Migrena gali prišaukti insultą

Norisi nusiimti galvą ir padėti ant lentynos, nes skausmas nebepakeliamas? Šį jausmą gerai žino migrenos kamuojami žmonės, kuriems liga ne tik trikdo įprastą gyvenimo ritmą, bet gali bagtis insultu ar savižudybe.

Rūkančios serga dažniau

Ryšys tarp migrenos ir išeminio galvos smegenų insulto jau patvirtintas moksliniais tyrimais.

Nors žinoma keletas šio galimo ryšio aiškinimo būdų, tikrosios priežastys kol kas neatskleistos. Neabejotina tik tai, kad sergant migrena bei insultu kenčia galvos smegenų kraujagyslės.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Insultų skyriaus vedėjo Henriko Kazlausko, užtrukęs migrenos priepuolis dėl ilgalaikio arterijos spazmo kartais gali komplikuotis migreniniu galvos smegenų infarktu (išeminiu insultu). Šio smegenų infarkto pasekmės neretai gali būti gana sunkios.

Tyrimais nustatyta, kad sergant migrena su regėjimo aura, moterų rizika susirgti galvos smegenų insultu yra pusantro karto didesnė, palyginti su nesergančiomis migrena.

Rūkymas dar labiau padidina išeminio insulto riziką jaunoms nuo migrenos kenčiančioms moterims. Insulto rizika padidėja net iki septynių kartų, kai migrena su regėjimo aura sergančios moterys rūko ir geria kontraceptikus.

Tad sergančioms migrena ir vartojančioms kontraceptines tabletes patariama vengti kitų insulto riziką didinančių veiksnių: arterinės hipertenzijos, dažno streso, antsvorio, padidėjusio lipidų kiekio kraujyje.

Anot gydytojo, stebima ir atvirkštinė problema - migrena dažnai diagnozuojama pacientams, patyrusiems insultą.

Skauda iki vėmimo

KUL Vertebroneurologijos skyriaus vedėja Irena Virketienė migreną vadina liga chameleone. Jos esama įvairių tipų bei klasifikacijų, o migrenos diagnozė kartais tampa tikru galvosūkiu.

Kai užklumpa migrena, išsiplečia kai kurios galvos smegenų kraujagyslės, padidėja kraujo pratekėjimo jomis intensyvumas. Tuo metu ligonis jaučia stiprų galvos skausmą, kuris dažnai įgauna priepuolinį charakterį.

Pasak gydytojos, galvos skausmai būna kelių rūšių. Be to, juos gali sukelti ne tik migrena, bet ir galvos įtampos skausmai.

Migrenos priepuolį, kylantį nuo kaklo slankstelio, gali išprovokuoti staigus judesys ar patempimas. Tuomet pastebima, kad skauda ne tik galva, bet skausmas apima ir tam tikrą kaklo sritį.

Kelias dienas prieš stiprų priepuolį dauguma moterų tampa dirglesnės, jautresnės, emocingesnės. Kitoms pasikeičia net rašysena, o kai kurias apie artėjantį galvos skausmo priepuolį įspėja vyras, stebėdamas, kaip įnirtingai žmona atlieka namų ruošos darbus.

Turinčius migreną su aura gali kamuoti mišrūs priepuoliai: su aura ir be jos.

Aura, arba, kitaip sakant, dvelktelėjimas, trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Po to vieniems stipriai įsiskausta galva, o skausmą lydi nemalonūs auros pojūčiai, kitiems - aurą pakeičia stiprūs galvos skausmai.

I.Virketienė pasakojo, kad net galvos skausmas įvairiems žmonėms būna skirtingas. Gali skaudėti vienoje galvos pusėje arba abiejose, gali pulsuoti abi pusės arba skausmas migruoti iš vienos galvos pusės į kitą.

Bet dažniausiai migrenos skausmas būna pulsuojantis, primenantis plaktuko kalimą.

Kai kuriems galvos skausmą lydi pykinimas, vėmimas ar tiesiog šleikštulys, šviesos ar garso baimė. Žmogus dažniausiai negali tęsti pradėto darbo. Praėjus skausmui, neretai dar kurį laiką jis jaučiasi išsekęs ir nedarbingas.

"Migreną lengviau apibūdinti teoriškai nei praktiškai su ja susitvarkyti", - pripažino gydytoja.

Kamuoja ir vyrus

Polinkį sirgti migrena dažniausiai turi aktyvios moterys, siekiančios tikslo ar karjeros, įgijusios aukštesnį išsilavinimą. Dailiosios lyties atstovės tris kartus dažniau serga migrena nei vyrai. Nors dabar teigiama, kad šia liga gali sirgti net vaikai ar kūdikiai.

Migrena kamuoja nuo 9 iki 16 proc. gyventojų, ja dažniausiai serga 15-55 metų asmenys, dažniausiai - moterys. Tačiau serga ir vyrai. Tiesa, jiems galvos skausmų priepuoliai būna kur kas švelnesni ir nelydimi auros.

Pasak I.Virketienės, retais atvejais vyrams gali būti būdingesni klasterinio pobūdžio skausmai, kurie dar vadinami savižudiškais. Šie galvos skausmai būna tokie stiprūs, kad žmogus griebiasi keisčiausių būdų jų atsikratyti: naktį važinėjasi dviračiu, tranko galvą į sieną. Klaikus skausmas veda prie išprotėjimo ribos ir savižudybės.

Migrenos priepuolius gali išprovokuoti klimato pokyčiai, poilsio ritmo sutrikimas, organizmo hormoninės pusiausvyros kitimai, rūkymas, alkoholio ir kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, sūris su pelėsiu, citrusiniai vaisiai, šokoladas. Tikrosios migrenos priežastys kol kas nenustatytos.

Vaistai - tik profilaktikai

I.Virketienė patarė nekentėti ir su gydytojų pagalba ieškoti galvos skausmų priežasties. Nors pasitaiko atvejų, kai žmonės susigyvena su migrena. Ji prisiminė pacientę, kuriai galvos skausmas atslūgdavo pavalgius silkės.

Kamuojamiems migrenos žmonėms gydytoja patarė kalendoriuje žymėti priepuolių datas ir stebėti, kas juos išprovokuoja. Medikai paskiria vaistų migrenos profilaktikai, kad priepuoliai kartotųsi kuo rečiau. Kokie tai medikamentai, priklauso nuo paciento: turintiems padidintą kraujospūdį skiriami vienokie, linkusiems į depresiją - kitokie vaistai.

Nors migrena metams bėgant turi tendenciją švelnėti, tačiau pasitaiko ir atvirkštinių situacijų. Jaunystėje kamavęs pulsuojantis galvos skausmas sugrįžta vyresniame amžiuje.

Migrenos auros rūšys

• Motorinė, kai nusilpsta ranka ar kuri nors kūno pusė
• Jutiminė, kai nutirpsta ranka
• Regėjimo, kai akyse matomi šviesos žybsniai, kvadratai
• Regos išnykimas, kai matoma tik pusė žmogaus
• Kalbos, kai trinka kalba ar veliasi liežuvis