Medikas, kurio pacientai neprisimena

Dažnas gydytoją anesteziologą įsivaizduoja kaip "kažko" suleidžiantį į veną ar ant veido uždedantį paslaptingų dujų kaukę ant operacinio stalo gulinčiam pacientui, kad šis ramiai užmigtų ir nieko nejaustų operacijos metu. Deja, tai tik maža itin atsakingo gydytojo anesteziologo darbo nuotrupa.

Žinių daugėja, gydymo metodai tobulėja

Anot anesteziologo-reanimatologo Daliaus Valūno, anesteziologija neatsiejama nuo chirurgijos - abi medicinos sritys vystėsi kartu, nuolat viena kitą papildydamos. Kol operacijos nebūdavo nuskausminamos, daugelis ligonių mirdavo nuo skausminio šoko.
"Tais laikais atliktos operacijos prilygsta traumai, kurios metu per keletą sekundžių būdavo amputuojama ranka ar koja", - sako anesteziologas. Ilgai nuskausminimas buvo itin netobulas - vieni skausmą malšindavo nugirdydami ligonį, kiti užspausdavo miego arterijas, treti nuleisdavo kraujo, kad pacientas apalptų.

Revoliuciją medicinos pasaulyje 1846 metais sukėlė eterio garai, kurie buvo naudojami nuskausminti tol, kol nebuvo atrasta tobulesnių būdų, nepaisant to, kad didelė ligonių dalis nepabusdavo.

Dabar ligoniams siūlomi du nuskausminimo būdai: būti visiškai užmigdytiems - tai vadinamoji bendrinė nejautra, arba regioninė nejautra, kai nuskausminama ranka, pirštas, koja ar kita kūno dalis. "Geriau pakentėsiu", - neretai tarsteli pacientas, kai jam rekomenduojama regioninė nejautra. "Žinių stoka verčia žmones manyti, kad regioninė nejautra tik dar labiau pakenks jų sveikatai, - apgailestauja medikas. - Operacinė nėra prekybos centras, tad pasirinkimo laisvė ribota, tačiau gydytojų sprendimas taip pat nėra izoliuotas - pacienras privalo žinoti, kas bus daroma jo kūnui, todėl paaiškiname, kaip ir ką ruošiamės atlikti. Vieni pacientai turi savo nuomonę, kiti išklauso informaciją, treti prašo, kad sprendimą už juos priimtų gydytojas."

Taikant bendrinę nejautrą, pooperacinis skausmas būna aštresnis. Anot mediko, kokybiniu požiūriu regioninė nejautra yra kur kas pranašesnė už bendrinę nejautrą.
"Visos medicininės procedūros yra rizikingos, todėl pasitaiko, kad vietoj regioninės nejautros įvyksta mozaikinė nejautra, tad chirurgams pradėjus operuoti žmogus pajunta diskomfortą, - pasakoja anesteziologas. - Tuomet atliekame bendrinę nejautrą. Pasirinkdami kombinuotą, t. y. bendrinę bei regioninę nejautrą, kolegos austrai apsaugo save nuo bereikalingo streso, o pati operacija trunka trumpiau."
"Trintukui" paklūsta visi

Šiuolaikiniai medikamentai daug mažiau toksiški, tačiau, anot anesteziologo, kaip besistengtų mokslas bei farmacijos pramonė, kol kas vis nepavyksta pagaminti medikamentų, neturinčių toksinio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl narkozės metu vis dabar gali kilti problemų dėl širdies veiklos sulėtėjimo bei kraujospūdžio kritimo.

Kartais pacientai po narkozės skundžiasi suprastėjusia atmintimi, tačiau anesteziologas tvirtina, jog šiuolaikiniai vaistai atminčiai tikrai nekenkia. Žinoma, jie veikia centrinę nervų sistemą, tad gali sukelti šalutinį poveikį po operacijos - pykinimą, vėmimą, silpnumą, šalčio krėtimą, - tačiau šie pokyčiai trumpalaikiai. Dažniausiai paciento sveikatos būklei įtakos turi ne pats narkozės poveikis, o visos ligos, kuriomis sirgo pacientas, todėl sveikatos būklę būtina sekti ne tik narkozės bei operacijos metu, bet ir po jų.

"Reakcija į nejautrai naudojamus medikamentus yra skirtinga, todėl po operacijos pacientai jaučiasi skirtingai, - sako medikas. - Tik diena, kai buvo atlikta operacija, visiems vienodai iškrenta iš gyvenimo. Nors jie mano, kad viską atsimena, tačiau jeigu po kiek laiko paprašytume įvardyti kiekvieną akimirką, jie neįstengtų to padaryti. Ne veltui mes, medikai, sakome, jog suleidome "trintuką".

Neišvengiamai pavojinga būtinybė

Žmonės bendrinę nejautrą operacijos metu įpratę vadinti narkoze, tačiau narkozė yra tik viena iš bendrosios anestezijos sudedamųjų dalių. Bendroji anestezija - tai sąmonės išnykimas (narkozė), skausmo išnykimas (analgezija), skersaruožių raumenų atsipalaidavimas, vegetacinių funkcijų slopinimas.

