Penki patarimai širdžiai

Kaip išvengti širdies ligų, nuo kurių kenčia daugybė žmonių? Nerūkykite, mankštinkitės, sveikai maitinkitės, palaikykite normalų kraujospūdį ir cholesterolio lygį, venkite streso. Šiuos paprastus visiems gerai žinomus patarimus girdime vos ne kasdien, tačiau, anot gydytojo kardiologo Alfonso Andrulio, išgirstame dažniausiai tik jau prispausdus ligai.

Daugiausia mirčių - nuo širdies ligų

"Žmogus, matyt, unikalus tuo, kad visuomet mano, jog liga jį aplenks ir jam didelių pastangų dėti neverta. Deja, ypač širdies ligos yra smarkiai paplitusios ir toliau plinta, kad apie tai, kaip jų pasisaugoti, kaip sumažinti jų riziką, turėtų galvoti kiekvienas", - sako A. Andrulis.

Širdies ligų statistika baugina - 55 procentai mirties atvejų Lietuvoje. Pagal šį rodiklį Lietuva Europoje pirmauja. 2006 metais nuo šių ligų Lietuvoje vidutiniškai kasdien mirė net po 67 žmones! Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 metais 459 800 žmonių gydėsi dėl hipertenzijos, 151 808 sirgo koronarine širdies liga, 7000 patyrė ūmų miokardo infarktą.

"Skaičiai iš tiesų dideli. Šiaulių apskrityje iš kitų rajonų sergamumu širdies ligomis išsiskiria Kelmės ir Pakruojo rajonai. Dažniausiai į kardiologus žmonės kreipiasi būtent dėl arterinės hipertenzijos - kraujospūdžio problemų, nes kas ketvirtas penktas kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Juokauti tikrai nederėtų - negydomos hipertenzijos padariniai grėsmingi - aterosklerozės pažeistose kraujagyslėse susiformavus trombui vystosi nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, smegenų insultas. Tada jau stacionaraus gydymo neišvengsi", - sako didelę darbo patirtį turintis gydytojas. Anot jo, arterinė hipertenzija - tyli žudikė, nes dažnai žmogus jokių simptomų, išskyrus sutrikusį kraujospūdį, nejaučia, todėl į medikus kreiptis delsia.

"Jeigu kraujospūdis artėja prie 140/90 mmHg, neatidėliokite vizito pas savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau imsitės gydytis, tuo ligos pasekmės bus švelnesnės", - pataria A. Andrulis.

Gydymas geras, tačiau geriausia susirgti... trečiadienį

Anot kardiologo A. Andrulio, Šiaulių ligoninė gali suteikti kokybišką pagalbą sergantiesiems širdies ligomis. Lietuvoje, anot mediko, širdies ligoms gydyti išties skiriamas labai didelis dėmesys, ligoninės aprūpintos gera aparatūra ir diagnostikai, ir gydymui. Yra sukurti centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kurie turi visą reikalingą įrangą koronarinėms intervencijoms atlikti, kuomet atveriamos užsikimšusios kraujagyslės. Tačiau, anot A. Andrulio, tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tokios pagalbos ligoniai gali sulaukti septynias dienas per savaitę 24 valandas per parą. Žodžiu, tada, kai jiems tos intervencijos prireikia. Šiauliuose situacija kitokia - su šia aparatūra gali ir moka dirbti tik viena gydytoja, tad kai ji nedirba, yra išvykusi ar kitais atvejais, aparatūra tiesiog stovi.

"Užtat visiems juokaudamas ir sakau - Šiauliuose miokardo infarktu palankiausia susirgti trečiadienį, nes tada ligoninėje darbuojasi intervenciniai kardiologai iš Vilniaus. Karšta tai būna diena", - pasakoja A. Andrulis.

Vien technologijos negydo

Kardiologas A. Andrulis sako, jog širdies ligos - didžiulė ekonominė našta valstybei, todėl kiekvienas turėtų jausti atsakomybę stengtis tų ligų išvengti ir dėl savęs, ir dėl kaštų, kuriuos patiria šalis. Štai kraujospūdį reguliuojantys vaistai yra kompensuojami. Nesunku suvokti, kokia suma susidaro, jeigu Lietuvoje serga ir vaistus vartoja kas ketvirtas penktas šalies gyventojas. Mediko nuomone, itin didelę įtaką širdies ligoms gydyti turi kokybiška laiku suteikta ambulatorinė pagalba. Tuomet dažnai pavyksta išvengti stacionaraus gydymo. Kai liga pradedama gydyti laiku, jos pasekmės gerokai švelnesnės, ji neprogresuoja.

"Gal ir esu senamadiškų pažiūrų, tačiau manau, kad Lietuvoje pernelyg daug investuojama į medicinos įrangą ir technologijas, nuskriaudžiant šioje srityje dirbančius žmones. Ligonis be mediko nesveiksta, - todėl dėmesys medikams, jiems rengti, jų motyvacijai keltii turi būti itin didelis."

Privatūs dar nelygūs

Pagalbos besigydantys širdies ir kraujagyslių ligomis gali kreiptis ir į valstybines gydymo įstaigas, ir į privačiai dirbančius medikus. Anot A. Andrulio, nors deklaruojama, kad tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų skirtumo neturi būti, tačiau yra kitaip.

"Daug metų dirbu ir ligoninėje, ir privačiame kabinete. Esu sudaręs paslaugų sutartį su teritorine ligonių kasa. Šios paslaugos tokios pat, kokias teikia ir viešosios įstaigos. Tačiau paslaugų įkainiai nėra vienodi, privatiems medikams taikomas kitoks kodas. Kartais žmonės klausia, kodėl vieni už konsultacijas privačiame kabinete moka, o kiti - ne. Galiu pasakyti, kad esame priklausomi nuo kvotų, kurias skiria ligonių kasa. Pernai mūsų kabinetui jų vidutiniškai kas mėnesį buvo skiriama po 14. Tad tiems ligoniams, kurie pagal šeimos gydytojo siuntimą kreipdavosi į mūsų kabinetą ir suspėdavo patekti tarp tų 14-os, konsultacija nekainuodavo", - aiškina A. Andrulis.

Anot jo, privačiai dirbantiems specialistams neseniai tapo prieinama Europos Sąjungos parama. "Įsigyti tokį modernų echoskopą savomis lėšomis būtų buvę neįmanoma, o dabar jis jau stovi kabinete ir suteikia galimybę tiksliai nustatyti širdies raumens ir vožtuvų būklę, įvertinti įvairius kraujotakos parametrus", - sako gydytojas.

Tačiau patyręs medikas ragina stengtis išvengti susitikimų su medikais, tvirtai laikytis tų patarimų, kurie padėtų būti stipriems ir žvaliems. Juk reikia tiek nedaug: nerūkyti, mankštintis, sveikai maitintis, palaikykti normalų kraujospūdį ir cholesterolio lygį, vengti streso.