Pasirūpinę inkstais, užkirsite kelią širdies ligoms

Norint užkirsti kelią klastingoms inkstų ligoms, būtina atkreipti dėmesį į dažną inkstų ligų simptomą - aukštą kraujospūdį, kuris negydomas ilgainiui sukelia nepataisomus inkstų pakitimus. „Žmonės turėtų patys rūpintis savo inkstais", - tvirtina nefrologė Eglė Gaupšienė.

Simptomų gali ir nebūti

Anot nefrologės, inkstų ligas sunku pastebėti. Nors iš pradžių atsiranda tam tikrų požymių, tačiau juos daugelis nelinkę susieti su inkstų veiklos sutrikimais. „Jei skauda nugarą, po šonkauliais, kankina nuovargis, padidėjęs kraujospūdis, dažnas naktinis šlapinimasis, pakinta šlapimo spalva, kvapas, būtina nedelsiant atlikti tyrimus, kad įsitikintumėte ar gerai funkcionuoja jūsų inkstai. Ligos simptomų ignoravimas gali baigtis inkstų nepakankamumu, tuomet reikės atlikti dializės procedūras", - perspėja gydytoja.

Jei inkstuose susidaro akmenukų, simptomų dažniausiai nebūna, kadangi akmenukai turi vietos judėti, neblokuoja šlapimo nutekėjimo. Būna, kad kankina maudulys, pakyla temperatūra, pablogėja bendra organizmo savijauta, kadangi akmenligę dažniausiai lydi infekcija. Aštrūs skausmai ima varginti tuomet, kai akmenukas iš inksto patenka į šlapimo takus. Jis užblokuoja šlapimtakį, o šis nebeįstengia praleisti šlapimo, kurį gamina inkstas. Inkstas burksta, didėja, skausmas aštrėja. Laiku nepadėjus šlapimui nutekėti, inkstas gali nustoti funkcionuoti.

Daugėja dializuojamų ligonių

Pasaulyje kas dešimtas žmogus serga lėtine inkstų liga. Didžiausias sergamumas inkstų ligomis yra ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur žmonės suvartoja didesnį baltymų ir riebalų kiekį. Įtakos turi ir pailgėjusi žmonių gyvenimo trukmė. Manoma, kad Lietuvoje kas dešimtas žmogus turi inkstų pažeidimų, o didžioji dalis pradedamų dializuoti ligonių nė neįtarė, kad sirgo lėtine inkstų liga. Anot nefrologės, Lietuvoje dializuojamų ligonių vis daugėja ir dėl šeimos gydytojų bei kitų specialistų padidėjusio budrumo inkstų funkcijos nepakankamumo atžvilgiu. Nuo šių metų sausio 1 dienos šeimos gydytojai gali atlikti inkstų funkcijos tyrimą, padedantį anksčiau išaiškinti lėtines inkstų ligas.

Sunaikinti inkstus nesudėtinga

Didelę įtaką inkstų ligų išsivystymui turi gausus druskos, baltymų ir riebalų vartojimas, nepakankamas skysčių kiekis - per parą reikėtų išgerti apie 2,5 - 3 litrus skysčių. „Ne iš piršto laužtas posakis: „inkstų stiprybė - vanduo", - primena medikė. Inkstų pažeidimą gali sukelti kai kurie vaistai: antibiotikai, priešuždegiminiai vaistai, daugelio mėgiamas citramonas bei kiti. Neretai inkstų ligas išprovokuoja, infekcijos patekimas į šlapimo takus. Moterys dėl anatominių šlapimo takų skirtumo yra imlesnės šlapimo takų infekcijoms, todėl inkstų ligomis serga dažniau nei vyrai. Inkstų ligas įtakoja ir žalingi įpročiai. Dažni kojų peršalimai taip pat lemia šlapimo organų infekcijų pasikartojimus.

Išeitis - ankstyva diagnostika

Gydytoja sako, kad inkstų ligas diagnozuoti nėra sudėtinga. Iš pradžių atliekami paprasti šlapimo ir kraujo tyrimai, kad būtų įvertinta inkstų funkcija. Anatominiai inkstų pakitimai nustatomi ultragarsu ir radiologiniais tyrimais. Esant bent vienam šių tyrimų rezultatų nukrypimui nuo normos, reikia pagalvoti apie inkstų ligą, kurią galima įtarti padažnėjus šlapinimuisi, atsiradus karščiavimui bei strėnų srities skausmams. Dažna angina bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti glomerulonefritą. Jei persirgus šiomis infekcijomis atsirado veido bei kojų patinimas, sumažėjo šlapimo kiekis, pradėjo kilti kraujospūdis, būtina tirtis dėl inkstų ligos. Inkstų ligos sunkios ir daug kainuojančios, todėl būtina imtis visų priemonių, kad būtų jų išvengta.

Gamtos pagalba

Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje, ypač liaudies. 1960-1970 metais atlikti tyrimai įrodė spanguolių sulčių naudą gydant šlapimo takų infekcijas. Jos stabdo bakterijų dauginimąsi ir neleidžia prikibti prie šlapimo takų sienelių. „Pastebėjome efektą gydant šlapimo takų infekcijas lietuvių liaudies nuo seno žinoma bruknių lapų ir meškauogių arbata, tačiau esant kitos kilmės inkstų pažeidimams liaudiškos priemonės yra neefektyvios", - perspėja gydytoja ir primena, kad dėl gydymosi vaistiniais augalais geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, nes vaistažolės gali turėti ir šalutinių poveikių.

Sergantys inkstai žaloja ir širdį

Ryšys tarp lėtinių inkstų ligų ir jas komplikuojančių širdies bei kraujagyslių ligų yra neabejotinas - lėtinis inkstų nepakankamumas yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Pagrindinė ligonių, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Aukštas kraujospūdis visada žaloja inkstus, o jeigu šie organai nesveiki, tas poveikis yra dar stipresnis. Esant širdies nepakankamumui ir išsivysčius inkstų funkcijos nepakankamumui, gerokai greičiau blogėja abiejų organų veikla ir mažėja ligonių išgyvenamumo tikimybė. Lėtinė inkstų liga gali išsivystyti sergant cukriniu diabetu, aukšto kraujospūdžio liga, pasikartojančiai infekcijai šlapimo takuose ir akmenligei, autoimuninėmis ligomis, lėtinėmis infekcijomis: tuberkulioze, hepatitu, bronchektazinė plaučių liga, jei šeimoje yra sergančių įgimtomis inkstų ligomis. laiku pradėtas šių ligų gydymas gali apsaugoti inkstus nuo pažeidimų. „Net jeigu jaučiatės gerai, niekada nestokokite inkstams dėmesio - kartą per metus būtinai išsitirkite", - pataria nefrologė.