Naujausi straipsniai
Vaistų paieška
|
Ką reikia žinoti apie tuberkuliozę, kad nustatyta diagnozė neišgąsdintų?
2011, Balandis 20 - 12:14
Tuberkuliozė, arba dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Gal todėl dažnai sergantis tuberkulioze slepia tai nuo artimųjų, laiko"dievo rykšte", gėdingu dalyku, pyksta ant visų ir spėlioja dėl ko liga pasirinko būtent jį. Nuo seno manoma, kad tuberkuliozė yra vargo, skurdo, blogų gyvenimo sąlygų įtakojama liga. Tačiau tai netiesa. Ši liga gali būti pavojinga bet kuriam iš mūsų. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena. Tuberkuliozė - tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai - plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis - toliau TM), kurios atsparios aplinkos poveikiui - žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45 - 60 min.), virinimo temperatūroje mikobakterijos žūva per 5 - 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 - 8 mėnesius. Vieno ligonio išgydymas valstybei kainuoja apie 6 - 7 tūkstančiai litų. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) duomenimis, chaotiškai arba su pertraukomis gydoma tuberkuliozė tampa lėtine ir sunkiai pagydoma liga, vidutiniškai 55 proc. tokių ligonių ir toliau platina ligos sukėlėjus, didindami gydymui atsparių tuberkuliozės bakterijų skaičių. Kodėl, praėjus daugiau nei šimtui metų nuo šios ligos sukėlėjo atradimo (1882 m. kovo 24 d.), už kurį vokiečių gydytojas Robertas Kochas gavo Nobelio premiją ir turint platų vaistų asortimentą, nepavyksta nugalėti tuberkuliozės? Nors 1951 m. buvo atrasti vaistai, skirti tuberkuliozei gydyti, tačiau ši liga iki šiol išlieka viena sunkiausių ir labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. PSO duomenimis - kiekvieną sekundę pasaulyje kažkas naujai užsikrečia tuberkulioze. Apie trečdalis pasaulio gyventojų (apie 2 mlrd.) yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis, registruota 2 mln. mirčių (98 proc. besivystančiose šalyse). Ši problema susijusi ne tik su medicininiais, bet ir su gyventojų daugėjimu, ekonominiais bei socialiniais faktoriais. Vėlyvas sergančiųjų išaiškinimas ir nekokybiškas gydymas - tai dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Sukėlėjas nuo ligonio sveikam asmeniui gali būti perduodamas: • Oro - lašiniu būdu, ligoniui skrepliuojant, kosint, čiaudint, garsiai kalbant, dainuojant, 0.5 - 1.5 m atstumu, dažniausiai aplink save paskleidus sukėlėjus. Rezultatyvus M. tuberculosis perdavimas įvyksta d<1 mm aerozolinių dalelių pagalba, kurios sugeba pasiekti plaučių alveoles (išskyrimo metu 1-5 mm). Didesnės dalelės, galinčios pernešti daugiau sukėlėjų, greitai nusėda ant žemės arba sulaikomos kvėpavimo takuose. Epidemiologiškai pavojinga kvėpavimo organų tuberkuliozė (bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkuliozė), kai ligonis į aplinką išskiria ligos sukėlėjus (viename laše ligonio skreplių yra 2-3 milijonai tuberkuliozės mikobakterijų). • Per maistą. • Buitinio sąlyčio būdu. • Per placentą. Pagrindinis tuberkuliozės platintojas yra asmuo, sergantis bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkulioze. Sveikam organizmui pavojinga: • Išskiriamų bakterijų kiekis ir jų iškyrimo į aplinką trukmė (ne atsitiktinė mikobakterijų dozė, o daugkartinis, masyvus bakterijų patekimas į organizmą); • Imlaus asmens ir bakterijų platintojo bendravimo intensyvumas bei pobūdis (ilgas, dažnas ir pastovus bendravimas su bakterijų platintoju); • Aplinkos veiksniai. Dauguma užsikrėtusiųjų nesuserga, t.y. tampa tik infekuoti - neplatina sukėlėjo ir nėra pavojingi aplinkiniams, o esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms gali susirgti. Suserga 10 proc. infekuotų tuberkuliozės bakterijomis. Užsikrėtę jaunesni nei 12 mėnesių vaikai turi 43 proc. aktyvios ligos progresijos riziką, užsikrėtę 1 - 5 metų vaikai turi 24 proc., vyresni apie 15 proc. aktyvios ligos progresijos riziką. Požymiai, kai galima įtarti tuberkuliozę ir tikslinga pasitikrinti sveikatą, t. y. kreiptis į savo šeimos gydytoją: Greitesnis nuovargis, bendras organizmo silpnumas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas; Nuotaikų kaita - apatija, liūdnumas; Užsitęsusi