Priverstinė sterilizacija: reikalinga ar nehumaniška?

Dauguma Vilijampolės socialinės globos namų vaikų su psichine ir fizine negalia atvežti iš asocialių šeimų, net nežinančių, kokiam gyvenimui pasmerkė savo atžalas. Ar degradavusių mamų priverstinė sterilizacija padėtų išspręsti šią skaudžią problemą?

Neturintys šansų pasveikti

Maždaug aštuonerių berniukas su tramdomaisiais marškiniais dienų dienas neprataria nė žodžio. Tiesiog tūno kampe, stiklines akis nudelbęs į įtrūkimus grindyse. Apie ką jis galvoja? Ar galvoja? Ar pastebi tame pačiame skyriuje gydomą penkiolikametį, vis dar ropinėjantį su sauskelnėmis ir burbuliuojantį jam vienam suprantamus žodžius?

Visiems Apuolės gatvėje įsikūrusios įstaigos gyventojams yra tekę girdėti, kaip agresyviai draskosi ir rėkia paauglys Petras, kai jį apima nekontroliuojamos agresijos priepuolis. Tą akimirką vaikinas galėtų pasmaugti bet ką, atsidūrusį greta jo. Darbuotojai saugosi ir 29-erių Martyno - dar vieno paciento, kuris, žinoma, nė pats negali paaiškinti, kodėl nepažįstamiesiems bando dantimis įsisegti į kaklą. Tiesa, žmones jis puola tik iš nugaros.

Ko gero, kiekvienam pašiurptų oda pamačius Gediminą. Berniukas neįgaliojo vežimėlyje nė akimirkos negali nusėdėti ramiai, vieną ranką grūda į gerklę ir stimuliuoja vėmimo refleksą, kita, sugniaužęs į kumštuką, tranko sau per galvą ir bando išsilupti akis.

Apatiški, agresyvūs, sutrikę - visi jie silpnapročiai, neturintys jokių šansų pasveikti.

Artimieji net neaplanko

Pasivaikščiojus po Apuolės gatvėje veikiančius globos namus, kuriuose auginami psichinę ir fizinę negalią turintys vaikai, natūraliai kyla klausimas - o kur šių atstumtųjų tėvai?

Įstaigos direktoriaus pavaduotoja Elona Viršilienė pateikia atsakymą: dauguma vaikų suvežti iš asocialių šeimų. Vieni atimti iš tėvų, kitų atsisakė patys tėvai. Vos vieną kitą ligonį bent retsykiais lanko artimieji.

Daugiausia laiko šie vaikai, paaugliai ir jaunuoliai praleidžia su socialiniais darbuotojais, kurie ne tik prižiūri, lavina, bet ir it kūdikius maitina, keičia sauskelnes.

Daugelio grupių užsiėmimų kambariai primena ikimokyklinę įstaigą. Čia tikriausiai yra visas darželinuko rinkinys - pieštukai, spalvinimo knygelės, kubeliai, seilinukai.

Nekontroliuoja savo kūno

Visuose pastato aukštuose tvyro išmatų kvapas. "Beveik visi vaikai nekontroliuoja savo kūno, po pavakarių turime daug darbo, žinote, dviem šimtams žmonių pakeisti sauskelnes užtrunka", - vedžiodama po pastatą aiškino E.Viršilienė.

Ji įsitikinusi, kad dauguma pacientų moraliai čia jaučiasi gerai. Iš dalies savijautą gerina medikamentai. Gali būti, kad šie vaikai nė nepasigenda artimųjų - neprisimena jų arba neįsivaizduoja, kokioje aplinkoje galėtų gyventi.

Kai kurie vaikai, ko gero, net nesuvokia, kas apskritai yra tėvai.

Daliai globos namų gyventojų duodami slopinantys medikamentai, jie rišami prie lovų, nes kitaip keltų grėsmę sau ir aplinkiniams.

Socialinis darbuotojas Tomas Kazlauskas sako, kad kai kurie vaikai - visiškai neprognizuojami: "Bet kurią akimirką gali pasiimti šakutę ir smeigti į akį!"

Palikę po kelis

Čia globojamos įvairiausių specialybių atstovų atžalos - ir gydytojų, ir inžinierių, ir muzikantų. Bet tokių vaikų Apuolės gatvės globos namuose nedaug. Jie tik patvirtina, kad ne visuomet dėl apsigimimo kaltas alkoholis ar narkotikai, netgi genai. Kartais medikai negali rasti priežasčių, dėl kurių gimė nesveikas kūdikis.

Vis dėlto dauguma čia globojamų vaikų yra, kaip sako darbuotojai, niekieno, kilę iš asocialių šeimų.

"Kai kurios mamos atidavusios ne po vieną vaiką. Turime kelias broliukų ir sesučių poras. Visi jie kenčia dėl psichinės negalios", - pastebi E.Viršilienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Viktorija Grigaliūnienė, kaip ir daugelis kitų Kauno medikų, puikiai žino, kokie vaikai gydomi "Apuolės" globos namuose. Jos teigimu, šioje įstaigoje visais laikais daugiau pacientų buvo iš asocialių šeimų, nes būtent čia vežami neįgalūs vaikai, kurių atsisakė tėvai arba kurių gimdytojams atimtos motinystės ir tėvystės teisės.

"Asocialių šeimų daugėja. Šeimos skiriasi, mamos neatlaiko krūvio, prasigeria ir pradeda gyventi asocialiai. Alkoholis, narkotikai, tabakas - rizikos veiksniai, natūralu, kad tokiose šeimose daugėja apsigimimų", - kalbėjo V.Grigaliūnienė.

Karnavalo nakties vaikai

Viduramžiais buvo pastebėta, kad po Venecijos karnavalo praėjusius devyniems mėnesiams daugelis šeimų susilaukdavo psichiškai ir fiziškai neįgalių kūdikių. Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos docento Benjamino Burbos teigimu, pastebėjus šį reiškinį apsigimusius mažylius pradėta vadinti karnavalo nakties vaikais.

"Didesnė tikimybė susilaukti apsigimusio vaiko, jeigu jį pradeda neblaivūs tėvai. Asocialios šeimos dažnai girtauja, todėl jos turi didesnę riziką pagimdyti neįgalų kūdikį", - perspėjo B.Burba.

Docentas pastebi, kad asocialios šeimos dažniausiai apsigimusių vaikų atsisako.

Fizinę negalią galima kompensuoti pasinaudojus ortopedijos priemonėmis. Tai iš dalies leidžia gyventi visavertiškai. Integruojami į visuomenę ir silpnapročiai, ypač tie, kuriems nereikalinga nuolatinė slauga.

Kitoks pasaulis

Kaipgi pasaulį suvokia psichikos negalią turintis vaikas? B.Burbos teigimu, pacientas aplinką supranta šiek tiek kitaip negu mes, sveikieji.

Norėdami atsidurti psichikos negalią turinčio vaiko kailyje, galime įsivaizduoti save taikomosios matematikos specialistų draugijoje. Aukštosios matematikos terminais besišnekučiuojančių kolegų nelabai suprasime, jeigu neturime specialių žinių.

"Panašus santykis yra ir tarp protiškai atsilikusių ir normalaus intelekto vaikų. Jie mažiau supranta, kas aplink juos vyksta, bet jie - vis tiek žmonės", - nusišypsojo B.Burba.

Sterilizacija - išeitis?

Kai kurių alkoholikų šeimose gimsta ir visiškai sveikų vaikų, tačiau jie laksto išbadėję, visokeriopai apleisti, kenčia fizinę ir seksualinę prievartą. Docentė V.Grigaliūnienė tokiems tėvams negailestinga - anot jos, vaikus vien dėl pašalpų gimdantiems tėvams galėtų būti apribota teisė susilaukti daugiau palikuonių.

"Vaikas - ne viščiukas, kurį išperėjai ir palikai, bet asocialių šeimų vaikai auga patys! Visi tokius vaikus kaltina, kai jie įlenda į automobilį, išplėšia rūsį ar butą. Suprantama, mums būna pikta. Bet ką gi jiems daryti? Kur eiti? Prie savivaldybės rankos ištiesęs nepastovėsi. Visuomenė jiems atšiauri, juos atstumia mokykla, pašalpas prageria tėvai, o jie turi kažkaip išgyventi", - kalbėjo V.Grigaliūnienė.

Medikų forumuose ir suvažiavimuose įvairiose pasaulio šalyse vis dažniau įsižiebia diskusijos apie priverstinę sterilizaciją.

Nuomonės skiriasi

Kurioms moterims galėtų būti paskirta procedūra, užkertanti kelią toliau gimdyti vaikus? Ar, apribojus teisę gimdyti, būtų išspęsta vaikų nepriežiūros, o kartu ir apsigimimų problema? Vieni mokslininkai pritaria šiai kraštutinei priemonei, kiti stoja piestu, nes sterilizacija - nehumaniška, ji pažeidžia žmogaus teises, o problemos, teigiama, ši procedūra vis tiek neišspręstų.

