Pasninkas gali sugrąžinti sveikatą

Ar atsisakę mėsiško maisto labiau stipriname savo valią, gebėjimą susilaikyti nuo įpročių, ar ginamės nuo įvairių ligų?

„Pasninkas reikalingas ne tiek žmogaus dvasios, kiek kūno sveikatai. Visos pasaulio religijos žmones ragina pasninkauti bent kelis kartus per metus. Juk senovėje dvasininkai ir gydė. Viešpačiui Dievui gal ir nelabai svarbu, kad mes šimto metų sulauktume, bet jei nesilaikysi jo įsakymų, nubaus - anksti pasiligosi", - pastebi populiarių knygų medicinos tematika autorė gydytoja pensininkė Filomena Taunytė. Su ja kalbamės apie pasninko ir sveikatos ryšį.

Kokią įtaką susilaikymas nuo mėsiško maisto turi mūsų sveikatai?

Mūsų religija siūlo laikytis sauso pasninko, maitintis vien vegetariniu maistu, 4 savaites prieš Kalėdas ir 6 savaites prieš Velykas. Tai rimtas organizmo valymas. Kol žmonės laikėsi šių reikalavimų, nežinojo alerginių susirgimų, vėžio atvejų buvo 80 proc. mažiau. Visiškai tapti vegetarais mūsų krašto žmonėms gal ir neverta, bet laikytis griežto pasninko kelis kartus per metus ar bent vieną dieną kas savaitę - labai puiki sveikatinimosi priemonė.

Savo pirmoje knygoje rašiau, kaip Australijos lietuvis privertė savo fermos kiaules pasninkauti. Jos dažnai sirgdavo, tad veterinarijos gydytojas patarė vieną dieną per savaitę jų nešerti. Ūkininkas tam pasirinko trečiadienį. Kurį laiką kiaulės trečiadieniais baisingai žviegė, o vėliau tą savaitės dieną net įėjus žmogui nekreipdavo dėmesio. Jų ligos pasitraukė. Kadangi mes, žmonės, esame labai panašūs į kiaules (juk žmogui galima net kiaulės kepenis persodinti!), darykime panašiai.

Tikinate, kad pasninkas - daugelio ligų profilaktika?

Tik vegetariškas maistas bent dvi savaites du kartus per metus iškart dvigubai sumažintų podagros, insultų, infarktų, kitokių panašių ligų atvejų. Prisiminkime kritiškiausius istorijos periodus, tarkim, Leningrado blokadą. Sunkmečiais niekas nesirgo podag­ra, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opomis, išnyko reumatinės bei alerginės ligos, bronchinė astma taip pat buvo retenybė. Ypač svarbu pasninkauti miestiečiams. Kaimo žmonės daugiau dirba fiziškai, daugiau prakaituoja.
Apetito praradimas susirgus rodo, kad badavimas nėra svetimas žmogaus prigimčiai, o tik viena apsauginių reakcijų, tausojant jėgas kovai su į organizmą patekusia infekcija ar nuodais. Deja, gydomojo badavimo patirtis yra pamiršta.

Kaip atskiros vegetarizmo rūšys veikia žmogaus sveikatą?

Religijos rekomenduoja laikytis griežto vegetarizmo, nebent šeštadienį ir sekmadienį meniu paįvairinti pieno produktais ar žuvimi. Griežtas vegetarizmas, grasinantis mažakraujyste, rekomenduojamas tik sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms, kai organizmas negamina kokių nors fermentų. O švelnus vegetarizmas, kai valgomi kiaušiniai, pienas ir žuvis - menkas sveikatinimosi būdas. Daug žmonių laikosi pieniško ir augalinio raciono instinktyviai ir nevadina savęs vegetarais. Pieno produktai ir kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais, mineralais ir riebalais.

Kuo pasninkas skiriasi nuo badavimo?

Labai skiriasi. Pasninkaudamas žmogus valgo, o badaudamas nevalgo visai, tik geria vandenį. Kai ką nors valgome, mūsų kepenys, kasa ir inkstai dirba visu krūviu, o badaujant - ilsisi. Tenka pasirinkti, ar kažką valgai, ar gydaisi badu. Lietuvoje taip gydytis galima tik „Eglės" sanatorijoje ir tik trumpą laiką.

Tikriausiai būtų galima išskirti gydomąjį badavimą?

Psichologinis žmogaus nusiteikimas badavimo metu turi didelę reikšmę. Kai žmogų badauti priverčia užgriuvusios nelaimės (karas, potvynis, sausra, griūtis šachtoje), jo psichikos būklė būna tokia sunki, kad apie teigiamą bado poveikį negalima kalbėti. Todėl ir gydyti badu draudžiama, jei pats ligonis ir jo artimieji to nenori.
Prieš pradėdamas badauti žmogus turi būti išsamiai susipažinęs su šiuo gydymo metodu, žinoti, kas tada vyksta organizme, jį turi stebėti gydytojas, antraip galima galvoti tik apie 1 dienos badą.

Pati esate išbandžiusi gydomąjį badavimą ir pasninką?

Kas 3 mėnesius po 7 dienas pabūnu nevalgiusi, ir tai mane gelbėja nuo įvairių ligų. O ilgiausiai gydytis badu man teko 25 dienas, 3 kartus badavau po 21 dieną. Pabrėžiu, kad badavimas nėra būdas numesti svorio, tai galimybė atsikratyti ligų arba jas pažaboti. Tačiau kitiems be patikimo gydytojo pagalbos badauti nepatariu.

Kokias ligas badavimu stengiatės pažaboti pati ir kokias padedate gydytis kitiems?

Gydausi visas medžiagų apykaitos ligas. Taip galima sustabdyti išsėtinę sklerozę, alerginius susirgimus, daugumą odos ligų. Pati taip bandau pristabdyti senatvę. Kai pajuntu, kad man sunku dirbti, pasistengiu bent porą dienų pabadauti, kad medžiagų apykaita pagerėtų. Bet geriau pabadauti 7 dienas. Tada prasivalo kraujagyslės, sustoja uždegiminiai procesai. Mat organizmo kariai, leukocitai, kurie paprastai dalyvauja virškinime, tada nukreipiami kovai su infekcija.

O kontraindikacijų badavimui nėra?

Jos surašytos Šventajame Rašte. Seneliams, vaikams ir ligoniams jokie pasninkai negalioja.

Bet ar tai ne prieštaravimas - daug ligų galima gydyti badu ar pasninku, o pasninkauti ligoniams nereikia?
Religijos nurodymai skirti sveikiems žmonėms, o ne ligoniams. Šie dažnai būna išsekę, dvasininkas neturi jų gydyti pasninku ar badu. Tai daryti gali tik gydytojas.

Kaip manote, žmogus pagal savo prigimtį - žolėdis?

Pietinių šalių gyventojai, iš kurių atėjo vegetarizmo idėjos, užprogramuoti taip maitintis. Ten daug saulės, vaisių ir daržovių visus metus, žmogus nesušąla, jam pakanka mažiau energijos nei šiauriečiams. Mes, lietuviai, per tūkstantmečius įpratome naudoti gyvulinius baltymus. Mėsos mums reikia valgyti mažiau, bet vegetaru būti mūsų krašte netinka. Itin gerbiu lašinius. Sergant alerginėmis ligomis, kai žmogus negali vartoti pieno, mėsos, lašiniai tinka. Kai jaunas žmogus bijodamas sustorėti atsisako riebalų, nesivysto jo smegenys. 90 proc. mūsų smegenų sudaro vanduo ir 10 proc. - riebalinis audinys. Žmogus mąsto lašiniais ir vandeniu.
Nesijaučiu apaštalu, turinčiu teisę mokyti kitus. Aš ir pavalgyti mėgstu, ir antsvorio turiu. Laimė, kad sugebu pabadauti.