Kad liga netaptų kelionės suvenyru

Vasara - atostogų, tad ir kelionių metas. Pastaraisiais metais vis daugiau keliautojų pailsėti vyksta į Afrikos, Pietryčių Azijos, Pietų Amerikos šalis, kuriose rizika susidurti su infekcinių ligų sukėlėjais yra itin didelė. "Prieš ruošdamasis į kelionę kiekvienas žmogus turėtų pasidomėti ketinamos aplankyti šalies epidemiologine situacija ir galimomis profilaktikos priemonėmis", - tvirtina gydytojas infektologas Algimantas Baublys.

Savijauta priklauso nuo pasirengimo

Garsus amerikiečių infektologas Sh. L. Gorbachas yra pasakęs: "Kelionė išplečia akiratį, bet paleidžia vidurius." Būtų juokinga, jeigu nebūtų tiesa. Atvykus į šiltuosius kraštus ir pakeitus aplinką bei mitybą, virškinamosios sistemos negalavimai neretai priverčia pakoreguoti poilsio planus. "Keliaujant sirgti kur kas sudėtingiau, nes nėra galimybės tinkamai gydytis, - sako gydytojas. - Kad kelionė netaptų kančia, visada būtina jai tinkamai pasiruošti, tuomet grįžę iš užsienio jausitės ne tik darbingesni, bet ir sveikesni."

Deja, dauguma keliautojų rūpinimąsi sveikata kelionės metu vis dar supranta tik kaip pasiskiepijimą nuo kai kurių pavojingų ligų, dažnai nė neįvertinant rizikos akis į akį susidurti su infekcinių ligų sukėlėjais. Neretai taip nutinka todėl, kad žmonės laukia kelionių paskutinės minutės pasiūlymų, tad į jas susiruošia spontaniškai, galvodami apie lagaminą ir jo turinį, o ne apie sveikatą.

Žarnyno sutrikimai priverčia pasijusti bejėgiais

Anot infektologo, daugelis mano, kad infekcinės ligos yra jau senai nugalėtos ir pamirštos, tačiau toli gražu taip nėra. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, XXI amžiuje infekcinės ligos vis dar tebėra viena dažniausių žmonių negalavimų ar netgi mirčių priežasčių. Didžiausias pavojus užsikrėsti žarnyno infekcijomis - kelionės į tropines platumas - Pietryčių Azijos, Pietų Amerikos, Afrikos ar kitas besivystančias šalis. "Šiose šalyse infekcinių ligų pasitaiko kur kas dažniau nei pas mus. Tai lemia ne tik tų šalių sanitarinės kultūros lygis - pakliuvusius į neįprastas gyvenimo sąlygas mus veikia begalė rizikos veiksnių. Bet kokie organizmo sutrikimai apsunkina kelionę, tačiau pašlijusi žarnyno veikla neretai priverčia keliautojus pasijusti visiškais bejėgiais", - tvirtina medikas.

Dažniausios keliautojus, vartojusius nesaugių maisto produktų ar vandens svečiose šalyse, užpuola salmoneliozė, šigeliozė, virusinės infekcijos, kampilobakteriozė, jersiniozė ir daugelis kitų užkrečiamųjų ligų, galinčių sukelti ilgalaikius negalavimus ne tik kelionės metu, bet ir grįžus namo. Simptomai, kurie liudija apie virškinamosios sistemos sutrikimus: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. "Bet kokia infekcinė liga pasireiškia temperatūros pakilimu, o jeigu ji išlieka tokia, kokia buvo, vadinasi, liga, kuri jus užklupo, nėra infekcinė arba jūsų imuninė sistema pernelyg silpna, kad pajėgtų kovoti su infekcija", - perspėja gydytojas ir primena, kad nereikėtų skubėti mažinti pakilusios kūno temperatūros, kuri yra tarsi ženklas, kad organizmas kovoja. Kuo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija.

Viduriuojantis žmogus - ligonis

Vyraujant karštam orui, organizmo veiklą apsunkina ir skysčių netekimas, o vemiant bei viduriuojant pagrindinė prastos savijautos priežastis - skysčių stoka. "Būtina kuo greičiau atkurti vemiant ir viduriuojant prarastą skysčių kiekį. Skysčiams atkurti netinka gazuotas mineralinis vanduo, limonadai su saldikliais, pasižymintys vidurius laisvinančiomis savybėmis. Daugelyje šalių negalima gerti vandens iš čiaupo, nes net viešbučiai negarantuoja jo kokybės", - perspėja medikas. Gerti rekomenduojama po 1-2 gurkšnius kas 3-5 minutes. Didesnis kiekis skysčių neretai sukelia pykinimą.

