Vėžio gydymas: mitai ir realybė

Internetu platinamame laiške teigiama: chemoterapija nėra vienintelis būdas vėžiui gydyti. Spausdiname platinamus alternatyvius teiginius ir perspėjame: nepasikliaukite jais ir įsisąmoninkite onkologijos profesorės komentarą.

Tikėti ar ne?

Pirmasis laiško su raginimu išsiųsti jį visiems pažįstamiems teiginys: visi žmonės turi vėžio ląstelių. Jų standartiniais tyrimais neaptinkama tol, kol neprisidaugina iki keleto milijardų.

Kai gydytojai vėžiu sergantiems pacientams sako, kad po gydymo jų organizme nebėra vėžio ląstelių, tai tiesiog reiškia, kad tyrimais nerandama šių ląstelių, nes jų yra mažiau, nei randamas kiekis.

Per žmogaus gyvenimą vėžio ląstelės pasireiškia nuo 6 iki 10 kartų. Kai žmogaus imuninė sistema stipri, ji sunaikina vėžio ląsteles ir sustabdo jų dauginimąsi ir auglių susidarymą. Kai išryškėja vėžio požymiai, tai liudija daugialypį mitybos nepakankamumą. Jo priežastys gali būti genetika, aplinka, maisto produktai ar gyvenimo būdas.

Internetu platinamame laiške taip pat tvirtinama, kad, siekiant išvengti daugialypio mitybos nepakankamumo, galima pakeisti dietą ir vartoti papildus - taip sustiprinti imuninę sistemą.

Chemoterapija žiniuonių akimis

Chemoterapija - tai greitai augančių vėžio ląstelių nuodijimas, kai naikinamos naudingosios ląstelės kaulų čiulpuose, virškinamajame trakte ir t.t. Chemoterapija gali pakenkti inkstams, kepenims, širdžiai, plaučiams ir kitiems organams. Radiacija, naikindama vėžines ląsteles, taip pat degina, sudaro randus ir pažeidžia sveikas ląsteles, audinius ir organus.

Šalia šių kritinių teiginių laiške pateikiama ir teigiamų: pirminė chemoterapija ir radiacija dažnai sumažina auglio dydį. Tačiau ilgai tęsiamas šis gydymas nustoja naikinti auglį. Kai organizmas nuo chemoterapijos ir radiacijos per daug užteršiamas toksinais, imuninė sistema arba su tuo susitaiko, arba sunaikinama, ir žmogus neatlaiko infekcijų ir komplikacijų.

Chemoterapija ir radiacija gali sukelti vėžio ląstelių mutaciją ir jos tampa atsparios bei sunkiai sunaikinamos. Chirurginės operacijos taip pat gali sukelti vėžio ląstelių paplitimą kitose srityse.

Vėl siūloma badauti

Efektyvus vėžio nugalėjimo būdas yra marinti vėžio ląsteles badu, nemaitinant jų tuo, ko reikia joms daugintis. Taip teigia nežinomas laiško autorius.

Kuo minta vėžys? Laiške keliamas toks klausimas ir pateikiamas atsakymas, kad cukrus yra vėžio maitintojas. Atsisakius cukraus, vėžio ląstelės nebegauna vieno svarbiausių maisto produktų. Cukraus pakaitalai: "NutraSweet", "Equal", "Spoonful" ir kiti - pagaminti su asparkamu ir todėl organizmui kenksmingi. Geriausias natūralus pakaitalas būtų medus arba melasa, bet labai mažais kiekiais. Valgomoji druska yra cheminiu būdu išbalinta. Geriausia alternatyva yra amino rūgštys arba jūros druska.

Pienas sukelia gleivių susidarymą, ypač virškinamajame trakte. Vėžys minta gleivėmis. Atsisakius pieno ir pakeitus jį nesaldintu sojų pienu, vėžio ląstelės alksta. Jos veši rūgštinėje aplinkoje. Mėsos pagrindu sudaryta dieta yra rūgštinė, geriau valgyti žuvį ir šiek tiek paukštienos nei jautieną ar kiaulieną. Mėsoje taip pat yra gyvulinių antibiotikų, augimo hormonų ir parazitų, kurie visi yra kenksmingi.

Apie daržoves ir papildus

Dieta, kurią sudaro 80 proc. šviežių daržovių ir sulčių, neskaldytų grūdų, sėklų, riešutų ir trupučio vaisių, kūne palaiko šarminę aplinką. Likę 20 proc. gali būti virtas maistas, įskaitant pupeles.

Šviežiose sultyse yra gyvų fermentų, kurie lengvai įsisavinami ir pasiekia ląstelių lygį per 15 min., neužteršdami ir netrukdydami sveikoms ląstelėms augti. Gyvųjų fermentų, reikalingų sveikosioms ląstelėms susidaryti, gaunama iš šviežių daržovių sulčių (daugumos daržovių ir pupelių daigų) ir žalių daržovių, kurių reikia valgyti 2-3 kartus per dieną. Fermentai žūva 40 °C temperatūroje.

Reikia vengti kavos, arbatos ir šokolado, kurie turi daug kofeino. Žalioji arbata turi savybių, kurios sėkmingai kovoja su vėžiu. Geriausia gerti išvalytą ar filtruotą vandenį - taip išvengiama toksinų ir sunkiųjų metalų, kurių yra vandentiekio vandenyje. Distiliuotas vanduo yra rūgštinis, jo reikia vengti.

Mėsos baltymai yra sunkiai virškinami ir tam reikia daug virškinimo fermentų. Nesuvirškinta mėsa žarnyne pradeda pūti ir atsiranda dar daugiau toksinų. Vėžinės ląstelės turi tvirtą baltymų apdangalą. Valgant mažiau mėsos lieka daugiau fermentų, galinčių paveikti vėžinių ląstelių baltymines sieneles, ir leidžia organizmo ląstelėms kovotojoms sunaikinti vėžines ląsteles.