subfebrili temperatūra (iki 37,5º); Padidėjęs prakaitavimas, ypač naktimis; Dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei besikartojantys plaučių uždegimai. Vaikams didesnė tikimybė susirgti kai: Vaikas nebuvo paskiepytas nuo tuberkuliozės; Silpnas organizmo imunitetas; Bendrauja ar gyvena su sergančiuoju, kuriam bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkulioze, ypač jeigu jis nesigydo ar nesilaiko gydytojų rekomendacijų; Nusilpus nuo lėtinių ligų, menko maisto, nepakankamo fizinio ir psichinio vystymosi; Nesilaikant asmens higienos; Esant žalingiems tėvų įpročiams (rūkymas, alkoholizmas, narkomanija). Tuberkulino mėginys - nepakeičiamas diagnostinis testas Jei žmogus susirgo bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkulioze, jis ligos pradžioje (2-3 savaites), net ir pradėjus gydymą - pavojingas aplinkiniams. Šeimos nariai bei kiti bendravusieji (pvz. bendradarbiai ir kt.) su sergančiuoju, turi nedelsiant pasitikrinti sveikatą. Suaugusieji dažniausiai tiriami rentgenologiškai, o vaikams - atliekamas tuberkulino mėginys. Visais šiais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tuberkulino mėginys (Mantu reakcija) - tai vienintelis ir nepakeičiamas diagnostinis testas, nes pagal odos reakciją į tuberkulino mėginį galime vertinti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą tarp gyventojų. Kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią asmuo yra pasirinkęs, teisės aktais nustatyta tvarka, tuberkulino mėginius rekomenduojama atlikti visiems 7 metų amžiaus ir tam tikrų rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ligomis ir kt.). Tuberkuliozės profilaktika - skiepai Viena iš tuberkuliozės profilaktikos priemonių - BCG vakcina, kuri apsaugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Šia vakcina skiepijami visi 2-3 parų naujagimiai. Primenama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo, paslaugų teikimo gyventojams ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant. Bendrosios profilaktikos priemonės: Vengti artimo (0.5 - 1.5 m atstumu) bendravimo su sergančiaisiais plaučių tuberkulioze (kosinčių, skrepliuojančių); Stiprinti imunitetą (tinkamai maitintis, grūdintis, gydyti gretutines ligas, sudaryti sąlygas poilsiui ir teigiamai psichologinei aplinkai); Apsikrėtus, bet tuberkulioze nesusirgus, kai kuriais atvejais skiriami vaistai (dažniau vaikams), kurie gali būti vartojami gana ilgą laiką - iki 6 mėnesių (vaistai vartojami pagal griežtus gydytojo nurodymus). Kaip apsaugoti aplinkinius, susirgus tuberkulioze: Laikytis kosulio higienos: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosine, servetėle ar alkūne, kalbant laikytis atokiau nuo kito žmogaus, šeimos narių; Atkosėjus skreplius, rinkti juos uždarame indelyje, o vėliau būtinai nukenksminti (dezinfekuoti); Akosėjus į popierinę servetėlę - rekomenduojama ją sudeginti; Turėti individualias higienos priemones: rankšluostį, dantų šepetuką ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių higienos priemonių; Naudotis atskirus stalo indus ir įrankius; Jeigu ligonis gydosi namie, jam reikalingas atskiras kambarys ar jo dalis, ligonio lova turi būti atskirai nuo kitų šeimos narių ir tik jam skirta; Patalpoje, kurioje buvo asmuo įtariamas sergant tuberkulioze ar susirgęs, aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) neatliekamas. Pakanka intensyvaus patalpos vėdinimo ir drėgno valymo; Svarbu sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus ir vartoti paskirtus vaistus. Net ir ligos simptomams išnykus, būtinai reikia pabaigti gydymo kursą ir reguliariai lankytis pas gydytoją. Informacijos apie susirgusįjį apsauga. Lietuvoje galiojantys teisės aktai gina visų pacientų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, t.y. visa informacija apie paciento (ligonio) buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia. Sergantysis neturi patirti psichologinio streso. Informaciją privalo saugoti ne tik asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir visos kitos (taip pat ir vaikų ugdymo) įstaigos, kurios disponuoja asmenine paciento (liginio) informacija.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą