Naujausi straipsniai
Paciento palatoje skamba telefonas...Paciento palatoje skamba telefonas.
Vaistų paieška
|
Sveikatos receptus reikia pasirinkti patiems
2010, Sausis 16 - 09:18
Visi norime gerai jaustis, gražiai atrodyti, turėti daug energijos ir puikią sveikatą. Vieni mano, jog šio eliksyro paslaptis - aktyvus sportas, kiti - kad tinkamai subalansuota mityba, treti teigia, jog tai tiesiog žalingų įpročių neturėjimas. "Visi galime susikurti norimą išvaizdą, puikią savijautą ir galimybę su džiaugsmu žengti gyvenimo keliu - žmogaus noras, tikėjimas, pastangos ir kryptinga veikla padeda pasiekti stulbinamų rezultatų", - tvirtina sveikos gyvensenos klubo "Šviesuoliai" pirmininkė Irena Alzbutienė. Oficiali sveiko gyvenimo pradžia Jau 15 metų ponia Irena aktyviai dalyvauja sveikos gyvensenos fronte. Per tą laiką perskaityta galybė literatūros apie sveiką mitybą ir sveiką gyvenimo būdą, išklausytos kelios dešimtys paskaitų, savo pačios kūnu pajaustas badavimo stebuklas, susipažinta su įvairiais sveikos mitybos mėgėjais - vegetarais bei jiems prijaučiančiais žmonėmis, žaliavalgiais, sėkmingai mintančiais tik žaliu, termiškai neapdorotu maistu, ir tais, kurie nė dienos be mėsos ištverti negali. Pati susižavėjau daržovėmis - besirūpinant sveikata, kiekvieno mūsų pietų lėkštės didžiąją dalį turi užimti daržovės, o ne mėsa. Jei vyras valgo mėsą, tai man užtenka bulvių košės su daržovėmis. Tiesa, retkarčiais ir aš neatsisakau mėsos gabalėlio, tačiau vietoj kiaulienos renkuosi paukštieną ar kitą švaresnės mėsos gabalėlį. Pritariu manantiems, jog geriau suvalgyti mažą gabalėlį kokybiškos, nei kilogramą prastos mėsos." D. Kepenio sveikatingumo mokykloje ponia Irena ne tik įgijo pradžiamokslį apie sveiką gyvenimo būdą, bet ir pirmąkart gyvenime dalyvavo atliekant ritualą "Mano sieloj šiandien šventė", kurio metu visi dalyviai apsikabindami vienas kitam linkėjo geros dienos. "Stovėjau tarsi stabo ištikta, - mena ponia Irena. - Žmonės vis ėjo, apkabindavo mane bei linkėdavo geros dienos, o mano rankos svyrojo ir nedrįso nieko apkabinti, taip giliai buvau įlindusi į savo kiautą! Širdy kirbėjo keistas jausmas. Dabar jaučiuosi visiškai laisva, apkabindama šalia savęs esantį žmogų. Teko pastebėti, kad šį barjerą įveikti turi kiekvienas naujai įsiliejęs į mūsų gretas." Kas žingsnį - blogo maisto pagunda Sveikuolė Irena prisipažįsta abejojanti, ar apskritai yra sveiko maisto, nes gamta užteršta, žmonės kvėpuoja užterštu oru, ant darže auginamų daržovių lyja nežinia kuo praturtintas lietus, o parduotuvių lentynos lūžta nuo modifikuoto maisto produktų. Palangoje vykusiame seminare sveikuolė sužinojo, jog ypač reikėtų vengti vadinamojo prieskonių karaliaus - E621, praktiškai neturinčio nei skonio, nei kvapo. Šis sintetinis skonio stipriklis prastos rūšies peršaldytą mėsą geba paversti nepaprastu skanėstu. Pakliuvęs į organizmą, preparatas ypač greitai su krauju prasiskverbia į smegenis ir sustiprina alkio bei skonio pojūčius, todėl valgant net ir labai prastos kokybės maistą būna nepaprastai skanu. Nuo dažno E621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl dažnai jį vartojančiam žmogui maistas be šio papildo atrodo beskonis. Intensyviai vartojantis E621 praturtintą maistą žmogus ima skųstis galvos skausmais, širdies ritmo padažnėjimu, silpnumu