Padėkite antibiotikams

Antibiotikai daugelį metų buvo patikimi gydytojo pagalbininkai - padėdavo gydyti sunkiausias ligas. Bet tie vaistai tapo nebeefektyvūs, teigia medikai. Jų nuomone, dėl to kalti mes patys.

Kaip teigia mokslininkai, net 40 proc. susirgusiųjų streptokokine plaučių infekcija (o tai dažniausia plaučių uždegimo, vidurinės ausies uždegimo ir meningito priežastis) nepadės gydymas penicilinu ir eritromicinu - dviem pagrindiniais antibiotikais, kuriais nuo seno buvo gydoma. Be to, maždaug trečdaliui žmonių, sergančių gonorėja, ir ketvirtadaliui, turinčių problemų dėl šlapimo pūslės, antibiotikai bus neveiksmingi. Taip yra todėl, kad bakterijos, sukeliančios šią ligą, jau įgijo imunitetą. Laimė, mokslininkai mano, kad dar ne viskas prarasta: tų antibiotikų krizę galima įveikti. Pirmiausia reikia kiek galima labiau sumažinti riziką susirgti tokiomis ligomis, kurioms gydyti reikia antibiotikų. Tuo pasirūpinti turi ne tik gydytojas, bet ir pacientas.

Antibiotikai - ne panacėja

Yra tokių žmonių, kurie tik sučiaudėję puola į vaistinę pirkti antibiotikų. Nors gydytojai puikiausiai žino, kad jais gydyti reikia tik infekcijas, kurias sukelia bakterijos, daugelis susirgusiųjų antibiotikais gydosi kur kas daugiau ligų. Pavyzdžiui, statistika teigia, kad praėjusiais metais pusę visų parduotų antibiotikų buvo skirti virusinėms ligoms gydyti, taip pat daugeliui vadinamųjų peršalimo ligų.

Tam, kuris nedaug ką išmano apie mediciną, dargi ir į galvą neateina, kad kaskart, kai tik išgeria antibiotikų, jei nebūtina jų vartoti, sau nė trupučio nepadeda. Jie tik padidina bakterijų atsparumą ne tik šiam vaistui, bet ir daugeliui jam giminingų preparatų. Taip atsitinka netgi tada, kai žmogaus organizme tąkart nebūna kenksmingų bakterijų, o yra tik virusų. Organizme visada yra naudingų bakterijų. Jos, kelis kartus veikiamos tų pačių antibiotikų, įgyja jam imunitetą, o paskui jį mielai perduoda kenksmingoms bakterijoms, jei jų staiga atsiranda. Kai jau iš tiesų reikia gerti antibiotikų, jie nebepadeda. O tada ir iki nelaimės netoli. Pavyzdžiui, žmogus susirgo sinusitu, tačiau antibiotikai nėra veiksmingi. Tokiu atveju tikėtina, kad infekcija gali patekti į galvos smegenis.

Nesigriebkite antibiotikų esant bet kokiam negalavimui. Galbūt gerklės skausmą, kosulį ar blogą savijautą sukelia ne bakterijos, o virusai. Vadinasi, antibiotikai jums nepagelbės. Kreipkitės į gydytoją. Jeigu jums bus nustatyta liga, sukelta virusų, neprašykite, kad išrašytų antibiotikų. Vykdykite gydytojo nurodymus: gulėkite lovoje, vartokite jo išrašytus vaistus, gerkite arbatą su citrina ir medumi ir pasveiksite.

Nesižavėkite antibakterinėmis priemonėmis

Dabar yra daug dezinfekuojamųjų medžiagų. Jos vartojamos ir kaip higienos priemonės, ir buityje. Daugelis iš jų - ir rankų muilas, ir plytelių valikliai, ir indų plovikliai - turi triklozano - sintetinės medžiagos, užmušančios ligas sukeliančias bakterijas.

Medicininiais tyrimais nustatyta, kad, veikiami triklozano, daugelis mikroorganizmų įgyja imunitetą ne tik tai medžiagai, bet kai kuriems antibiotikams, dažniausiai penicilinui ir eritromicinui. Nuo rankų, nuo indų, nuo kitų paviršių tos pakitusios bakterijos patenka į žmogaus organizmą ir sėkmingai "moko" savo "koleges" priešintis antibiotikams.

