Liga negali užkirsti kelio, vedančio gyvenimo pilnatvės link

Persirgta psichikos liga pažeidžia ne tik asmenybę, bet ir socialinus ryšius. Patyrus psichinių sutrikimų, savarankiškai integruotis į visuomenę yra sudėtinga. "Psichosocialinė reabilitacija padeda sergančiajam susigrąžinti ar įgyti pasitikėjimą savimi, atsikratyti vienatvės, aplinkinių nesupratimo, socialinės izoliacijos", - sako Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Andžela Rybakovienė.

Atsitiesti padeda specialistų komanda

Anot Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjos A. Rybakovienės, persirgta psichinė liga žmogaus išorei ar elgesiui dažnai nepalieka jokių požymių, tačiau visuomet pažeidžia jo asmenybę ir socialinius santykius. Siekiant, kad psichinių sutrikimų patyrę žmonės galėtų gyventi visavertišką gyvenimą, rekomenduojama psichosocialinė reabilitacija.

"Kiekvienam klientui, atsižvelgiant į tai, kokių įgūdžių labiausiai trūksta, sudaromas individualus psichosocialinės reabilitacijos planas, kurį įgyvendinti padeda specialistų komanda. Deja, visada yra žmonių, kuriems dėl sunkių psichikos sutrikimų, net ir specialistams padedant, nepavyksta pasiekti didelių gyvenimo pokyčių. Šie žmonės vėl pas mus sugrįžta, - pasakoja vedėja. - Vis dėlto didžioji mūsų reabilitacijos skyriaus klientų dalis, padedama darbuotojų, sėkmingai prisitaiko prie aplinkos, atgauna prarastus, įgyja naujų įgūdžių ir jaučia pasitenkinimą gyvenimu."

Ieškančiųjų pagalbos niekada netrūksta

Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje lankosi gana stabilios būsenos žmonės, baigę gydymosi kursą psichiatrijos ligoninėje arba nukreipti psichiatrų, dirbančių psichikos sveikatos centruose. Medikė sako, jog ne kartą pagalbą teko teikti ir Šiaulių apskrityje gyvenantiems psichikos sutrikimų turintiems asmenims, tačiau atstumas neretai riboja net ir pačius geriausius jų norus. Visuomet sulaukiama daugiau klientų, nei skyriuje yra vietų, tačiau vedėja tikina, jog siekiant padėti kuo sėkmingiau prisitaikyti prie aplinkos ir jausti pasitenkinimą gyvenimu priimami visi, nors kartais gali tekti palaukti savo eilės. Paslaugos teikiamos ne tik Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, bet vasarą ir Palangos dienos centre, kur norinčiųjų taip pat niekada netrūksta.

Dienos centras - tarsi antrieji namai

Dauguma psichosocialinės reabilitacijos klientų - moterys. Anot vedėjos, tai nereiškia, kad vyrai rečiau serga psichinėmis ligomis. Tiesiog jiems visada prireikia daugiau laiko nei moterims, kad pajėgtų susivokti, jog būtina specialistų pagalba. Iki šiol yra manančiųjų, kad sirgti psichine liga yra gėdinga. Žmonės tarsi pamiršta, kad pasirinkti ligos neįmanoma. Turintys psichikos sutrikimų žmonės pasijunta bejėgiai ir niekam nereikalingi. Jie užsisklendžia savyje, todėl neretai pablogėja sveiktos būklė. "Iš tiesų reikia daug laiko, kad žmogus iš naujo išmoktų gyventi ir kovoti už ateitį. Nors nesame vienintelė įstaiga mieste, teikianti pagalbą neįgaliesiems, tačiau dažnai jaučiame, jog neretai mūsų dienos centras daugeliui neįgaliųjų tampa antraisiais namais. Žmonės prisiriša prie mūsų ir nori kuo ilgiau išlaikyti šį ryšį, todėl pasibaigus reabilitacijos kursui vėl skuba pas juos gydantį psichiatrą prašyti siuntimo. Čia būtina laikytis dienos režimo - laiku ateiti ir tam tikru laiku išeiti. Dienotvarkė lavina įgūdžius bei skatina siekti savarankiškumo, - pasakoja vedėja. - Tapus savarankiškesniems, vis rečiau prireikia stacionaraus gydymo."

Požiūrį į neįgaliuosius formuoja neįgalieji

Nors požiūris į negalę keičiasi, tačiau neretai negalę turintis žmogus tampa visuomenės atstumtuoju. Vedėja sako pastebėjusi, jog iš tiesų neigiama visuomenės nuostata yra savotiškas užburtas ratas - neigiamą požiūrį neretai sąlygoja ir patys neįgalieji: "Klysta tie, kurie mano, jog būtina kuo atokiau laikytis nuo psichinę negalę turinčių žmonių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tik labai nedidelė psichine liga sergančių žmonių dalis iš tiesų kelia pavojų visuomenei, dauguma neįgaliųjų yra nepavojingi, gebantys savarankiškai gyventi, vadinasi, ir savimi pasirūpinti žmonės. Netiesa ir tai, kad tvyro vien tik neigiamas požiūris į psichinę negalią turinčius žmones. Neretai neįgalieji tik įsivaizduoja esantys atstumtieji, nes turėdami psichinių sutrikimų bei laikydamiesi tam tikrų nuostatų, jaučia poreikį savaime izoliuotis nuo visuomenės, linkusios blogiau vertinti tuos, kurių stigma yra labiau atstumianti. Mūsų tikslas - padėti žmogui pamatyti, kad jo nuostatos bei elgesys neretai sąlygoja neigiamą visuomenės požiūrį."

Darbo stygius riboja neįgaliųjų galimybes

Persirgta psichinė liga neretai riboja galimybę dirbti su didele atsakomybe susijusiose veiklos srityse. Asmens pajėgumą įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus parodo po ligos nustatytas darbingumo lygis. Koks žmogaus, sergančio psichine liga darbingumo lygis, kuris nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, sprendžiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniame skyriuje. "Iš esmės dauguma neįgaliųjų galėtų dirbti ribotą darbo dieną, tačiau šiuo metu išties gana sudėtinga susirasti darbą, todėl tik nedaugelis Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje besilankančių psichinę negalę turinčių žmonių yra įsilieję į darbo rinką, - pasakoja vedėja. - Daug vilčių mūsų klientams teikia Šiaulių profesinės reabilitacijos centras, suteikdamas galimybę psichinę negalę turintiems žmonėms dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, padėsiančioje įgyti didesnes galimybes įsidarbinant. Svarbiausia - paties žmogaus gebėjimas atrasti savyje jėgų pokyčiams bei noras gyventi kuo visavertiškesnį gyvenimą."