Kai kurie papildai stiprina imuninę sistemą ir leidžia organizmo ląstelėms kovotojoms sunaikinti vėžines ląsteles. Yra žinoma, kad kai kurie papildai, tokie, kaip vitaminas E, sukelia apoptozę, arba programuojamą ląstelių mirtį, natūralų organizmo metodą atsikratyti pakenktomis ar nereikalingomis ląstelėmis.

Pritartina: nepasiduoti dvasia

Vėžys - tai proto, kūno ir dvasios liga. Iniciatyvi ir pozityvi dvasia padės kovotojui su vėžiu išgyventi. Pyktis, negalėjimas atleisti, kartėlis įveda kūną į stresinę, rūgštingą aplinką. Būtina mylėti žmones ir gyvenimą, išmokti atleisti, atsipalaiduoti, džiaugtis gyvenimu.

Vėžinės ląstelės negali tarpti deguonies prisotintoje aplinkoje. Kasdien mankštinkitės ir giliai kvėpuokite, kad gautumėte daugiau deguonies. Jo terapija yra dar vienas būdas vėžinėms ląstelėms naikinti.

Elona Juozaitytė, Kauno medicinos universiteto profesorė Onkologijos klinikos vadovė:

Kai kuriuose teiginiuose yra tiesos, atmetus labai primityvų požiūrį į dabar taikomus vėžio gydymo metodus, - spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Šie metodai nuolat tobulėja siekiant apsaugoti sveikus audinius nuo žalingo poveikio. Naviko sunaikinimo tikimybė priklauso nuo ligos išplitimo, naviko dydžio, tiksliau, navikinių ląstelių skaičiaus.

Yra įrodyta, kad apie 50 proc. navikų išsivystymo priežastis lemia žmogaus gyvenimo būdas: žalingi įpročiai, mitybos ypatumai, aplinkos sąlygos ir panašiai. Nustatyta, kad kai kuriems navikams atsirasti svarbus paveldimumas. Tyrinėjami genetiniai vėžį predisponuojantys veiksniai.

Teiginiuose nurodomi mitybos ypatumai - vaisių, daržovių, žuvų vartojimas yra iš tiesų susiję su mažesne rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Gyvenant sveikai, galima išvengti kai kurių onkologinių ligų. Tačiau sunaikinti jau susiformavusį naviką vien tik siūlomomis priemonėmis (dieta, papildais, badaujant ir pan.), kai jis jau būna pasiekęs diagnozuojamą, tai yra tyrimais matomą dydį, nepavyks. Reikalingos šiuolaikinės gydymo priemonės: chemoterapija, spindulinė, biologinė terapija, kurių efektyvumas pagrįstas moksliniais įrodymais.

Pasveiksta daugiau ligonių

Sergamumas krūties ir prostatos vėžiu didėja, mirtingumo rodikliai išlieka nepakitę. Pastarąjį faktorių lemia vėžio ligą gydant taikomi nauji gydymo metodai, efektyvesni naujesnės kartos vaistai, ankstyva diagnostika ir prevencijos programos. Lyginant sergamumą krūties bei prostatos vėžiu šiandien ir prieš 10 metų akivaizdu, kad liga dabar dažniau nustatoma esant pradinėms, I ir II, stadijoms, kai ligonis turi galimybę pasveikti.

Tačiau visada buvo ir bus pacientų, kuriems įveikti ligą yra sudėtingiau. Tai žmonės, sergantys vėlesnių - III ir IV - stadijų vėžiu ir tie, kuriems ši klastinga liga plinta į kitus organus, atsiranda metastazių.

Dažniausiai vėžys į kaulus išplinta sergantiesiems krūties (73 proc.), prostatos (68 proc.) vėžiu ir daugine mielonoma (70 - 95 proc.). Net iki 80 proc. ligonių, kuriems vėžys išplinta į kaulus, jaučia stiprius kaulų skausmus. Mokslininkai, gydytojai ir farmacininkai nuolat ieško sprendimų, kaip pagerinti tokių ligonių gydymą ir gyvenimo kokybę.

Gimdos kaklelio vėžys

Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes miršta viena moteris, šia liga serga daugiau kaip 1,4 mln. moterų.

Gimdos kaklelio vėžys yra antrasis pagal dažnumą vėžys tarp 15-45 metų moterų, po krūties ir plaučių vėžio tai trečioji svarbiausia moterų mirtingumo nuo vėžio priežastis.

Kiekvienais metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 moterų.

Iki 80 proc. moterų bent kartą per savo gyvenimą užsikrečia žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Daugumos moterų imuninė sistema šį virusą sunaikina. Jeigu moteris yra užsikrėtusi onkogeniniais (vėžį sukeliančiais) ŽPV tipais ir ši infekcija tampa lėtinė, atsiranda rizika, kad išsivystys gimdos kaklelio vėžys.

Manoma, kad 2020 m. 90 proc. visame pasaulyje gimdos kaklelio vėžio sukeltų mirčių bus registruojama besivystančiose šalyse.

Šie faktai yra palyginti nežinomi, daug moterų nesupranta priežasčių, kodėl išsivysto gimdos kaklelio vėžys, ir nesuvokia, kad jų sveikatai gali grėsti pavojus.

"Kai po operacijos ateini į palatą ir matai vėžiu sergančią moterį, apsikabinusią kūdikį, o jos organizmas vos įstengia priešintis klastingai ligai, nežinai, kokiais žodžiais ją guosti. Tikrai nesame tiek nuskurdę, kad negalėtume priešintis gimdos kaklelio vėžiui, nuo kurio yra skiepų", - įsitikinusi Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.