Naujausi straipsniai
Sveikstantis ligonis prisipažino simpatiškai seselei...Sveikstantis ligonis prisipažino simpatiškai seselei:
Vaistų paieška
|
Šaltojo laikotarpio palydovas
2010, Spalis 1 - 09:51
Esant drėgniems ir žvarbiems orams nesunku persišaldyti. Peršalus iš pradžių peršti gerklė, paskui ją kažkas ima dirginti, galiausiai pradedama kosėti. Tačiau prieš geriant vaistus būtina išsiaiškinti, kas sukėlė kosulį, ir pasirinkti teisingą gydymo metodą. Kosulys dažniausiai rodo, kad yra suerzinta gerklė, gerklos, trachėja, bronchai ir prasidėjo jų uždegimas. Kosulį taip pat gali sukelti alergija, virškinimo sutrikimai, širdies ligos, kai kurie kraujo spaudimą mažinantys vaistai. Kosulį kartais paskatina ir kitos ligos, pavyzdžiui, gastroezofaginis refliuksas. Patekęs į stemplę skrandžio turinys dirgina kvėpavimo takus, todėl pradedama kosėti. Sergančiajam bronchine astma kosulys gali būti ligos paūmėjimo požymis. Užsitęsusio kosulio priežastis gali būti sinusitas. Užpakalinės ryklės sienele tekančios gleivės dirgina gleivinę ir sukelia kosulį. Tokiu atveju dažniausiai būna užgulusi nosis, čiaudima. Kosėjama ir dėl mechaninių priežasčių, kai į kvėpavimo takus patenka svetimkūnis. Nuolatinis kosčiojimas ir krenkštimas būna psichosomatinės kilmės - dėl sutrikusios nervų sistemos, patyrus stresą. Vargina sausas kosulys Susirgus nosiaryklės, trachėjos uždegimu, kankina sausas, gerklę draskantis kosulys. Jis paprastai vargina pirmąsias dvi ar tris ligos dienas, vėliau tampa drėgnas, kai atsikosima gleivėmis. Tai padeda išsivalyti bronchams. Gerklę dirginantis sausas kosulys dažniausiai kyla dėl jautrumo šaltam ar sausam orui. Kosulys gali būti ir vienas iš pirmųjų gripo simptomų. Praėjus dienai ar dviem po užsikrėtimo, temperatūra pakyla iki 38-40 laipsnių, krečia drebulys, parausta akys, skauda galvą, akių obuolius, raumenis, sąnarius, atrodo, kad laužo visą kūną, vargina dažnas sausas kosulys, čiaudulys, sloga, atsiranda bendras organizmo silpnumas. Tada rekomenduojamas energiją tausojantis lovos režimas - organizme vyksta atkakli kova su virusu. Svarbu gerti pakankamai skysčių, nes daug jų prarandama prakaituojant. Po keturių penkių dienų būklė pamažu ima gerėti. Gripas ypač pavojingas mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir sergantiesiems astma, diabetu, reumatu bei kitomis lėtinėmis ligomis. Pašalinamos kenksmingos medžiagos Vis dėlto dažniausiai kosulį sukelia peršalimo ligos. Bet kokiu atveju kosulys - tai ne savarankiška liga, bet jos požymis. Jei kamuoja kosulys, pirmiausia reikia nustatyti, koks jis - drėgnas ar sausas, naktinis ar rytinis, lengva atsikosėti ar sunku. Peršalus kosulys paprastai būna sausas ir dirginantis kvėpavimo takus, o vėliau, maždaug po dviejų trijų dienų, tampa drėgnas. Sausą, labai varginantį virusinį kosulį galima slopinti vaistais. Po kelių dienų, kai kosulys tampa drėgnesnis, jo slopinti nebegalima, reikia pradėti drėkinti, t. y. palengvinti atsikosėjimą gleives skystinančiais preparatais. Vaistų, skatinančių atsikosėjimą, reikia vartoti ne trumpiau kaip keturias dienas, netgi tada, kai atrodo, kad jau viskas gerai. Kai kvėpavimo takų gleivinėje gaminamos gleivės atkosėjamos, tai - drėgnas kosulys. Jis yra naudingas, jo jokiu būdu negalima slopinti. Antraip kvėpavimo takuose besikaupiančios kenksmingos medžiagos ir infekcijos sukėlėjai nebus išvalomi, ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimas gali išplisti žemyn, t. y. į bronchus ir plaučius. Skysčiai - būtini Vaistai nuo kosulio skirstomi į lengvinančius atsikosėjimą (skystina gleives) ir slopinančius kosulį. Vartojant atsikosėjimą lengvinančius vaistus, kosulys dažniausiai paūmėja, todėl daugelis ligonių sunerimsta, nes mano, kad būklė pablogėjo. Kosulys yra apsauginis refleksas - organizmas stengiasi kuo greičiau pašalinti suskystėjusias gleives. Taigi kosulį slopinančius vaistus patartina vartoti tik tada, kai būtina, tarkim, kai kosulys trukdo užmigti. Tačiau patartina pirmiausia išmėginti „naminius", bet ne mažiau veiksmingus būdus. Greičiau pasveikstama, jei geriama daug skysčių - vaistažolių arbatos, mineralinio vandens, vaisių sulčių, kefyro. Mat, išgėrus daugiau skysčių, geriau vyksta gleivių skystinimo procesas. Atsikosėjimą lengvina pėdų vonelės, kvėpavimas garais su eteriniu aliejumi. Anksčiau kosuliui palengvinti ant krūtinės buvo dedama garstyčių lapelių, taurės. Tačiau garstyčios neretai sukelia alergines reakcijas, o taurės žaloja plaučių audinį. Karštas pienas su medumi taip pat netinka, nes jis skatina tąsių skreplių susidarymą, nors anksčiau buvo rekomenduojama susirgus peršalimo ligomis vartoti tokį gėrimą. Kai kamuoja kosulys, o ypač sergant ūminėmis peršalimo ligomis, reikėtų vartoti daugiau pipirų, garstyčių, česnako, imbiero, svogūnų. Šie prieskoniai ir augalai veikia kaip antioksidantai, didina seilių išsiskyrimą, skystina gleives ir taip palengvina kosulį. Jeigu kosulys vargina ilgiau nei dvi savaites, jei kyla temperatūra, darosi sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą