Moters sveikata ir amžius

Spuogai ne visuomet išnyksta su amžiumi. Jei odos problemos jūsų nepaleidžia, greičiausiai kalti hormonai. Savarankiškai spuogų atsikratyti nepavyks, kreipkitės į odos gydytoją.

Kuo greičiau išgydysite odą, tuo didesnė tikimybė, kad joje neliks randų. Gerų rezultatų pavyksta pasiekti vartojant retinoidus - vitamino A produktus. Kartais odos būklę gerinti tenka net antibiotikais.

Veiksmingiausi yra hormoniniai preparatai (kontraceptinės tabletės arba preparatai, stabdantys riebalų formavimąsi). Juos vartoti galima tik gydytojui paskyrus. Nėštumo metu šių vaistų vartoti negalima.

Lytinės infekcijos

Negalavimai, susiję su brendimo laikotarpiu, gali užsitęsti. Didelis seksualinis aktyvumas didina riziką kilti sveikatos problemoms. Tikimybė susirgti lytiniu būdu plintančiomis ligomis didesnė, jei neturite nuolatinio partnerio.

Dabar sifiliu ar gonorėja sergama rečiau, tačiau galima užsikrėsti herpes virusu, ŽIV, žmogaus papilomos virusu, hepatitu B arba C. Kai kurių ligų galima išvengti pasiskiepijus.

Dar labiau paplitusios bakterinės infekcijos. Sveikos moters makšties išskyros turi būti bekvapės ir skaidrios. Jei jos atrodo kitaip, turi nemalonų kvapą, jei lytinius organus niežti, degina - tai infekcijos požymiai.

Infekcija kyla dėl aktyvaus lytinio gyvenimo, antibiotikų vartojimo, makšties sausumo, sukelto hormonų sutrikimų. Jei išskyros pilkšvai balkšvos arba geltonos, vandeningos, turi nemalonų (žuvies) kvapą - tai uždegimo požymiai. Jei išskyros baltos kaip varškės gumulėliai - grybelinė liga. Bet kokią infekciją reikia gydyti kuo greičiau. Jeigu pastebėjote tokius požymius, kreipkitės į gydytoją.

Gimdos kaklelio vėžys

Šios ligos galima išvengti. Statistika rodo, kad 70 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, ligos priežastis buvo žmogaus papilomos virusas. Įprastai organizmas geba pats susidoroti su šiuo virusu, tačiau būna, kad jis dauginasi ir ląstelės nevaldomai dalijasi. Galima pasiskiepyti nuo šio viruso. Injekcija įšvirkščiama ir susidaro imunitetas. Užsikrėtus ŽPV organizmas iš karto jį atpažins ir sunaikins.

Hipotonija

Pernelyg mažas kraujospūdis. Jei jūsų kraujospūdis būna mažesnis nei 69 ir 90, galite blogai jaustis. Nuo hipotonijos dažniausiai kenčia jaunos, aukštos, plonos moterys. Toks kraujospūdis visą dieną nebūna.

Dažniausiai mažas spaudimas gali būti rytais - tuomet svaigsta galva, būnate mieguista, šąla rankos ir kojos. Bėgant dienai kraujospūdis padidėja ir savijauta pagerėja. Jei dažnai skauda galvą, trumpam netenkate sąmonės, kreipkitės į gydytoją, jis paskirs reikiamus tyrimus, kad paaiškėtų mažo kraujospūdžio priežastys.

Šlapimo pūslės uždegimas

Ši infekcija dažnai kartojasi. Uždegimą sukelia Escherichia coli bakterijos. Jos gyvena storajame žarnyne, tačiau pavojingos tampa tada, kai patenka į šlapimo pūslę. Moters anatomija (trumpi šlapimtakiai) palengvina jų judėjimą. Infekcija gali kilti taip pat dėl makšties uždegimo, aktyvaus seksualinio gyvenimo, per plonų drabužių (tuomet peršąlama).

Jei jūs šlapimo takų infekcijomis sergate retai ir lengvai pasveikstate, susirgusios gerkite vitaminą C (per parą 10 tablečių). Gerkite spanguolių sultis, darykite ramunėlių, šalavijų voneles. Laikykitės intymios higienos. Jei infekcija nepraeina, kreipkitės į ginekologą.

Kartą per metus pasidarykite kraujo tyrimą, išsitirkite gliukozės kiekį kraujyje, taip pat atlikite bendrą šlapimo tyrimą.