Miegą užtikrina hipnotikai, relaksaciją - relaksantai, nejautrą - opiodai. Visi šie anestezijai sukelti skirti medikamentai yra labai stiprūs, todėl vartojami labai tikslingai dozuotai ir saugiai. Anot anesteziologo, narkozė, t. y. bendrinė nejautra, nėra savaimis tikslas, o būtina priemonė, leidžianti chirurgui atlikti sudėtingas operacijas bei apsauganti pacientą nuo begalės žalingų faktorių, streso bei ūmaus skausmo.

"Mano rankų pridėjimas iš esmės visuomet yra pavojingas, tačiau anestezija yra neišvengiama gydymo dalis, - tvirtina medikas. - Anestezijos metu gali įvykti pačių įvairiausių dalykų. Nors medikai visada viskam pasiruošę, visko numatyti neįmanoma. Esame tokie pat žmonės kaip ir jūs visi, vienintelis skirtumas - baltas chalatas, tačiau jį vilkėdami netampame visagaliais. Mirtis pasiglemžia žmones net ir padarius viską, kas įmanoma."

Operacijai būtina pasiruošti

"Ruošiantis planinei operacijai svarbiausia - tuščias skrandis, - tvirtina medikas. - Deja, dažniausiai žmonės atvyksta į ligoninę jau sočiai pavalgę, nė nesusimąstydami, kad maistas atitolina numatytą operaciją, o jeigu ji skubi, medikams tenka atlikti papildomas, pacientams ne itin malonias procedūras."

Vemiant vyksta atvirkštinė skrandžio peristaltika. Anot anesteziologo, nieko baisaus, jeigu vemia nepraradęs sąmonės žmogus. Kur kas pavojingiau, kai vemiama netekus sąmonės. Rūgštus skrandžio turinys, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia juose cheminį uždegimą, kuris sukelia cheminį plaučių uždegimą. Šis uždegimas, anot mediko, retai kada pasiduoda gydyti, ypač tuomet, kai jį apsunkina uoliai plaučius atakuojančios bakterijos.

"Jeigu planuojate neužsibūti ligoninėje, besiruošdami operacijai pasirūpinkite, kad skrandis būtų tuščias bent šešias valandas prieš planuojamą susitikimą su medikais", - pataria anesteziologas.

Atliekant operaciją, nepaisant visapusiško pasiruošimo, visuomet išlieka rizika, priklausanti nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės, ligos sunkumo ir daugelio kitų veiksnių.

Operacinėje nereikalingų nebūna

Kūnas yra sudėtingas darinys, todėl operacijai atlikti reikalinga nemaža medikų komanda. Chirurgas operatorius, kuriam visuomet talkina gydytojas asistentas, sugaištų daug brangaus laiko, jeigu jam pačiam operacijos metu tektų pasiimti reikiamus instrumentus, todėl šį darbą atlieka instrumentatorė. Anesteziologas užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, slaugytoja-anestezistė rūpinasi nepriekaištingu arterinės venos darbu.

"Suvargčiau be slaugytojos-anestezistės pagalbos - užtikrina anesteziologas. - Ji itin reikalinga migdant ir žadinant pacientą." Svarbus vaidmuo tenka ir slaugytojos padėjėjai, kurią įprastai žmonės vadina valytoja. Operacinėje ji turi ne tik plauti grindis, bet ir nemažai išmanyti apie septikus bei antiseptikus. Operacijos metu pritrūkus, pavyzdžiui, chirurginių siūlų, pagalbon kviečiama slaugytojos padėjėja, kuri praplėšia pakuotę, kad medikai galėtų paimti sterilius siūlus. Visos paciento gyvybinės funkcijos - širdies veikla, kvėpavimas, arterinis kraujospūdis, kraujo įsotinimas deguonimi ir netgi miego gilumas - operacijos metu akylai stebimos ekranuose. "Operacinėje nereikalingų žmonių nebūna - kiekvienas medikas atlieka savo funkciją", - tvirtina anesteziologas.

Lietuvoje įprasta, jog esant reikalui pacientą gaivina du medikai, tačiau užsienio šalyse žmogaus gyvybę gelbėja išties nemaža medikų komanda. "Komandos vadovas įvertina ligonio būklę ir duoda nurodymus, ką ir kaip reikia daryti, kitas rūpinasi kvėpavimo takų ventiliacija, trečias medikas atlieka krūtinės ląstos paspaudimus, ketvirtas leidžia intraveninius vaistus bei nuolat stebi veninį kelią, penktasis medikas atlieka elektrinę širdies defibriliaciją, jeigu ši yra būtina. Šeštasis medikas užpildo reikiamus dokumentus, kruopščiai pažymėdamas juose viską, kas buvo atlikta, - dalijasi patirtimi anesteziologas. - Mes tenkinamės minimalia medikų komanda, kadangi mūsų galimybes riboja finansiniai nepritekliai".