Skeletui reikia švelnumo

Apie tai, jog turime skeletą, žinome visi, - tiksliau, prisimename tai iš mokyklos laikų. Nes jei tvirtintume, kad gyvename kiekvieną dieną, galvodami apie savo kaulų sistemą, tikrai meluotume.

„Kaulai yra kaulai - ir kam apie juos galvoti?" - sako dauguma žmonių. Kol tie kaulai vieną gražią dieną nei iš šio, nei iš to ima ir primena apie save - ir dažniausiai klaikiu skausmu.

Išvengiama neišvengiamybė

Miozitas, arba skeleto raumenų uždegimas, paprastai laikomas profesine liga - ja daugiausia serga sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės. Per savo karjerą miozito neišvengia beveik nė vienas, o kai kam tenka su šia liga ir „susidraugauti" iki gyvenimo pabaigos, nes ji gali paversti invalidu. Ir, deja, beveik visada tokių komplikacijų atveju pacientui gydytojai yra priversti pasakyti: „Pats kaltas." Mat raumenų uždegimas beveik visada būna nuspėjamas ir ankstyvojoje stadijoje netgi išgydomas. O štai užleistos formos tampa pavojingu negalavimu.

„Darbinis" miozitas

Miozitai taip paplitę ne tiek dėl raumenų gležnumo, kiek dėl fizinį darbą dirbančių žmonių aplaidaus požiūrio į savo muskulatūrą. Tačiau kokį požiūrį tuomet galima būtų vadinti atsakingu?

Pirmiausia stenkitės kuo rečiau persišaldyti, persitempti, saugokitės traumų. Nes uždegimą tokios ligos atveju sukelia ne mikrobai, o raumenų skaidulų, plyštančių dėl įvairiausių traumų, irimo produktai. Todėl jokiu būdu negalima pulti dirbti, prieš tai neapšildžius ir nepramankštinus raumenų. Jeigu, pavyzdžiui, ketinate nuo takelio prie namų nukasti sniegą, pirmąsias 10-15 minučių kastuvu darbuokitės puse jėgos ir padarykite 1-2 nedideles pertraukėles. O tais atvejais, kai fizinių krūvių negalima didinti palaipsniui, prieš pradėdami darbą būtinai 5 minutes pamankštinkite raumenis.

Achilo kulnas... alkūnėje

Kita vertus, kai raumenys sušyla, nereikėtų jiems leisti staiga atšalti. Nes kaip tik tai yra raumenų „Achilo kulnas": po fizinių krūvių pakanka menkiausio peršalimo ir gali prasidėti miozitas. Todėl sunkiai dirbti derėtų tik šiltai apsirengus net ir tuomet, kai lauke nėra šalta.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad labiausiai paplitęs yra kaklo miozitas (antrą vietą dalijasi alkūnės ir juosmens miozitai), ryšėti šaliką arba skarelę būtų sveika bet kuriuo atveju.
O jeigu dirbdami taip sukaitote, kad nusimetėte viršutinius drabužius, baigę darbą skubiai vėl apsirenkite.

„Nedarbiniai" miozitai

Skeleto raumenų uždegimai turi antrininkus - stuburo ligas. Tačiau atskirti vieną negalavimą nuo kito vis dėlto įmanoma.

Susirgus miozitu kamuoja buki skausmai, sustiprėjantys suspaudus raumenis. Jie nenuslopsta net ramybės būsenoje ir retai kada radijuoja į gretimus raumenis, stuburas nebūna surakintas.

O kai skauda stuburą, skausmas būna veriantis, pulsuojantis ir apima daugelį raumenų; toks skausmas sustiprėja esant fiziniams krūviams, o ilsintis atslūgsta. Be to, judėti sergant stuburo ligomis tampa sudėtinga.

Miozito atveju skausmas sukausto vieną, daugiausia du tris artimiausius raumenis. Nebūna jokio karščiavimo, limfmazgiai nepatinsta - trumpai tariant, jokių kitų ryškių sutrikimų nėra. Bet jeigu jų atsiranda, būtina skubiai kreiptis į gydytoją, kad patikslintų diagnozę. Nes jeigu jūs nedirbate lauke ir vis tiek užsidirbote miozitą, juo galėjo pasireikšti kita, galbūt labai pavojinga liga. Pavyzdžiui, susirgus tuberkulioziniu miozitu raumenyse gali atsirasti mazgelių. O raumenų uždegimą, išsivysčiusį užsikrėtus trichinelėmis, lydi aukšta temperatūra, be to, pažeidžiami viso kūno raumenys.

Ne Otelas, bet pasmaugti gali

Skirtingų skeleto dalių miozitas turi savų ypatumų. Tačiau pavojingiausiu iš jų visų laikomas kaklo dalies raumenų uždegimas. Negydomas jis progresuoja kaip ir bet kuris kitas miozitas: susilpnina raumenis ir priveda iki jų atrofijos, paskui išplinta į šalia esančius raumenis. Ir mėgstamiausi kaklo miozito taikiniai ekspansijai - gerklų, ryklės ir diafragmos raumenys. Tai reiškia, kad užleidus šią ligą gali pradėti kamuoti dusulys.
Kai sergant kaklo miozitu staiga prasideda kosulys ir dusulys, būtina skubi hospitalizacija.

O juosmens raumenų miozitu dažnokai dangstosi inkstų ligos. Tad jeigu per 7-10 dienų nepavyko įveikti skausmo juosmens srityje, būtinai kreipkitės į gydytoją ir pasidarykite šlapimo tyrimą.

Alkūnės miozitas dar vadinamas sodininkų ir tenisininkų liga. Skamba nelabai grėsmingai, bet būtent šis miozito tipas dažniausiai priveda iki invalidumo, kai uždegimas persimeta iš pradžių į alkūnės, o paskui į plaštakos sąnarius.

Ramybė gydo

Geriausias vaistas prieš miozitus tebelieka ramybė, šiluma ir masažas - veiksmingesnių priemonių specialistai kol kas neatrado. Bet ir išvardytųjų visiškai pakanka nuo ligos išsivaduoti, jei imti taikyti jas išmaniai ir laiku, - t. y. kai tik prasideda pirmieji skausmai.

Ypač rimtai reikia laikytis ramybės režimo. Susirgus juosmens ir kaklo raumenų uždegimu vertėtų 1-2 dienas pagulėti, o esant alkūnės miozitui negalima dirbti net paprasčiausių buities darbų.

Specialus masažas sergantiesiems kaklo ir juosmens miozitu daromas kas 2-3 valandas po 15-20 minučių. Tam tikrais masažuojančiais judesiais gydomas ir alkūnės miozitas.

Ant piršto galo

Kai į raumenis įsimeta uždegimas, šiluma tampa ypač svarbi. Sušildyti pažeistus audinius gali padėti ir šildantys kremai. Jie pagerina kraujo cirkuliaciją ir medžiagų apytaką raumenyse, taip pašalindami toksinus, sumažindami skausmą. Tačiau įsitrinti tokiu tepalu galima tik pirmiau jį išbandžius - ir bandomoji dozė turėtų būti ne didesnė, nei telpa ant mažojo pirštelio galiuko. Paskui rankas kruopščiai nusiplaukite, kad kremo nepatektų į akis ar burnos gleivinę - toks stiprus jų poveikis.

Kiek švelnesnio poveikio yra tepalai, kurių sudėtyje yra bičių ir gyvačių nuodų, ankštpipirių. Tačiau nei vienų, nei kitų negalima naudoti esant trauminiams miozitams, pasireiškiantiems patinimu. Tada pažeistą vietą pirmiausia patepkite (bet neįtrinkite!) skausmą ir tinimą malšinančiu geliu nuo uždegimo. O kai pabrinkimas išnyks, minėtą gelį bus galima naudoti pakaitomis su raumenis šildančiais tepalais.

Tik nepamirškite prieš tepdami ant odos naują vaistą ankstesnįjį nuvalyti vatos tamponu, suvilgytu spirito tirpale. Intervalas tarp tokių įtrynimų ir patepimų turi būti ne mažesnis kaip viena valanda.