Jei gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą, kartą per metus reikia atlikti citologinį tyrimą. Kartą per mėnesį savarankiškai tikrinkitės krūtis. Kartą per metus reikia atlikti lytinių organų echoskopiją per makštį. Fluorograma - kartą per 2 metus, jei rūkote, kartą per metus. Pas okulistą apsilankykite kartą per metus, pas odontologą - taip pat.

Trisdešimtmečių ligos

Motinystė moters gyvenime - svarbus etapas. Tačiau nėštumas ir gimdymas susiję su hormonų pokyčiais. O tai kelia įvairių rūpesčių.

Migrena

Jos priepuolių numatyti neįmanoma. Kiekvienam žmogui šį baisų galvos skausmą sukelia skirtingos priežastys. Dažniausia - stresas, tačiau gali būti kvapai, pvz., parfumerijos priemonių arba maisto, kuriame esama natrio glutamato. Šis maisto priedas dažnai vartojamas Rytų virtuvėje. Migreną gali išprovokuoti tam tikri produktai: šokoladas, sūriai, riešutai.

Migrenos priepuoliai būna dvejopi. Pirmu atveju svaigsta galva, sutrinka regėjimas, antru - bijoma šviesos, pykina, juntamas nuovargis. Priepuoliai būna įvairaus sunkumo. Vieniems žmonėms trunka kelias valandas, kitiems - kelias dienas. Niekas tiksliai nežino šios ligos priežasties. Tačiau žinoma, kad moterys kenčia dėl migrenos sutrikus hormonų pusiausvyrai. Kartais tai susiję su mėnesinių ciklu arba su kontraceptikų vartojimu. Paprasčiausias gydymas - išgerti paracetamolio arba aspirino. Galima pamiegoti tamsiame kambaryje. Kartais tenka gerti vaistų nuo pykinimo. Esant sunkiems migrenos priepuoliams ir jiems ilgai tęsiantis gydytojas skiria vaistų.

Kiaušidžių policistitas

Šia liga serga kas dešimta lytiškai subrendusi moteris. Dėl hormonų sutrikimų kiaušidės gamina per daug vyriškų hormonų (androgenų), o ciklai vyksta be ovuliacijos. Kiaušidės nesubrandina kiaušialąsčių. Jose pilna smulkių pūslelių ir jos pamažu virsta cistomis. Pirmiausia gydytojas paskiria vidinių lytinių organų echoskopiją, o paskui skiria gydymą, atsižvelgdamas į tai, ar moteris planuoja gimdyti. Išrašo hormoninių vaistų, kad sureguliuotų ciklą. Toks gydymas trunka apie tris mėnesius. Jei jis būna neveiksmingas, reikalinga operacija.

Mažakraujystė

Dažniausia jos priežastis - geležies trūkumas. Ji būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Susirgti galima dėl folio rūgšties ir vitamino B6 trūkumo. Mažakraujystė gali būti inkstų nepakankamumo požymis. Dažnai pritaiko besilaukiančioms moterims, kurių gausios menstruacijos.

Sergant mažakraujystė juntamas didelis nuovargis, skauda galvą, moteris būna sudirgusi. Jei pastebite šiuos požymius, eikite pas gydytoją. Pasidarykite kraujo tyrimą. Gydymas - vartoti geležies preparatus ir gerti vitaminų.

Krūties vėžio profilaktika

Jūsų krūtys keičiasi, atsiranda vis daugiau riebalinių audinių. Todėl bėgant metams vis sunkiau apčiuopti auglį savarankiškai tikrinantis krūtis. Todėl reikia nuolat lankytis pas monologą.

Apžiūra svarbi vėžio profilaktikos dalis, ją reikia atlikti nuo 20 metų ir tikrintis visą amžių. Labai svarbu, kad kontrolė būtų nuolatinė - savarankiška kas mėnesį, specialisto - kas pusmetį. Itin atidžioms reikia būti prieš gimdymą. Tuomet krūtys keičiasi, kad gamintų pieną. Onkologai mano, kad maitinimas saugo moterį nuo krūtų vėžio. Tačiau, kad po 35-erių būtumėte ramios, jog viskas gerai, rekomenduojama atlikti echoskopiją.

Jei bus rasta pakitimų, reikia atlikti biopsiją. Paimtos ląstelės bus ištirtos. Paskui gydytojas nustatys, ar auglys gerybinis, ar ne.

