Sveika gyvensena užtikrina stiprų imunitetą

Atsparumą ligoms nulemia kiekvieno žmogaus imuniteto stiprumas, kuris paprastai susilpnėja pavasarį. Tada patiriama daugybė sveikatos problemų, nes organizmas visą savo energiją skiria kovai su ligos sukėlėjais. Apie darnią imuninę sistemą ir kaip ją sustiprinti, pasakoja Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja hematologė Danguolė Ramanauskienė.

Unikalus gebėjimas apsisaugoti

Nuo seno imunitetas suvokiamas kaip organizmo atsparumas užkrečiamosioms ligoms, tačiau, anot gydytojos, tai tik vienas iš daugelio imuninės sistemos uždavinių. Imuninė organizmo sistema privalo palaikyti nepažeistą vidinę organizmo terpę, specifiškai atpažindama ir sunaikindama organizmui svetimas medžiagas, nesvarbu, kas tai būtų: bakterijos, virusai ar persodintas inkstas. "Tai itin sudėtinga sistema, kurios veikloje dalyvauja galybė ląstelių bei biologiškai aktyvių medžiagų. Pagrindinis vaidmuo šioje sistemoje tenka vadinamajai limfoidinei sistemai ir pagrindinei jos ląstelei - limfocitui. Tačiau normaliai jų veiklai būtinas ir leukocitų bei įvairių medžiagų, vadinamų citokinais, dalyvavimas, - pasakoja gydytoja. - Nėra vienos vietos, kurioje vyktų imuninės reakcijos. Jos vyksta visame organizme. Kraujagyslėse nuolat cirkuliuoja leukocitai, ir jei tik bus gautas signalas, kad į organizmą pateko "priešas", t. y. tai, kas atpažinta kaip svetima organizmui, prasidės imuninės sistemos veikla, kurios tikslas - sunaikinti ir pašalinti įsibrovėlį. Šio darbo klinikinė išraiška yra uždegimas."

Kaip veikia imuninė sistema?

Tarkim, toje vietoje, kur batas nutrynė koją, atsirado žaizdelė. Į žaizdelę patekus mikrobų, tam tikros rūšies limfocitai atpažįsta juos kaip kažką, kas svetima, ir duoda signalą apie "įsibrovėlį". Prasideda daugybė vienas po kito sekančių ir vienas kitą sukeliančių procesų, kurių tikslas - sunaikinti tai, kas nereikalinga. Po kurio laiko atidžiau apžiūrėdami žaizdelę pamatysite, jog oda aplink ją paraudusi, patinusi, karštesnė, o žaizdelės dugnas pasidengęs balzganu apnašu. Visa tai - imuninės sistemos veikla, kurios metu į pažeistą kūno vietą suplaukė gausybė įvairių leukocitų, priplūdo citokinų ir prasidėjo karas, kurio tikslas - sunaikinti patekusį užkratą, kad jis neplistų toliau. Pūlingos apnašos, esančios žaizdelėje, tai bakterijos, jų dalelės ir šioje kovoje žuvę savo darbą atlikę leukocitai. Jeigu imuninės sistemos reakcija gera, patekę mikrobai nebūna labai pikti, o mūsų organizmo "kariai" leukocitai juos nugali - žaizdelė užgyja. Jeigu bakterijoms pavyksta prasibrauti toliau, organizme yra daugybė limfmazgių, kurie kaip vartai saugo nuo tolesnio užkrato plitimo ir juose taip pat vyksta įvairios reakcijos, padedančios jį sunaikinti.

Mūsų organizmas turi kelių rūšių imunitetą. Ląstelinis imunitetas rūpinasi, kad imuninės sistemos ląstelės sunaikintų patekusį svetimą "agentą". Humoralinis imunitetas apsaugo nuo infekcijų. Ši apsauga vyksta per įvairius baltymus, vadinamuosius imunoglobulinus, kuriuos gamina atitinkamos imuninės ląstelės - B limfocitai. Imunoglobulinai yra labai specifiški ir veikia tik prieš tą antigeną, kuris sukėlė jo gamybą. Tai labai stipri imuniteto grandis, tačiau antikūnams pagaminti reikia laiko, todėl į kova jie įsijungia vėliau. Anot gydytojos, imuniteto skirstymas į humoralinį ir ląstelinį yra tik sąlyginis, nes visi šie procesai yra glaudžiai susiję.

Motinos pieno galia

Naujagimio imuninė sistema yra labai silpna. Susitikdama su vis naujais iš aplinkos į organizmą patenkančiais antigenais, kurie dažniausiai esti virusai ir bakterijos, imuninė sistema mokosi atpažinti tai, kas svetima. Gydytoja sako, jog šis mokymasis yra išties labai sudėtingas, o jį palengvinti gali tik motinos pienas. Mat mama jau buvo susidūrusi su įvairiomis infekcijomis ir turi suformavusi prieš jas antikūnus, kurių yra jos piene. Žįsdamas krūtį, kūdikis gauna medžiagų, padedančių susitvarkyti su aplinkoje esančias jam dar nepažįstamais mikrobais. Štai kodėl krūtimi maitinami mažyliai daug rečiau serga.