Nesižavėkite muilu arba dezodorantu su triklozanu, buityje naudokite tik dezinfekuojamąsias priemones, kuriose nėra tos medžiagos. Žinokite, kad pats paprasčiausias muilas rankas nuplaus nė kiek ne prasčiau. Odą gerai dezinfekuoja spiritiniai tirpalai. Jie sunaikina mikrobus, tačiau greitai išgaruoja ir mažieji kenkėjai nespėja įgyti imuniteto.

Jeigu norite sunaikinti kenksmingas bakterijas virtuvėje arba vonioje, naudokite geriau kokią nors balinamąją priemonę, turinčią chloro, tiktai nepamirškite paskui gerai nuplauti vandeniu. Balinamosios priemonės puikiai dezinfekuoja, be to, jų veikiamos bakterijos neįgyja imuniteto.

Atidžiai rinkitės maisto produktus

Daugelio produktų sudėtyje yra antibiotikų. Taip atsitinka todėl, kad gyvuliai ir paukščiai buvo gydomi nuo įvairių ligų, jiems vaistai buvo duodami ir profilaktiškai. Be to, daugelis antibiotikų duodami dėl to, kad jie turi savybę padidinti skerdienos masę. Taigi į gyvulių arba paukščių organizmą patenka bakterijų, atsparių antibiotikams, pvz., salmonelės. O paskui su mėsa tokios bakterijos patenka į organizmą. Tiesa, jeigu jis atsparus, nieko blogo neatsitiks, o jei nualintas chroniškų ligų, galima rimtai susirgti. Ir gydytojo paskirti įprasti antibiotikai negali išgydyti, nes liga sukelta bakterijų, atsparių šiems vaistams.

Jautieną ir paukštieną gerai išvirkite ar iškepkite. Tik taip galima sunaikinti atsparias vaistams bakterijas. Be to, dezinfekuokite virtuvėje viską, su kuo lietėsi mėsa: peilį, pjaustymo lentelę ir kt. Ir patys gerai su muilu nusiplaukite rankas.
Saugokitės nuo ligoninės infekcijos

Ligoninėse daug sergančiųjų geria antibiotikus. Taigi jose knibždėte knibžda atsparių antibiotikams bakterijų. Todėl žmogus, gydęsis vieną ligą, apsikrečia "svetimomis" bakterijomis, o jos turi imunitetą tam tikriems vaistams. Neretai apsikrečia ir atėjusieji aplankyti savo giminaičio ar draugo.

Jeigu gydotės ligoninėje, reikalaukite, kad medicinos personalas, prieš apžiūrėdamas jus, gerai nusiplautų rankas arba užsimautų sterilias pirštines. Jei pasveikote, ilgiau ("dėl viso pikto") ligoninėje nepasilikite, nes galimybė apsikrėsti padidėja. O tiems, kas buvo aplankyti ligonio, atėjus į namus reikia gerai nusiplauti rankas.

Antibiotikus gerkite teisingai

Kaip teigia statistika, beveik trečdalis ligonių nemoka tinkamai gerti antibiotikų. Dažniausia klaida - nebaigiama gerti viso paskirto vaistų kurso, geriama mažesnė vaistų dozė, negu išrašo gydytojas, pasiliekama "kitam kartui".

Ypač kenkia, jei nutraukiamas gydymosi kursas. Visos kenksmingos bakterijos, kurios "išgyveno" pradėjus gerti vaistus, pasidaro atsparesnės antibiotikams, vadinasi, kaip tik jas reikia sunaikinti. O tai padaryti galima suvartojus visus paskirtus vaistus. Tas pats pasakytina ir apie dozės pakeitimą - ją sumažinus ar padidinus efektas gali būti visai kitoks, negu buvo laukiama.

Antibiotikus vartokite taip, kaip paskyrė gydytojas. Griežtai laikykitės tos taisyklės, net jeigu pasijutote geriau ir jums atrodo, kad vaistų nebereikia. Neišgertus antibiotikus išmeskite. Vis tiek jums jų nebeužteks visam kursui, jei kitąkart susirgsite. Be to, galite susigundyti, pajutę negalavimą, jų išgerti be gydytojo nurodymų ir "pasitarnausite" bakterijoms.

Niekada nevartokite antibiotikų profilaktikai, pavyzdžiui, jeigu bijote, kad užsitęsęs gripas gali komplikuotis ir jūs susirgsite plaučių uždegimu. Net jeigu ir taip atsitiktų, gerdami vaistus be gydytojų nurodymų sumažinate galimybę greičiau pasveikti.