Rudens ligų galima išvengti

„Rudens ligų" - taip vadinami peršalimai - sukėlėjai yra įvairios bakterijos ir virusai. Daugelis jų gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tai kodėl sergama ne nuolatos?

Ogi todėl, kad bakterijų ir virusų dauginimąsi riboja imuninė sistema. Rudenį ji susilpnėja, tad susergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą. Tai daryti galima skiepijantis arba vartojant įvairius preparatus.

Tačiau, be tų cheminių medžiagų, yra ir naminės priemonės. Jos vartojamos ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti ir nė kiek ne prastesnės nei vaistinėje pirktosios.

Naminiai vaistai

Bene didžiausi vaistų konkurentai yra svogūnas ir česnakas. Šios daržovės neturi šalutinio poveikio. Profilaktiškai užtenka per dieną suvalgyti vieną ar dvi skilteles česnako.

Tai atstoja vaistus nuo peršalimo. Česnaką galima supjaustyti plonais, nedideliais gabalėliais ir nuryti tarsi tabletes - tada nebus juntamas nemalonus kvapas. Jei ši daržovė vartojama kitaip, specifinis kvapas išnyks burną paskalavus vandeniu su citrinos sultimis.

Vaikams patartina 5-7 dienas nešioti česnakų skiltelių vėrinį - raištelis užrišamas ant kaklo, o česnakai turi siekti krūtinę. Visai šeimai tiks tokia profilaktinė priemonė: sutarkuoto svogūno ar česnako tyrelė sukrečiama į daugiasluoksnį marlės maišelį ir pritvirtinama virš lovos.

Padeda ir ridikas. Jį, supjaustytą labai plonais griežinėliais, užpilti medumi ir valgyti. Tačiau tuoj pat kramtyti nereikia - kur kas naudingiau šiek tiek palaikyti burnoje.

Dar vienas naminis vaistas - į ridike išgremžtą duobutę įkrėsti medaus ir parą palaukti. Atsiradusias sultis gerti du kartus per dieną po šaukštelį.

Daržovių sulčių nauda

Vėlyvą rudenį patartina ryte, ką tik atsikėlus, išgerti stiklinę daržovių sulčių. Specialistai rekomenduoja į sulčiaspaudę įdėti tris vidutinio dydžio morkas, truputį kopūsto ir ketvirtadalį raudonojo burokėlio. Kas mėgsta, tegul dar prideda salierą, petražolės šaknį, gabalėlį moliūgo ir ropės.

Mokslininkai nustatė, kad naudingiau ne valgyti šias daržoves, o gerti jų sultis. Net jei daržovėse yra herbicidų, su sultimis jie į organizmą beveik nepatenka, nes pasilieka ląstelienoje.

Daržovių sultyse daugiau vitamino A nei vaisiuose ar uogose, be to, jose yra mineralinių medžiagų - kalio, natrio, kalcio, geležies. Nereikia pamiršti ir vaisių. Dienos norma - du obuoliai, vienas iš jų antaninis, ir du apelsinai. Pastaruosius galima pakeisti kitais citrusiniais - greipfrutu arba citrina.

Padeda žolelių arbata

Profilaktiškai naudinga kasdien paskalauti gerklę stipriu druskos tirpalu. Juo galima praplauti nosies angas. Šios procedūros užgrūdina gleivinę.

Organizmą nuo peršalimo saugo įvairių žolelių ir džiovintų uogų arbata: mėtų, liepų ir obuolių žiedų, juodųjų serbentų, bruknių, aviečių. Jei norima gerti jų mišinį, maišyti galima bet kokiomis proporcijomis. Svarbiausia, kad patiktų skonis ir kvapas. Tokios arbatos vartojamos ir profilaktiškai, ir kaip vaistas. Jos palengvina uždegiminį procesą, padidina kraujagyslių sienelių elastingumą.

Šalpusnių, liepų žiedų ir džiovintų aviečių arbata labai gera priemonė nuo bronchito. Į tokią arbatą naudinga įmesti smulkiai pjaustytų antaninių obuolių ar citrinos - jų kvapas suteikia žvalumo.

Neseniai atlikti tyrimai dėl imuniteto stiprinimo parodė, kad mėlynės - itin naudingos. Taigi kasdien reikėtų suvalgyti bent šaukštą mėlynių uogienės arba su cukrumi trintų uogų.

Organizmo grūdinimas

Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti, kad ir koks oras būtų. Žinoma, esant žvarbiam vėjui nereikia kvėpuoti pro burną ir daug kalbėti. Drabužiai, liečiantys kūną, turi būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie sugeba išsaugoti šilumą.

Grįžus į namus, reikia nusiauti batus, nusimauti kojines ir pavaikščioti basam. Ir ne vien dėl to, kad pailsėtų kojos - tai puikus pėdose esančių taškų, „atsakingų" už nosiaryklės veiklą, masažas.

Viena efektyviausių grūdinimosi priemonių - kontrastinės vandens procedūros. Jas daryti reikia kasdien. Į vieną dubenį įpilama karšto - apie 40 laipsnių vandens, į kitą - vėsoko, ne šiltesnio nei 30 laipsnių. Kojos pirmiausia kelias sekundes palaikomos karštame vandenyje, paskui - vėsiame. Procedūra kartojama 3-4 kartus.

Kartą per savaitę naudinga pasilepinti karštoje vonioje, į vandenį įbėrus jūros druskos, įpylus mėgstamų žolelių nuoviro. Paskui persiliejama vėsiu dušu, sausai nusišluostoma kilpiniu rankšluosčiu.

Jei vis dėlto susergama, nereikia iš karto gerti temperatūrą mažinančių vaistų. Pakilusi temperatūra - tai apsauginė organizmo reakcija ir tegul su liga jis kovoja. Kai kovoti pasidaro sunku ir termometras rodo daugiau kaip 38 laipsnius, tada padės vaistai.