Jei įkando gyvatė

Atšilus orams į ligonines patenka gyvačių įkirstų žmonių. Per metus Lietuvoje nuo jų nukenčia 65-70 žmonių. "Įkandus gyvatei svarbiausia be reikalo nepanikuoti, nes širdis gali sustoti iš baimės, o ne nuo gyvatės nuodų, - sakė Utenos visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vyresnioji specialistė Janina Gruzdienė. - Lietuvoje gyvena vienintelė nuodingųjų gyvačių rūšis - paprastoji angis. Tačiau ir ji nėra labai pavojinga".

Gyvatė dažniausiai įkerta uogaujant, grybaujant ar šienaujant. Neretai nukenčia ir gyvačių gaudytojai, jas gaudantys vaistams. Kartais šie šliužai atšliaužia ir į pamiškėje esančius sodus, sodybas, jie gali įgelti net traukiant miško keliuku pajūrio link. Būnant gamtoje nereikėtų pamiršti nors retkarčiais apsižvalgyti aplinkui bei pasisaugoti.

Be priežasties gyvatė dažniausiai nepuola. Ji žmogui paprastai kerta gindamasi. Gyvatė gali įkąsti erzinama, ant jos užmynus ar atsisėdus, todėl prieš kišant rankas į samanas ar žolę ar sėdantis ant kelmo, reikėtų atidžiai apsidairyti. Pastebėjus gyvatę, nepatartina daryti staigių judesių ar mosuoti lazda. Geriau ramiai pasitraukti į šalį arba laukti, kol ji pati atsitrauks.

Įkastos galūnės negalima veržti

Ką daryti, jei įgėlė gyvatė, pravartu žinoti kiekvienam. J.Gruzdienė pabrėžia, kad netinkamai suteikta pirmoji pagalba gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Pirmiausia nukentėjusį žmogų reikia nuraminti. Įkandus angiai reikia kuo mažiau judėti, kad organizme neišsivaikščiotų nuodai. Jei yra galimybė, žaizdą patartina nuplauti ir uždėti šaltą kompresą. Jį miške gali atstoti šalto vandens butelis. Rekomenduojama nusimauti žiedus ar apyrankę. Suteikus pirmąją pagalbą gyvatės įgeltam žmogui būtina kuo skubiau jį gabenti į artimiausią gydymo įstaigą.

Įkirtus gyvatei atsiranda bendri organizmo negalavimo požymiai: pykinimas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas, troškulys. Nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių, o vieta, į kurią įkando šliužas, tinti. Labiausiai tinsta vabzdžių įkandimams alergiški žmonės. Jiems galūnė gali net padvigubėti.

Kaip nereikėtų elgtis įkandus gyvatei? Negalima pakelti pažeistos galūnės aukščiau širdies lygio, nes nuodai greit išplis organizme. Nepatariama ir bandyti iš žaizdos iščiulpti nuodus, nes per pažeistą burnos gleivinę jie gali patekti į kraują. Nerekomenduojama įgeltos galūnės veržti diržu, skarele ar raiščiu. Tai gali sukelti net gangreną.

Gyvačių nuodai sukelia rimtų sutrikimų

"Ypač pavojingi gyvačių nuodai vaikams - primena J. Gruzdienė. - Mažų vaikų į mišką geriau nesiveskite. Vaikai sveria nedaug, todėl didelė nuodų koncentracija jų organizme yra labai pavojinga. Rimtų sveikatos sutrikimų bei sunkių komplikacijų šio gyvio įkandimas gali sukelti ir senyviems ar alergiškiems žmonėms bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis."

Einant į mišką būtina avėti aukštus guminius batus, apsirengti standžios austinės medžiagos drabužiais, mat dažniausiai gyvatė gelia į koją žemiau kelio. Jos įkandimas į galūnę nėra toks pavojingas kaip į veidą ar kaklą.

Jei gyvatės įkandimo vietoje liko dviejų dantų žymės, jums įkirto angis. Angį galima atskirti iš trikampio formos galvos. Įgėlus žalčiui ant kūno lieka daug smulkių dantukų žymių. Žalčio įkandimas visiškai nepavojingas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje gyvatės įkerta pusei milijono žmonių, iš kurių 30-40 tūkst. miršta. Lietuvoje daugiausia gyvatės įkandimų užfiksuojama Dzūkijoje.