Šaltis baudžia lengvabūdžius

Vos spustelėjus šaltukui, medikams tenka nemažai paplušėti gelbstint šalčio aukas. Staiga nukritus oro temperatūrai, nužvarbusių ar nušalusių galūnes smarkiai padaugėja. Blogiausia tai, kad daugelis žmonių nežino, ką daryti nušalus, ir neretai dar labiau sau pakenkia.

Sausio 8-osios rytą Joniškio rajono Domeikių kaimo gyventoja savo sodybos kieme rado sušalusį vyriškį. Jis gulėjo po medžiu pusiau išsirengęs. Kūnas jau buvo sušalęs. Pirminiais duomenimis, vyras prieš nelaimę svečiavosi pas kaimynus, o po vaišių eidamas namo, kai iki jų buvo likę keliolika metrų, kažkodėl pradėjo išsirenginėti. Ant sniego buvo rasti jo drabužiai ir batai.

Sausio 11-osios rytą Kelmės ligoninės chirurgams teko pusamžiui vyriškiui patrumpinti nušalusias pėdas. Chirurgams nelaimėlį perdavė greitosios medicinos pagalbos medikai. Vyriškis dėl savo nelaimės kaltino sugėrovus, kurie jam nuklojo kojas.
Sausio 9-osios pavakarę į medikus dėl nušalusių rankų kreipėsi šiaulietė turgaus prekeivė. Moteris sakė, kad beveik nejutusi, kaip šaltis jai nuvirinęs rankas. Iš pradžių buvo labai šalta, bet reikėjo dirbti, o ne apie šaltį galvoti. Paskui šalčio lyg ir nebejautė, kol galop pamatė, kad rankos ištinusios ir nejautrios.

Tą patį vakarą su savo mergyte pas medikus skubėjo L.T., kai dukra grįžo pasivažinėjusi rogutėmis nuo kalniuko. Mergaitės skruostukai buvo pabalę.
Nelaimių sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Spustelėjus šalčiui, medikai kasdien yra priversti gydyti jo palytėtus pacientus.

Kalčiausias - alkoholis

Kelmės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Česlovas Urbelis sako, kad didžioji dalis pacientų, sušalusių mirtinai ar nušalusių galūnes, yra alkoholio aukos. Pacientų amžiaus vidurkis - 35-40 metų ir beveik visi jie - vyrai. Nors ir dailioji lytis kasmet „išsikovoja" vis daugiau vietų šiame skyriuje.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pastebėjo, kad, spustelėjus šalčiui, gatvėje „besiilsinčiųjų" gerokai sumažėjo. Kol lauke buvo pliusinė temperatūra, kvietimų pagelbėti besivoliojantiems, ant suoliukų snaudžiantiems žmonėms buvo labai daug. Dabar kuo didesnis šaltis, tuo iškvietimų mažiau, tačiau atvejai būna itin skausmingi.

Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai sakė, kad pradėjęs šalti žmogus ima nusirenginėti. Jei žmogus ilgai būna šaltoje aplinkoje, organizmas nebesugeba palaikyti įprastos kūno temperatūros, o jai mažėjant, tampa viskam abejingas, vangus, mieguistas. Kai suima miegas, žmogus ima nusirenginėti. Sulėtėjus širdies veiklai bei kvėpavimui, sutrinka sąmonė, o kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 laipsnių šilumos, žmogų gali ištikti mirtis.

Keturi nušalimo laipsniai

Medikai skiria keturis nušalimo laipsnius. Pirmojo laipsnio nušalimas toks, kai oda tampa pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, ima niežėti. Šie nemalonūs pojūčiai paprastai per keletą dienų praeina, bet nušalimo vieta lieka jautri šalčiui.

Antrojo laipsnio nušalimas būna, kai ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nušalusįjį ne tik krečia šaltis, bet ir pakyla temperatūra, o nušalusios vietos ir pagijus išlieka nejautrios.

Trečiojo laipsnio nušalimas - kai sutrinka kraujotaka ir vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės, pašalusias vietas labai skauda, bet kiek stipriai pažeista išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų, kada atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai. Būtent tokiam pacientui

Kelmės chirurgai ir ruošėsi amputuoti kojų pėdas.

Ketvirtojo laipsnio nušalimas diagnozuojamas tuomet, kai nekrotizuoja kaulai, minkštieji audiniai.
Nušalimas yra klastingas tuo, kad, jei pagalba nebus suteikta laiku, jis gali padaryti nepataisomos žalos.

Šiluma negydoma

Medikai L.T., atskubėjusiai su dukryte, aiškino, kad šalčio pažeistą vietą pirmiausia reikia saugoti nuo šilumos, nes nuo jos nejautra tik plečiasi. Sakė, kad smarkiai sušalus jokiu būdu negalima eiti į šiltą patalpą. Prieš tai geriausia palūkuriuoti vėsiame prieškambaryje. Net jei nušalę ir nebejautrūs kojų pirštai, nepatartina nusiauti batų (nebent jie būtų šlapi). Pirštus reikia tik apsupti šiltu audeklu.
Šiltai apvyniotą galūnę reikėtų laikyti tol, kol atsiras jautrumas. Kartais taip suvystytam žmogui gali tekti išbūti iki pusės paros.

Nušalusią kūno dalį galima atšildyti įmerkus ją į kambario temperatūros vandenį. Nušalusią nosį, ausis ar veidą galima šildyti delnais. Tik jokiu būdu negalima trinti. Neteisingi patarimai, kad nušalusias vietas reikia trinti sniegu. Šitaip elgiantis galima kiaurai pratrinti odą, užsikrėsti infekcija.

Sušalusį žmogų rekomenduojama paguldyti į 20 laipsnių temperatūros vonią, kas 10-30 min. vandens temperatūrą kelti iki 37 laipsnių. Jei nėra vonios, reikia dėti drungno vandens kompresus. Bet tai - tik pirmoji pagalba, nes tokį nukentėjusįjį reikia skubėti nuvežti į gydymo įstaigą.

Kad nesušaltume, reikia šiltai rengtis, nevaikščioti be galvos apdangalo. Atšalus orams reikėtų reguliariau maitintis, valgyti karštą, sveiką maistą. Nepatartina gerti alkoholio ir kavos, nes šie gėrimai praplečia kraujagysles ir padeda iš organizmo išeiti šilumai. Tėvams privalu dažniau užmesti akį į kieme žaidžiančius vaikus, pažiūrėti, ar jie nenusimovė pirštinų, nenumetė kepurės į pusnis.