Kas sukelia insultą?

Insultai pagal savo kilmę yra skirstomi į dvi rūšis: išeminius ir hemoraginius.

Insultų rūšys

Išeminiai insultai yra žymiai dažnesni už hemoraginius. Jų atsiradimo priežastis - kraujotakos sutrikimas smegenyse. Sutrikus smegenų perfuzijai krauju, smegenys nebegauna reikalingo deguonies ir maisto medžiagų kiekio, todėl jų ląstelės pradeda žūti. Smegenų kraujotaką dažniausiai sutrikdo trombai ar embolai. Jie užkemša smegenų kraujagysles, todėl dėl spindžio sumažėjimo, kraujagyslėmis negali tekėti pakankamas kraujo kiekis, reikalingas smegenims. Trombai dažniausiai formuojasi smegenų kraujagyslėse, pažeistose aterosklerozės (jos metu kraujagyslių sienelėse susidaro riebalinės plokštelės). Embolai - kraujo krešuliai, pasigaminę ne smegenų kraujagyslėse, į smegenų kraujagysles atkeliauja iš kitų organizmo kraujagyslių.

Hemoraginių insultų atsiradimo priežastis - ūmus kraujavimas į smegenis. Kraujavimas prasideda plyšus smegenų kraujagyslei. Dažniausiai smegenyse plyšta kraujagyslių aneurizmos (balionėlio formos kraujagyslių išplatėjimai, kurių sienelės yra nepakankamai tvirtos, kad galėtų atlaikyti didelį tekančio kraujo spaudimą).

Rizikos veiksniai

Taip pat insulto atsiradimui labai svarbūs insulto rizikos veiksniai. Jie yra skirstomi į tuos, kuriuos galima koreguoti (modifikuojamus) ir į tuos, kurių koreguoti neįmanoma (nemodifikuojamuosius).

Nemodifikuojamiesiems veiksniams priskiriami: vyresnis amžius, rasė, lytis, paveldimumas.

Modifikuojamiesiems - rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, antsvoris, nesaikingas alkoholio, daug cholesterolio turinčio maisto vartojimas.

Vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių - amžius. Deja, šio veiksnio neįmanoma koreguoti. Įrodyta, jog kiekvieną dešimtmetį, sulaukus 50 metų amžiaus, rizika susirgti insultu padidėja net du kartus. Dauguma insultų įvyksta vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms.

Lytis. Taip pat įrodyta, jog vyrai insultais serga žymiai dažniau nei moterys.

Svarbiausias insulto rizikos veiksnys, kurį galima nesunkiai koreguoti - kraujospūdžio padidėjimas. Arterinė hipertenzija riziką susirgti insultu padidina beveik 4 kartus. Todėl labai svarbu, kad visi žmonės, kurių kraujospūdis yra padidėjęs kreiptųsi į gydytoją ir reguliariai vartotų paskirtus vaistus. Siekiant sumažinti insulto riziką labai svarbu, kad būtų koreguojamas ne tik kraujospūdis, bet ir gliukozės kiekis kraujyje (tai turėtų būti aktualu cukriniu diabetu sergantiems žmonėms).

Insulto riziką didina ir rūkymas. Ypač į tai turėtų atkreiptį dėmesį moterys, kurios kartu vartoja ir kontraceptines tabletes (tuomet insulto rizika dar labiau padidėja). Įrodyta, jog metus rūkyti, po poros metų insulto rizika tampa tokia pati kaip nerūkiusių žmonių, todėl mesti rūkyti niekada nepervėlu. Insulto rizika tiesiogiai priklauso ir nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, todėl mažėja ir sumažinus surūkomų cigarečių kiekį.

Hemoraginio insulto riziką smarkiai didina narkotinių medžiagų (ypač kokaino) vartojimas.

Susirgti insultu smarkiai rizikuoja ir nesaikingą alkoholio kiekį, daug cholesterolio turintį maistą vartojantys žmonės. Bei tie, kurių fizinis aktyvumas yra per mažas (ypač jei kartu kamuoja antsvoris).

Insultas - sunki liga, galinti baigtis mirtimi ar turėti labai rimtų pasekmių. Ši liga taip pat yra viena dažniausių neįgalumo priežasčių. Todėl labai svarbu nepamiršti insulto rizikos veiksnių ir stengtis kuo daugiau jų išvengti.