80 proc. atvejų paaiškėja, kad dariniai nepiktybiniai, tad juos reikia tik stebėti. Tačiau jei grėsmė egzistuoja, anksti aptikus darinius ir juos pašalinus visiškai pasveikstama. Sulaukus brandaus amžiaus efektyviausias yra monografijos tyrimas. Moterys, kurių giminaitės sirgo krūtų vėžiu, turi atlikti genetinius tyrimus.

Skydliaukė

Moterys 10 kartų dažniau nei vyrai serga skydliaukės ligomis (hipertireoze ir hipotireoze). Pirmos problemos kyla persitvarkant hormonams, pvz., besilaukiant kūdikio, maitinant krūtimi. Nėščiosioms skydliaukė gali truputį padidėti, tada gydytojas skirs turinčių jodo preparatų. Esant hipertireozei skydliaukė gamina labai daug hormonų. Pasireiškia tokie simptomai: temperatūra, prakaitavimas. Moterys būna sudirgusios, joms nuolat norisi verkti. Hipofizė tuo metu gamina mažiau TTM hormono. Mėnesinės būna nereguliarios, krinta svoris. Esant tokiems požymiams gydytojas pirmiausia turi patikrinti TTM hormono kiekį kraujyje. Jei paaiškės, kad esama nukrypimų nuo normos, skirs vaistų, kurie sumažins skydliaukės aktyvumą.

Stipotireozė neturi būdingų požymių. Jei skydliaukė gamina per mažai hormonų, moterys nepaliaujamai liesėja, vienas iš šios ligos ryškiausių požymių yra svorio sumažėjimas. Be to, būna sunku susikaupti darbe, išsausėja oda, slenka plaukai.

Skydliaukės hipotireozę gali lemti lėtinė liga. Taip atsitinka, kai imunitetas klaidingai veikia ir skydliaukę stengiasi sunaikinti kaip svetimkūnį.

Kartą per metus atlikite bendrą kraujo tyrimą ir gliukozės kiekiui nustatyti, taip pat bendrą šlapimo tyrimą.

Kartą per metus matuokite kraujospūdį, atlikite citologinį tyrimą. Cholesterolio kiekį tikrinkitės kas 3-5 metus. Kas pusmetį lankykitės pas odontologą ir okulistą. Vidinių lytinių organų echoskopiją reikia atlikti kas 1-2 metus. Krūtų echoskopą - kas metus. Po 35-erių momografiją atlikti kas 1,5-2 metus. Plaučius persišvieskite kas dvejus metus, jei rūkote - kasmet.

Sulaukus keturiasdešimties

Perkopus keturiasdešimtmetį sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja hormonų lygis, dabar sveikatai reikia skirti daug daugiau dėmesio.

Osteochondrozė

Stuburas tarsi liaunasi jūsų klausęs. Stuburo osteochondrozė (diskopatija), liaudiškai vadinama diskų - mažų, plokščių, ratukų, skiriančių narelius vieną nuo kito, iškritimu. Jie ne iškrenta, o tiesiog pasislenka. Tai suardo stuburo simetriją, dėl to užspaudžiami stuburo kanalo nervai.

Dažniausia to priežastis - silpni nugaros raumenys, per didelis svoris. Taip pat figūros ypatumai, pvz., didelė krūtinė. Osteochondrozei įtakos turi dažnas aukštakulnių avėjimas. Ką daryti, kad neskaudėtų nugaros? Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, numesti svorio, avėti batus ne aukštesniais nei 2,5 cm kulnais.

Taip pat svarbi subalansuota mityba. Paaštrėjus osteochondrozei rekomenduojama vartoti vitaminus didelėmis dozėmis.

Miomos

Jų aptinkama kas antrai moteriai, sulaukusiai 40-ies. Tai nedidelis gimdos pakitimas. Tiksliai nežinoma, kodėl jų atsiranda, tačiau įrodyta, kad įtakos turi paveldimumas. Miomų gali atsirasti pavartojus hormonų, kontraceptikų.

Kartais nebūna jokių požymių, kad yra mioma, tačiau kartais tai yra gausių ir ilgų mėnesinių (iki 2 savaičių) priežastis, todėl moterys suserga mažakraujyste.

Kai kurios miomos labai greitai auga, užauga slyvos ir net apelsino dydžio. Jas galima išgydyti hormoniniais preparatais, tačiau kai kada būtina operacija. Galima atlikti laparoskopiją, tradicinę operaciją arba pasinaudoti šiuolaikiniu embolizacijos metodu.

Įdomu, kad vienas iš miomų profilaktikos būdų yra reguliarūs lytiniai santykiai ir patiriamas orgazmas.

