Mu Dan" - lengvo, subtilaus skonio ir aromato.

Kokių bendrovių gaminamą arbatą geriausia pirkti, pašnekovė negalėjo vienareikšmiškai atsakyti. „Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualaus skonio, bet manau, kad vertingiausia ir subtiliausia yra kiniška arbata. Kitas dalykas - kiekvienos šalies produkcija gali būti ir labai kokybiška, vertinga bei gera, ir labai prasta", - tvirtina „Arbatos magijos" specialistė.
Dar reikia žinoti, kad kaina, kurią mokate parduotuvėje pirkdami arbatą, ne visuomet atspindi produkto kokybę - dažnai aukšta kaina atsiranda dėl gražios, skoningos pakuotės. Arbatos kokybę atskleidžia du pagrindiniai kriterijai - kvapas ir skonis.

Kad ir kokios arbatos įsigytumėte, turite atsiminti, kad, netinkamai laikydami namuose, galite ją sugadinti. „Svarbu laikyti arbatą uždarytą, kad į indą nepatektų jokių kvapų, nes kokybiška arbata pritraukia pašalinių kvapų. Taip pat patartina arbatą laikyti taip, kad ji galėtų kvėpuoti: moliniuose indeliuose, kartoninėse dėžutėse ir pan. Arbatos ilgai laikyti neverta, nes ji sensta, ypač baltoji ir žalioji", - perspėja arbatos žinovė.

Arbata ir gydo

Arbata ne tik gerai malšina troškulį, bet ir turi gydomųjų ypatybių. Ji veikia stimuliuojamai, nes joje yra kofeino, gerina mąstymą, nuotaiką, atmintį, mažina nuovargį, didina darbingumą bei fizinį ir protinį aktyvumą. Arbata taip pat skatina širdies veiklą, gerina šlapimo išsiskyrimą, didina arterinį kraujospūdį, stiprina kraujagyslių sieneles. Ji palengvina migrenos priepuolius, jos rekomenduojama gerti esant depresinėms būklėms, hipotonijai (sumažėjusiam kraujospūdžiui), pablogėjus atminčiai, sergant virškinimo sistemos ligomis. Arbata naudojama ir kompresams nuo nudegimų saulėje.

Arbata, ypač žalioji, labai palankiai veikia virškinimo sistemą, nes sugeba absorbuoti kenksmingas organizmui medžiagas, sutraukia žarnyno gleivinę, gerina žarnyno tonusą. Žalioji arbata taip pat stabdo viduriavimą, todėl vartotina apsinuodijus ir sergant įvairiomis žarnyno ligomis.