Skiepai stiprina imuniteto gynybines funkcijas

Kai į organizmą patenka "agentas", kurį imuninė sistema atpažino kaip svetimą, vyksta imuninės reakcijos, kurios baigiasi tuomet, kai nugalimas priešas. Po šių reakcijų lieka pagaminti antikūnai, o svarbiausia - susidaro ilgai gyvensiančios vadinamosios atminties ląstelės, todėl kai vėl kada nors į organizmą pateks pažįstamas "agentas", imuninė sistema jau žinos, koks tai priešas ir kaip su juo kovoti. Anot gydytojos, būtent šiuo mechanizmu paremti profilaktiniai skiepai, tačiau nereikia galvoti, kad skiepytas, tarkim, nuo vėjaraupių, vaikas, bendraudamas su šia liga sergančiuoju, nesusirgs. Svarbiausia, kad vos patekęs į skiepyto vaiko organizmą šis virusas bus atpažintas ir sunaikintas, todėl mažylis nesusirgs. Tik reikėtų žinoti, jog imuninės atminties ląstelės yra linkusios primiršti buvusį priešą, todėl būtina laikytis revakcinacijos terminų.

Atpažinti, kas sava, o kas - svetima

Imuninė sistema atpažįsta tai, kas svetima, tačiau ne visada geba atskirti, ar tai naudinga organizmui, ypač tuomet, kai į organizmą vienu metu patenka daug jai nepažįstamų antigenų. Itin paplitusios įvairios alerginės reakcijos taip pat yra viena iš imuninės sistemos reakcijų rūšių. Labai didelę reikšmę vaidina genetinė atmintis, todėl tie maisto produktai, kurie yra įprasti mūsų aplinkai, ir tai, ką valgė mūsų tėvai ir seneliai, yra priimtina ir mūsų organizmui.

Alergija apelsinams, mandarinams, anot hematologės, tikrai nėra retas dalykas, todėl tinkama mityba ypač turėtų susirūpinti būsimosios mamos. "Jeigu vietoj atvežtinių vaisių ir daržovių būsimos mamos pasirinktų įprastus obuolius ir morkas, gertų iš lietuviškų vaisių bei daržovių šviežiai išspaustas sultis, arbatą ar paprasčiausią vandenį, turėtų mažiau vargo ir ašarų dėl kūdikio alergijos", - pataria gydytoja.

Imuninė sistema geba atpažinti ir paties organizmo pasenusias ar pakitusias ląsteles ir jas sunaikina. Tai labai naudinga imuninės sistemos funkcija. Bėda prasideda tuomet, kai sutrinka atpažinimo procesas ir savos sveikos ląstelės atpažįstamos kaip kažkas svetima, imamos laikyti priešu. Prasideda imuninės reakcijos, kurių metu naikinami paties organizmo audiniai. Vyksta autoagresijos procesas, kuris, anot gydytojos, labai panašus į pilietinį karą. Tam, kad organizmas nesusinaikintų, reikia skubėti slopinti imunines reakcijas. Kadangi imuninė sistema yra labai sudėtinga ir greitai pažeidžiama, bet koks savarankiškas bandymas ją reguliuoti yra rizikingas, todėl slopinti imunines reakcijas galima patikėti tik specialistui.

Kad imuninė sistema dirbtų efektyviai

Nors nemažai imuninės sistemos veikos faktorių yra paveldima, tačiau, anot gydytojos, daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių elgsenos. Geriausias imuniteto stiprinimo būdas - sveika gyvensena. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms, reikia laikytis darbo bei poilsio režimo, vengti streso, nepamiršti fizinio aktyvumo. "Daug naudingiau pasivaikščioti miške arba parke, nei minti dviratį ar bėgimo takelį tvankiame sporto klube, - tvirtina medikė. - Itin svarbi tinkamai subalansuota mityba. Organizmas turi pakankamai gauti reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų ir vitaminų. Jeigu organizmui trūksta baltymų, apie gerą imunitetą galima tik pasvajoti. Valgyti reikia viską: mėsą, žuvį, pieną bei jo produktus, grūdų gaminius ir, žinoma, daržoves bei vaisius, o ne misti vien salotų lapais ar laikytis nevisaverčių dietų, kurių šiuo metu itin gausu įvairių žurnalų, dažniausiai skirtų jaunoms panelėms, puslapiuose."

Mūsų organizmas - tai labai sudėtingas biologinis mechanizmas, turintis didžiules prisitaikymo galimybes, kurios, deja, taip pat turi ribas, todėl, anot gydytojos, kartais tame besaikime mūsų bėgime reikėtų stabtelėti ir pailsėti, o gal net šiek tiek sumažinti tempą, kad vėliau netektų sustoti ilgam. "Gal vietoj eilinės vitaminų pakuotės ar kitų reklamuojamų imunitetą stiprinančių piliulų išsivirkime arbatos ir ramiai pasėdėkime arba vakare anksčiau atsigulkime ir gerai išsimiegokime", - pataria gydytoja.