Toliaregystė

Gali būti, kad perkopus keturiasdešimtmetį jums prireiks akinių, net jei iki tol regėjimu nesiskundėte. Būdingas toliaregystės požymis - noras skaitant tekstą atitraukti toliau nuo akių.

Beveik visiems tokio amžiaus žmonėms pasireiškia toliaregystė, tik vieniems anksčiau, o kitiems - vėliau. Tai natūralus procesas, gydyti nereikia. Reikia parinkti tinkamus akinius arba kontaktinius lęšius. Geriausia akinius įsigyti pagal gydytojo receptą. Gali būti, kad jūsų akių matomumas yra nevienodas.

Toliaregystės profilaktikai svarbu apšvietimas. Pasistenkite, kad aplinkoje, kur jūs būnate, visada būtų ryškus apšvietimas. Galima stiprinti akių raumenis ir atlikti akių gimnastiką.

Nutukimas

Tai liga, o ne figūros trūkumas. Jos pasekmė gali būti hipertonija ir cukrinis diabetas. Nutukusios moterys dažniau serga krūtų vėžiu.

Jei organizmui duodate daugiau energijos, nei reikia, jos perteklius kaupiamas kaip riebalinis audinys. Nustačiusios kūno masės indeksą galite patikrinti, ar turite truputį antsvorio, ar sergate nutukimu. Savo svorį kilogramais padalinkite iš ūgio metrais kvadratu. Rezultatas nuo 18,5 iki 25 liudija normalų svorį, 25 - 30 - antsvoris, daugiau nei 30 - nutukimas.

Antro tipo diabetas

Gydytojai skelbia pavojų: daugelis diabetikų net neįtaria apie savo ligą! Iš pradžių diabetas būna nepastebimas. Tačiau per didelis cukraus kiekis kraujyje turi neigiamą poveikį inkstams, akims, širdžiai, kraujagyslėms. Todėl geriau profilaktiškai pasitikrinti ir įsitikinti, kad nesate diabetikė, nei vėliau gydytis.

Vyresnėms nei 40-ies metų moterims tirti kraujyje esančio cukraus kiekį reikia kartą per dvejus metus. Jei šeimoje kas nors serga diabetu, kartą per metus (taip pat, jei pagimdėte daugiau nei 4,5 kg svėrusį kūdikį). Procedūra nesudėtinga. Ateiti reikia nieko nevalgius ir negėrus. Jei rezultatas teigiamas, tyrimas pakartojamas.

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei jus nuolat troškina, netikėtai krenta svoris, dažnai ir gausiai šlapinatės, sunkiai ir ilgai gyja žaizdos.

Sustabdyti ligą dažnai padeda gyvenimo būdo pakeitimas. Jūsų svoris turi būti normalus, o valgyti reikia nesaldų ir neriebų maistą. Būtina mesti rūkyti, reikia daug judėti, mokėti įveikti stresą. Tuomet, net jei gydytojas diagnozuos diabetą, net dešimčia metų vėliau galėsite imti vartoti insuliną.

Bendrą kraujo tyrimą ir dėl gliukozės, taip pat šlapimo tyrimą reikia atlikti kas metus. Jei kraujospūdis didesnis nei 120 ir 180, jį reikia matuoti kas mėnesį.

Citologinį tyrimą atlikti kasmet. Cholesterolio kiekį kraujyje tirti kas dvejus metus. Pas akių gydytoją lankytis kasmet, pas dantų - kas pusmetį. Vidinių lytinių organų echoskopija būtina kasmet, momografija - kas dvejus metus. Fluorogramą atlikite kas dvejus metus, jei rūkote - kasmet.

Penkiasdešimtmečių rūpesčiai

Senėjimas - ne liga, o natūralus procesas. Tačiau jis gali kelti nepatogumų. Itin rūpintis reikia kaulais ir kraujotakos sistema. Ligos dažnai būna paveldimos pagal moterišką liniją. Varikozę reikia arba gydyti, arba operuoti. Varikozės rizika padidėja esant nėštumui. Kai venų sienelės nusilpsta, o vožtuvėliai, pro kuriuos teka kraujas, pažeisti, kraujas nepakyla į viršų ir užsistovi. Pakyla kraujospūdis, todėl venos išsiplečia, atsiranda varikozė.

Iš pradžių tai nekelia rūpesčių, bet pamažu atsiranda sunkumo pojūtis kojose, jis stiprėja vakarop, dažnėja raumenų traukuliai, ištinsta kulkšnys. Atsiradus tokiems simptomams reikia kreiptis į gydytoją. Jis dopleriu ištirs ir įvertins, kiek užsistovi kraujas kraujagyslėse. Gydymas priklauso nuo to, kiek yra trombų.

