Rudens depresijos gniaužtai

Vieni žmonės daugiau, kiti mažiau serga priklausomybe nuo metų laikų kaitos. Ypač kritinis metas yra ruduo. Dienos sutrumpėja, naktys ilgėja, daugėja tamsos.

Daugeliui tokia metų laikų kaita pasireiškia prasta nuotaika, dirglumu, dėmesio stoka. Tai gali būti paprasčiausias rudeninis liūdesys, laikinas sutrikimas.

Pasak psichologų, rudenį sulaukiama daugiausia žmonių, besiskundžiančių tais simptomais. Ne veltui gydytojai išskiria ypatingą blogos nuotaikos tipą - sezoninę depresiją.

Visa tai praeina pabendravus su draugais, pailsėjus ar tiesiog įpratus prie naujo sezono. Tačiau sergant kitokia depresijos forma prislėgta nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų.

Ateitis atrodo niūri, o kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, dažnai pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne. Kai kurie iš šių pojūčių būdingi ir sergant sezonine depresija.

Pykčio protrūkiai

Labiausiai paplitę bet kokios depresijos požymiai - liūdesys ir beviltiškumas, nesidomėjimas tais dalykais, kurie anksčiau teikdavo malonumą.

Kenčiantys dėl depresijos žmonės linkę užsidaryti namuose, jie stengiasi kaip galima rečiau bendrauti su aplinkiniais. Užsitęsęs ilgiau nei dvi savaites toks liūdesys įspėja apie apnikusią depresiją.

Tai, kad rudenį ir žiemą norisi ilgiau miegoti, - normalu. Žmonėms, paveiktiems sezoninės depresijos, šis skirtumas išauga iki keleto valandų. O tai jau nėra gerai.

Sergantieji depresija, net ir išmiegoję 9-10 valandų per parą, vis tiek visą dieną jaučiasi silpni ir tarsi sudaužyti.

Mokslininkai mano, kad sergant sezonine depresija dirglumas būna didesnis, negu apnikus nesusijusiai su metų laikų kaita depresijai. Kenčiantieji nuo sezoninės depresijos gali ne tik pykti dėl menkiausios priežasties - neretai jiems prasiveržia nekontroliuojami įtūžio protrūkiai.

Amerikiečių psichologų atliktų tyrinėjimų duomenimis, šis simptomas pasireiškia maždaug 40 proc. sezonine depresija sergančių žmonių. Pykčio protrūkiai tokius ligonius ištikdavo vidutiniškai 19 kartų per mėnesį.

Kamuoja alkis

Dar vienas sezoninės depresijos požymis - nuolatinis alkis. Viena vertus, šaltuoju metų laiku padidėjęs apetitas - normali „sunkiems laikams" besirengiančio organizmo reakcija. Kita vertus, nuolatinis alkio pojūtis - jau negalavimo požymis.

Maždaug 75 proc. sergančiųjų sezonine depresija per žiemos mėnesius priauga apie 5-8 nereikalingus kilogramus. Normalus sezoninio svorio didėjimas turėtų būti iki 3 kilogramų.

Mokslininkų manymu, šis sutrikimas atsiranda dėl staiga sumažėjusio serotonino - hormono, reguliuojančio nuotaiką ir sotumo pojūtį - kiekio. Todėl sergantieji sezonine depresija nuolat nori valgyti. Kai pasisotina, pajunta trumpalaikį pakylėjimą ir pagerėjusią nuotaiką.

Daugelis žmonių, kamuojamų sezoninės depresijos, stengiasi augantį apetitą numalšinti miltiniais gaminiais, makaronais, saldumynais ir kitais produktais, kuriuose gausu angliavandenių. Taip būna net ir tais atvejais, kai šie produktai anksčiau nebuvo itin mėgstami. Taip yra todėl, kad gavusiame daug angliavandenių organizme susikaupia triptofano, o jis išlaisvina vadinamąjį laimės hormoną serotoniną.

Rezultatas - laikinas nuotaikos pagerėjimas ir papildomi kilogramai.

Sumažėja darbingumas

Sezoninės depresijos požymiai - ne vien prasta nuotaika, mieguistumas, silpnumas ar valgymo įpročių pasikeitimas. Sutrinka ir pagrindinės smegenų funkcijos.

Užklupusi sezoninė depresija iš dalies sumažina gebėjimą susikaupti, pablogina atmintį ir paveikia bendrą žmogaus darbingumą. Tad nieko stebėtina, kad spalis ir lapkritis laikomi pačiu neproduktyviausiu laikotarpiu.

Kadangi sergant depresija prasčiau išsiskiria laimės hormonas serotoninas, žmogui nebesuteikia pasitenkinimo anksčiau jį džiuginę dalykai.

Be to, nuotaiką pablogina ir kamuojančios lėtinės ligos. Pasak gydytojų, lėtiniai negalavimai paūmėja rudenį ir pavasarį. Dažniausiai tai būna opaligės, širdies, sąnarių ir kitos ligos.

Manoma, kad jautriau į metų laikų pasikeitimus reaguoja vyresnio amžiaus žmonės. Labiau moterys negu vyrai.

Daugiau laimės hormono

Kaip elgtis užklupus sezoninei depresijai? Pusvalandis saikingo fizinio aktyvumo per dieną padės neliūdėti ir palaikyti gerą formą.

Tyrimai parodė, kad mankštinantis išsiskiria laimės hormonas. Fizinius pratimus galima pakeisti į darbą sode, namų tvarkymą, pasivaikščiojimą gamtoje.

Valgyti būtina reguliariai. Kad būtų nuslopintas padidėjęs apetitas, reikėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, ypač šviesiai žalių, raudonų ir geltonų. Psichologai tikina, kad ryškios spalvos lėkštėje skatina serotonino gamybą, slopina alkio pojūtį.

Ne visi angliavandeniai kenkia figūrai. Tad rekomenduojama vartoti rupių miltų gaminius. Jie virškinami ilgai, suteikia sotumo pojūtį.

Pasak specialistų, miegoti reikia tiek, kiek reikalauja organizmas, bet šių reikalavimų būtina laikytis nuolatos. Todėl reikėtų stengtis gultis ir keltis įprastu metu. Laiko svyravimas neturėtų būti didesnis kaip valanda.

Kai kurie žmonės mano, kad sezoninės depresijos simptomus sumažina kava ir cigaretės. Neva pastarosios ramina, o kava gelbsti nuo mieguistumo. Iš tiesų ir nikotinas, ir kofeinas gali sutrikdyti nervų sistemą, sustiprinti dirglumą ir pasunkinti miego sutrikimo problemą.

Saulės šviesos stoka - viena iš pagrindinių rudeninio liūdesio priežasčių. Tad veiksminga yra šviesos terapija. Tačiau šviesa gydo tik sezonines depresijas - kitos kilmės depresijoms šio gydymo būdo gali neužtekti arba jis gali netikti.