"Iš dalies pritarčiau priverstinei sterilizacijai, nes man skaudu matyti tuos probleminius vaikus. Išnešioti ir pagimdyti vaiką nesunku, didžiausias darbas - jį auklėti ir auginti. Iškyla motinystės klausimas - tos moterys neturi jokio motiniško ir pareigos jausmo", - įsitikinusi V.Grigaliūnienė.

Mokslininkės nuomone, sterilizacija turėtų būti taikoma tik pagal griežtai nustatytus kriterijus. Jeigu globos namuose palikti jau keli vienos moters vaikai, V.Grigaliūnienės nuomone, tokiai moteriai jau galėtų būti apribota teisė susilaukti daugiau vaikų.

Naciai jau bandė

Docentas B.Burba laikosi priešingos nuomonės - sterilizacijai nepritartų jokiomis aplinkybėmis. Jis primena, kad Antrojo pasaulinio karo metais naciai jau bandė išvalyti tautą žudydami savo tautiečius. Tačiau jiems nepavyko tapti sveikesne tauta. Vokiečiai ir šiandien serga paveldimomis psichikos ligomis, kaip, beje, ir visų kitų tautų atstovai.

"Tai nesuveikė. Be to, nebūtinai vieną sykį vaisiui apsigimus antrą kartą tėvai ir vėl susilauks nesveiko vaiko. Apsigimimo priežastys mums ne visuomet žinomos. Galime gyventi sveikai ir tikėtis, kad tai neįvyks", - kalbėjo B.Burba. Docento nuomone, medicininiu būdu, t.y. sterilizacija, socialinės problemos išspręsti nepavyks.

Jis abejoja, ar pavyktų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų objektyviai atrinkti sterilizuotini asmenys. Tokia procedūra visų pirma yra žmogaus teisių pažeidimas, nes kiekvienas turi teisę susilaukti palikuonių.

Kur kas veiksmingesnės priemonės - finansinės. B.Burba atkreipia dėmesį į Kinijos patirtį. Ten skatinami vieno kūdikio susilaukę tėvai, turintiems du vaikus mokama perpus mažesnė pašalpa, susilaukus trečiojo pašalpa nebemokama.

"Tokiu būdu būtų galima padėti asocialioms šeimoms priimti tinkamą sprendimą - neturėti vaikų. Už tai jie gautų pašalpą", - siūlė išeitį B.Burba.

Juozas Laurynas, Vilijampolės socialinės globos namų direktorius:

Kai kuriems žmonėms galėtų būti apribota teisė susilaukti vaikų, tačiau nesiūlyčiau taikyti sterilizacijos, kol neišnaudojamos kitos veiksmingos priemonės. Mano nuomone, teisinga apriboti teisę daugintis protiškai nesveikiems žmonėms. Esu girdėjęs, kad kai kuriose įstaigose tam pasitelkiamos kontracepcijos priemonės.

Sovietmečiu nebuvo leidžiama tuoktis protiškai atsilikusiems ir sergantiems psichikos ligomis žmonėms. Jaunų šeimų sveikatos patikrinimas ir dabar turėtų būti dėmesio centre kuriant šeimą. Jeigu Dauno sindromą turintys žmonės užmegztų vaisių, jie turės labai mažą tikimybę sulaukti sveiko kūdikio. Tačiau jeigu vienas tėvų šizofrenikas, dar nereiškia, kad ir vaikas paveldės ligą, nes šizofrenija - nebūtinai paveldėta, ja susergama pervargus ar patyrus traumą.

Labai dažnai mūsų globotiniais tampa vaikai, patyrę gimdymo traumų. Argi tėvai kalti, kad mūsų šalyje tik toks medicinos lygis, jeigu akušeriai negali pasitikti sveiko vaiko? Medikai turėtų pagalvoti, ar viską padarė, kad vaikas į pasaulį ateitų sveikas. Ar verčiau atlikti Cezario pjūvį, ar kūdikį traukti replėmis, pumpuoti, vakuumuoti, ar dar kitaip jį priimti?

Socialinės rizikos šeimos, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, toksinėmis, narkotinėmis medžiagomis, taip pat gali susilaukti apsigimusio kūdikio, nes svaigalai turi įtakos besivystančiam vaisiui, ypač ankstyvajame nėštumo etape. Tačiau žala kūdikiui padaroma didelė tik ypač piktnaudžiaujant tomis medžiagomis, kadangi įsčiose sukurta didelė kūdikio apsauga. Lašas alkoholio arba cigaretė apsigimimų nesukels.