Vėmimas ir viduriavimas - natūralus toksinų ir mikrobų šalinimas iš organizmo. Anot gydytojo, jo nei sulaikysi, nei kaip nors kitaip sustabdysi. Nors viduriavimas nelaikomas liga, tačiau besivystančiose šalyse, kur blogos sanitarinės sąlygos, rizika susirgti diarėja siekia net 70 proc. Itin stiprų viduriavimą sukelia šigeliozė. Jo trukmė ir sunkumas kelionės metu labai priklauso nuo to, ar tinkamai gydomasi

Maistą reikia rinktis atidžiai

Norėdami išvengti žarnyno infekcijų keliaudami, turime atkreipti dėmesį į produktus, kuriuos valgome. Visi nešvieži arba netinkamoje temperatūroje laikomi produktai gali būti pavojingi. Maistu plintančių užkrečiamųjų ligų plitimas priklauso ne tik nuo toje šalyje esančių ekonominių, socialinių, ekologinių veiksnių, bet ir nuo naudojamos maisto gaminimo technologijos bei kitų maitinimosi ypatumų, tad kad ilgai laukta kelionė nevirstų pragaru dėl neįprasto maisto, gydytojas pataria smarkiai nekeisti įprasto mitybos režimo. "Pakeisti lietuviškus mitybos įpročius gana sunku, tačiau žmonės, ypač jaunoji karta, daug keliauja ir noriai skanauja kitų šalių maisto. Tiesa, virškinimas gali sutrikti ir nuo saugaus maisto, - perspėja medikas. - Daugelyje viešbučių turistams paprastai siūlomas švediškas stalas, todėl stengiamasi išbandyti kuo daugiau patiekalų pamirštant, kad ne viskas dera tarpusavy. Egzotiškuose kraštuose reikėtų vengti žalio maisto, valgyti tik gerai išvirtus ar garuose paruoštus produktus. Itin nesaugus yra drėgnas ar kambario temperatūroje saugomas maistas, vaisiai ir daržovės su pažeista odele ar plaukeliais, salotos bei kitos nevirtos daržovės, padažai ir garnyrai, laikomi atviruose induose, termiškai neapdorotos jūros gėrybės, pienas, gėrimai su ledukais."

Jei pradėjus viduriuoti nėra galimybės greitai patekti pas gydytoją, pirmiausiai pasirūpinkite saugia ir griežtai apribota dietine mityba. Nereikia badauti, tačiau esant žarnyno veiklos sutrikimui netinka nei šašlykai, nei cepelinai. "Pipirai žaizdai gydyti netinka, - primena žinomą posakį gydytojas. - Šiuo atveju žaizdos žarnyne gal ir nėra, tačiau žarnyno gleivinė būna išpurtusi, paraudusi, joje galimos opos." Jei viduriuojate, nevalgykite saldumynų, riebių patiekalų, negerkite stiprios kavos, nevartokite alkoholio. Namų sąlygomis viduriavimui stabdyti tinka ryžių nuoviras, kelionėje reikėtų rinktis maistą, turintį daug ląstelienos.

Apsisaugojimo būdą renkamės individualiai

Norėdami išvengti ligos, keliautojai geria gerųjų žarnyno bakterijų preparatų, tačiau moksliškai pagrįstų įrodymų, jog jie iš tiesų padeda, nėra. Kitas paplitęs apsisaugojimo būdas - stipraus alkoholio šlakelis prieš valgį. Nors alkoholis dezinfekuoja, tačiau mažina skrandžio rūgštingumą, todėl bakterijos lengviau įveikia skrandžio barjerą, patekdamos į žarnyną.

"Kokius vaistus pasiimti?" - bene populiariausias keliautojų klausimas medikams prieš kelionę. "Neverta į kelionę vežtis arsenalo medikamentų, tačiau kelionės vaistinėlėje patartina turėti madikamentų, padedančių normalizuoti skysčių balansą, kurių sudėtyje yra NaCl ir KCl druskų bei gliukozės, skatinančios organizmą greičiau pasisavinti druskas, padedančias sulaikyti skysčius organizme. Rekomenduojama turėti virškinimą gerinančių fermentų, vaistų nuo skausmo, viduriavimo, anglies tablečių. Visi patarimai - rekomenduojamojo pobūdžio. Ar jais pasinaudoti, sprendžia žmogus pats", - sako gydytojas patvirtindamas, kad egzotiškose šalyse sveikata dažnai priklauso ir nuo elementarios sėkmės.