Knarkimas nėra tik juoko objektas

Daugelis sergančiųjų obstrukcine miego apnėja nė nenutuokia apie šio kvėpavimo sutrikimo grėsmę, todėl neskuba praverti otolaringologo duris. "Knarkimas - tarsi aliarmas, įspėjantis apie sveikatai gresiantį pavojų", - sako gydytoja otolaringologė Edita Brazienė.

Knarkimas kelia grėsmę sveikatai

Knarkimas - minkštųjų audinių virpėjimas susiaurėjusiose viršutinių kvėpavimo takų vietose. Šio virpėjimo garsą vadiname knarkimu. Jam ilgainiui stiprėjant, prasideda obstrukcinės miego apnėjos sindromas, kuris, anot medikės, yra dažniausiai diagnozuojamas kvėpavimo sutrikimas miegant. Paprasčiau tariant - miegantis žmogus knarkdamas kurį laiką nustoja kvėpavęs. Kvėpavimo pauzė arba miego apnėja sutrikdo organų veiklą, todėl gerokai nukenčia ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata.
Anot medikės, tik knarkalių artimieji gali papasakoti apie jų knarkimą bei atsiradusius asmenybės pokyčius. Pirminei miego apnėjos diagnostikai itin svarbūs lovos partnerio pasakojimai. Įspėjantis miego apnėjos sindromas - garsus knarkimas su kvėpavimo pertrūkiais miegant.

"Neretai girdžiu pasakojant, kad knarkiantį vyrą žmona turi stipriai papurtyti, kad šis vėl imtų kvėpuoti", - pasakoja gydytoja.

Knarkiantis žmogus skundžiasi sumažėjusiu darbingumu, padidėjusiu mieguistumu dieną, galvos skausmais, impotencija, nepasitenkinimu aplinka, depresija, padidėjusiu irzlumu, prasiveržiančiu pykčiu ir kitais sveikatos pokyčiais. Šie obstrukcinei miego apnėjai būdingi objektyviai nustatomi kvėpavimo sutrikimai miegant pasireiškia ne mažiau kaip penkis kartus per valandą.

Vaikams geriausia išeitis - operacija

Obstrukcine miego apnėja skundžiasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Beje, neretai staigi kūdikių mirtis siejama su obstrukcine miego apnėja dėl adenoidų ir tonzilių hipertrofijos.

"Knarkiančių mažųjų pacientų sulaukiame išties nemažai, - sako gydytoja. - Knarkimo varginami vaikai būna išsiblaškę, jiems prasčiau sekasi mokytis, sunku sukaupti dėmesį, kamuoja naktinis šlapinimasis. Ilgainiui išsivysto protinis atsilikimas, deformuojasi sąkandis, todėl vaikas būna išsižiojęs, sudarydamas žiopliuko įvaizdį. Dažniausia vaikų knarkimo priežastis - adenoidai bei tonzilės. Jeigu tėvai nedelsia ir laiku pagalbos kreipiasi į medikus, po atliktos operacijos viskas palaipsniui grįžta į savo vėžes, nes operacijos veiksmingumas, skirtingai nei suaugusiesiems, siekia 100 proc."
Užsienio literatūroje rašoma, kad operacija veiksminga tik 30-50 proc. suaugusiųjų, mat šie dažnai serga įvairiomis ligomis ir vartoja medikamentus. "Kai kurie kraujospūdį mažinantys medikamentai sukelia nosies, nosiaryklės, liežuvėlio gleivinės paburkimą, kuris ir pasunkina kvėpavimą", - pasakoja gydytoja ir patikina - jeigu po operacijos žmona pasako, kad vyras mažiau knarkia arba karkia, bet nesustoja kvėpuoti, tai - didelis pasiekimas.

Norint pradėti kovą su knarkimu, anot medikės, visų pirma reikia sureguliuoti kūno svorį, kadangi didėjant antsvoriui bei storėjant kaklui, o šiam spaudžiant ryklėje bei nosyje esančius organus, į kvėpavimo takus patenka vis mažiau oro.

"Jei žmogus sveria 150 kg, jokia operacija nepadės išspręsti knarkimo problemos", - tvirtina gydytoja ir perspėja, jog neužtenka apsiriboti vien fiziniu aktyvumu - būtina pasikonsultuoti su gydytoju dietologu bei išmokti skaičiuoti kalorijas.

Apnėja - sunkių būklių priežastis

Ilgai knarkimas buvo tik socialinis reiškinys, neretai sukeliantis šeimoje didelius kivirčus ar net skyrybas. Tik 1976 m. buvo patvirtinta, jog miego apnėja gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.

"Apnėja - tai visiškas oro srauto tekėjimo pro viršutinius kvėpavimo takus nutrūkimas, besitęsiantis ilgiau nei 10 sekundžių. Tuomet iki miokardo infarkto ar insulto - vos keli žingsniai. Miego apnėjos varginamas žmogus kasdien susiduria su padidėjusia mirties rizika. Varginamas mieguistumo dieną, jis gali užmigti vairuodamas automobilį.

Dirbdamas aukštai ar naudodamasis pavojų sukelti galinčiais mechanizmais, rizikuoja nukristi, susižeisti ar sužeisti kitus. O kur dar pablogėjusi atmintis, polinkis į depresiją?" - vardija negalavimus medikė.

Kilmė išaiškinama miego laboratorijose

Apie 90 proc. atvejų miego apnėja būna dėl viršutinių kvėpavimo takų pokyčių. Centrinė miego apnėja - gerokai retesnė - iki 10 proc. atvejų. Norint išsiaiškinti knarkimo kilmę, knarkiantį žmogų medikai siunčia į miego laboratoriją, kur miegant polisomnografu įvertinamas kvėpavimas, pulsas, kraujospūdis ir stebima, kiek kartų per valandą sustoja kvėpavimas bei kiek tai yra pavojinga.

Esant centrinės kilmės knarkimui, pacientai gydomi otolaringologų. Paaiškėjus, jog knarkimas yra periferinės kilmės, knarkiantys žmonės patikimi gydyti gydytojams neurologams.

Polisomnografinės laboratorijos yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. "Bėda ta, kad eilės šiose laboratorijose ilgos - tyrimo žmogui tenka laukti metus. Atlikti tyrimą galima ir namuose, tik tuomet už šią paslaugą reikia mokėti", - sako medikė ir patvirtina, jog miego klinikos populiarios pasaulyje. Gydytojai teko pabuvoti Norvegijoje esančioje miego klinikoje bei stebėti itin didelį žmonių rūpinimąsi savo sveikata. "Tenykščiai žmonės, norėdami pašalinti juos kamuojančią knarkimo problemą bei gyventi visavertį gyvenimą, kur kas drąsiau kreipiasi į medikus. Jie nebijo pakartoti operacijos, o tai neišvengiama esant didelio laipsnio apnėjai, - pasakoja otolaringologė. - Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kurioje labiausiai sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, tad gal metas paieškoti šių pavojų žmogaus gyvybei keliančių ligų priežasčių? Gaila, kad pas mus vis dar vyrauja nuomonė, jog už sveikatą yra atsakingas ne pats žmogus, o jį gydantis gydytojas. Žmogus gyvena kaip jam patinka: valgo be saiko, nesportuoja, o atėjęs pas medikus tikisi viena procedūra išspręsti visas jį užklupusias problemas."

Nauja gydymo technologija ne visada reikalinga

Gydytoja džiaugiasi neseniai įsigytu radiodažninės termoabliacijos aparatu, padedančiu pacientams greitai, neskausmingai, efektyviai ir saugiai pašalinti knarkimo priežastį. Šiuo ligoninėje sėkmingai naudojamu aparatu specialiais antgaliais pašalinamos minkštojo gomurio, liežuvio šaknies, nosies kriauklės bei kitų organų patologijos. Sustandėjus audiniams, jie nebesiliečia prie užpakalinės ryklės sienelės ir nebesukelia vibracijos, vadinamojo knarkimo.

"Aparato antgalis yra vienkartinis, todėl pacientui jį reikia nusipirkti. Antgalio kaina beveik 500 Lt, tačiau spartėjant gyvenimo tempui žmogus turi būti maksimaliai darbingas, tad ši suma nebeatrodo tokia didelė, juolab kad ligoninėje lovadieniai nemokami", - pataria gydytoja ir primena, jog knarkaliams radiodažninė abliacija ne visuomet būna reikalinga.

Neretai užtenka klasikinių obstrukcinės miego apnėjos pašalinimo metodų, tačiau kuris iš jų bus pasirinktas, sprendžia gydytojas. Italai mėgsta įdėti silikoninius implantus į minkštajį gomurį, kad sukietintų, arba pakelia minkštąjį gomurį į viršų, nors šios operacijos veiksmingumas tėra 30 proc. Esant itin didelio laipsnio apnėjai, gali tekti operuoti atviru būdu, darant pjūvį po kaklu. Šios, anot medikės, drastiškos bei ganėtinai sudėtingos operacijos, kurių metu poliežuvinis kaulas patraukiamas į šoną, kad atsirastų daugiau vietos orui įeiti, Šiaulių ligoninėje nėra atliekamos.

Reikia spręsti patiems

Vyrai miego apnėja serga šešis kartus dažniau nei moterys. Įtakos turi ne tik nutukimas, bet ir amžius - tyrimais įrodyta, jog dažniau knarkia 45-65 metų žmonės. "Ateina laikas, kai oda ima raukšlėtis, praranda elastingumą. Minkštasis gomurys taip pat nėra išimtis - jis nusileidžia ir užkrenta. Jokiais medikamentais neįmanoma pakelti liežuvėlio, sukietinti gomurio, atlikti kitų procedūrų", - tvirtina gydytoja.

Drebinti sienas priverčia rūkymas bei alkoholis, kuris atpalaiduoja raumenis, tad šie užkrenta ant kvėpavimo takų, neleisdami praeiti orui. Moterims miego apnėją sąlygoja menopauzė, migdomųjų vartojimas, ne išimtis - žalingi įpročiai. Neretai miego apnėją sąlygoja paveldėti anatominiai žandikaulių ir gerklų ypatumai.

Tiems, kurie vis dar nedrįsta praverti medikų duris, gydytoja pataria išbandyti pasaulyje seniai žinomus būdus: miegoti ant šono, o pižamoje ties mentimi įsisiūti teniso kamuoliuką, kuris atsigulus ant nugaros sukelia diskomfortą, todėl verčiamasi ant šono.

Garbaus amžiaus žmonės labiau linkę pasitikėti miego reguliavimo aparatais, kurie, anot medikės, labai populiarūs Vokietijoje. Aparatas pastatomas ant naktinio staliuko, o jo antgalis įdedamas į burną, per kurį retkarčiais įpučiama oro ir taip pakeliamas minkštasis gomurys. Aparatas tam tikrą laikotarpį duodamas išbandyti nemokamai. Miego reguliavimo aparatą dažniau renkasi vienišiai, nes daugelį trikdo estetinė jo išvaizda. "Panaši į dujokaukę, naudotą karo metu, - šmaikštauja medikė, - tačiau žmogui reikia priimti sprendimą, ar ramiai laukti insulto, infarkto, ar naudoti šias rimtas ligas atitolinančias priemones, ar pagaliau ryžtis operacijai."