raumenyse, mieguistumu ir daugeliu kitų negalavimų. Tad, anot pašnekovės, nėra ko stebėtis, kad dar mokyklos slenksčio nespėję peržengti vaikai skundžiasi regėjimo sutrikimais, alergijomis, serga astma, diabetu ir kitomis rimtomis ligomis. "Valgyti nesveikus produktus yra tas pats, kaip į dyzelinio automobilio variklį pilti benziną. Kaip mašina, taip ir ilgainiui užterštas žmogaus kūnas pradeda "užsikirsti". Žinoma, nuo civilizacijos nepabėgsi, tačiau jos gėrybėmis privalu naudotis saikingai ir protingai. Nepatingėkime atidžiau rinktis maisto produktus, atkreipdami dėmesį į tai, kas parašyta etiketėje, - pataria ponia Irena. - Pirmenybę teikiant ne svečiose, bet mūsų šalyje augantiems vaisiams bei daržovėms." Pilnas skrandis - žalingas įprotis Kad valgiu neužterštume kūno, svarbu galvoti ne tik ką, bet ir kiek valgome, nes viskas, ko organizmas nebepajėgia suvirškinti, kaupiasi mūsų kūno silpnosiose vietose ir virsta liga. "Esu tai, ką suvalgau", - mėgsta sakyti prancūzai, o Ajurveda patikslina: "Ir ką pasisavinu." Ajurvedos posakis "Ama - visų ligų mama" ypač populiarus tarp sveikuolių. Ama - toksinai, druskos, riebalai, nuodai, šlakai ir visos kitos blogybės, kurių perteklius žmogaus organizme, anot ponios Irenos, sukelia gaisrą. "Valgant reikia turėti saiką, o ne kimšti tiek, kad vos tik pakilus nuo stalo kūną užlieja tingulio ir miego banga, kadangi organizmas visą energiją nukreipia ne kokiai nors veiklai, o maistui virškinti, - sako ponia Irena. - Ši pilnumo būsena, kuri jaučiama kaskart pavalgius, pamažu tampa įprasta, suvokiant ir vertinant ją kaip sotumo jausmą. Iš tiesų, suvalgę sveiko maisto, skrandyje turite patirti ne pilnumo, bet lengvumo jausmą, kuris iš pradžių sudaro alkio įspūdį. Sotumo jausmas kyla ne iš karto, bet palengva, suteikdamas organizmui energijos, darbingos bei geros nuotaikos visai dienai." Tingime būti sveiki Ligas sukelia besaikė mityba ir netinkama gyvensena. Gera sveikata - gera savijauta, puiki nuotaika, pasitikėjimas savimi. Ne veltui sakoma: "Susirgai - keisk mitybą, esi nelaimingas - keisk aplinką." Kaip elgiamės susirgę? Puolame į depresiją, ryjame ne tik daktarų, vaistininkų, bet ir pažįstamų rekomenduotas tabletes, kantriai sėdime prie televizoriaus, laukdami stebuklo, retsykiais pavartydami vieną kitą straipsnį apie sveiką gyvenimo būdą, tačiau patys nesiruošiame nieko daryti. Jei mažiau tingėtume ir daugiau imtume domėtis tuo, ką valgome, susimąstytume, ar tik ne laikas keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į daugelį dalykų, išmoktume valdyti pyktį, stengtumės patirti kuo mažiau neigiamų emocijų, išvengtume daugelio ligų ir visų kitų blogybių. Ar bus mūsų gyvenimas ilgas, sveikas ir laimingas, priklauso tik nuo mūsų pačių. "Be darbo nieko nebus, - užtikrina sveikuolė Irena. - Reikia stengtis nugalėti tai, ką per savo tingumą į kūną įsileidai. Tam, be abejo, reikalingos žinios. Man pačiai prireikė nemažai laiko, kol išmokau įgytas žinias pritaikyti kasdienybėje. Kada sirgau sloga, net neprisimenu, galbūt žiemą maudydamasi eketėje visas ligas joje palieku. Džiaugiuosi, jog nei mano rankinėje, nei namuose nėra jokios tabletės, nors dauguma mano amžiaus žmonių be jų neapsieina. Nemanau, kad labai sveika gerti vaistus, nes jie tik užblokuoja skausmą. Žinoma, daugeliui to užtenka, nes žmogus vien