Hipertonija (hipertenzija)

Reikėtų pasakyti, kad padidėjusį kraujospūdį apibūdinti tiksliau būtų terminu „hipertenzija", o terminas „hipertonija" labiau tiktų raumenims aprašyti. Tačiau jau nuo seno terminu „hipertonija" apibūdinamas padidėjęs kraujospūdis.

Ši liga atsiranda dažniausiai dėl patiriamų neigiamų emocijų ir kitų faktorių. Svarbiausias priežastys yra stresas, rūkymas, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Geriausia, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 120 ir 80. Kad atsiranda hipertonija, liudija iki 139 ir 89 pakilęs kraujospūdis. Tai neigiamai veikia regėjimą, inkstus, silpnina širdį, atsiranda infarkto ar insulino rizika.

Hipertonija gydoma individualiai parenkant vaistus. Gydytojai pataria numesti svorio, vartoti mažiau druskos, riebalų, daugiau judėti.

Tulžies pūslė

Tulžies pūslėje yra tulžis, kuri skaido riebalus. Kai susijungia cholesterolio kristalai ir tulžies druskos, atsiranda tulžies akmenys.

Gali susidaryti daug mažų akmenukų arba vienas didelis. Dažniausiai jų atsiranda vyresnėms nei 50-ies moterims. Kartais nebūna jokių požymių, kad tulžies pūslėje yra akmenų, juos aptinka gydytojas atlikdamas pilvo organų echoskopiją.

Akmenys gali dirginti tulžies pūslės gleivinę, trukdyti tekėti tulžiai. Kartais prasideda aštrus uždegimas. Kad atsikratytų akmenų, moterims tenka atlikti tulžies pūslės pašalinimo operaciją.

Trapūs kaulai

Osteoporozė puola staiga. Dėl to, kad palaipsniui mažėja kaulų masė, kaulai tampa trapūs. Dažniausiai nuo osteoporozės kenčia lieknos moterys. Profilaktikai svarbu valgyti daug baltymų, kalcio, vitamino D turintį maistą ir vartoti kuo mažiau druskos. Kaulų masė ima mažėti iki menopauzės likus 2 metams ir šis procesas trunka 10 metų.

Osteoporozę galima diagnozuoti atlikus kaulų tankio matavimo tyrimą - dvigubas energijos rentgeno spindulių absorciometriją (DEXA). DEXA atliekama apatinei stuburo daliai ir klubams. Portatyvūs DEXA prietaisai matuoja riešų, pirštų ar kulnų kaulų tankį.

Menopauzė

Kiekvienai moteriai ji prasideda skirtingo amžiaus. Klimakterinis periodas susideda iš 3 etapų. Tarp 45-erių ir 50-ies prasideda priešmenopauzinis periodas. Jis gali trukti 5-7 metus. Mėnesinės vėluoja arba prasideda per anksti. Kartais kraujuojama itin gausiai. Artėjančios prie 50-ies moterys labiau prakaituoja, jų nuotaika dažnai kaitaliojasi, būna karščio bangos. Apie 52- us metus būna paskutinės mėnesinės. Tai yra menopauzė.

Apie 5-ius metus po to trunka menopauzinis periodas. Šiuo metu mažėja kaulų masė. Didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Organizme ima mažėti lytinių hormonų, kurie ik tol saugojo širdį. Todėl dažnai sutrinka kraujotaka. Gali atsirasti hipertonija, ateroslerozė, išeminė širdies liga.

Jokios panacėjos nuo šių ligų nėra. Reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio. Jei nesergate tromboflebitu, galima taikyti pakeičiamųjų hormonų terapiją. Ją taikant hormonų trūkumas ne itin skausmingai atsiliepia sveikatai, grožiui ir savijautai.

Būtina nuolat lankytis pas ginekologą. Moterys, kurios negali vartoti hormonų, gali rinktis augalinius preparatus.

Reikia atlikti kolonoskopiją, vėliau ją kartoti po 10-ies metų, jei šeimoje niekas nesirgo storojo žarnyno vėžiu. Kaulų tankį matuokite kas dvejus metus. Monografiją atlikite kasmet, fluorogramą -kas dvejus metus. Tikrinkite kraujospūdį, lankykitės pas odontologą, akių gydytoją, atlikite kraujo ir šlapimo tyrimus.