iš savo tingumo pasitenkina palengvėjusia savijauta, nebesukdamas sau galvos, kas iš tiesų vyksta jo organizme, vos tik tabletė ima tirpti skrandyje." Avantiūra ligoninėje Kai po operacijos teko slaugyti vyrą, anot sveikuolės, ji dar nieko nežinojusi apie sveikuolišką judėjimą. Ponia Irena vis dar mena, kaip kaskart prieš eidama lankyti savo vyro ji, kaip ir dauguma savo artimuosius slaugančių žmonių, skubėdavusi turgun pirkti šviežios mėsos buljonui, spanguolių - kisielui ir pilnais krepšiais nešina visokio gėrio pasukdavusi ligoninės link. "Tik vėliau supratau, kad ne palengvindavau, bet dar labiau apsunkindavau ligonio gyvenimą, nors mano norai buvo patys geriausi - kuo greičiau padėti atgauti prarastas jėgas. Belieka džiaugtis, kad mano netinkama, tačiau iš širdies teikiama pagalba nepadarė didelės žalos, - atvirauja sveikuolė. - Iš spanguolių reikėjo spausti sultis ir duoti ligoniui, o ne virti kisielių, kurio sudedamosios dalys rūgštis ir krakmolas visiškai nesuderinami, todėl skrandžiui nepriimtini produktai." Vėliau, po dar vienos savo vyro operacijos, ponia Irena jau buvo įgijusi patirties. Operacija buvo sudėtinga, tad po jos buvo rimtas pooperacinis laikotarpis. Ligonį prižiūrintis gydytojas griežtai prisakė tris paras neduoti gerti nė lašo vandens, tik nuolat juo vilgyti ligoniui lūpas. "Kai baigiasi badavimo laikas, reikia vėl pamažu organizmą pripratinti prie maisto, todėl be galo svarbu teisingai "išeiti" iš badavimo dietos. Visų pirma reikia pasirūpinti kasos darbo atkūrimu, todėl būtina išgerti bent pusę stiklinės rūgusio pieno, vėliau - skiestų sulčių. Buvau šokiruota, kai slaugytoja į palatą įėjo nešina lėkšte manų košės, kurią, žinoma, liepiau kuo skubiau nešti atgal, - pasakoja ponia Irena. - Taip ir nesupratau, ką ligoninėje veikia dietologai, nes ligonio mityba pooperaciniu periodu tekdavo rūpintis pačiai. Gerai, jei žmogus žino, ką tokiu atveju daryti, tačiau daugelis apie tai neturi nė menkiausio supratimo. Artimieji ligoniui neša kas ką sugalvoja, o vėliau skėsčioja rankomis, kai iš visos širdies suneštų gėrybių neatlaikę skrandžiai ima ir užsiliepsnoja". Žmogus yra toks, kokios yra jo mintys Jeigu norime, kad mūsų gyvenimas iš esmės pasikeistų, pirmiausia derėtų pakeisti savo mintis. Anot ponios Irenos, negali žmogus būti laimingas ir sveikas, jei jis neseka savo minčių. Žmogus laimingas tiek, kiek pats nori būti laimingas. Mąstydami sukuriame tam tikrą mus supančią aurą - mūsų mintys, žodžiai, įsitikinimai suformuoja mūsų patyrimus ir mūsų gyvenimą. Jei savo protą programuojame tyromis mintimis, tai gyvename tyrai, o jei protas kupinas netyrų minčių - gyvename nedorai. Jausmai ir mintys mūsų kūnui yra tarsi kuras, energija ir sveikatos pagrindas. "Tai, ką darai, reikia daryti 100 procentų, - tvirtina sveikuolė. - Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, visos mintys turi būti nukreiptos būtent į tuo momentu atliekamą veiksmą, o ne blaškytis kitoje erdvėje. Apie ką mąstome gamindamos maistą? Dažna šeimininkė produktus į puodą krauna galvodama apie tai, kas ką pasakė darbe, ar apmąstydama kitus dienos įvykius, tad nėra ko stebėtis, kad po atmestinai be meilės lašo paruoštos vakarienės namiškiai ima skųstis skrandžio skausmais ar dujomis žarnyne."
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą