Išmokę valdyti rizikos faktorius gyvensime sveikiau

Lietuvoje apie 54 proc. žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kuriomis serga vis jaunesni žmonės. "Kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį drauge su kitomis pasaulio šalimis minėdami pasaulinę širdies dieną, siekiame skatinti sveiką gyvensenos būdą bei atkreipti visuomenės dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas", - sako Širdies asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė.

Gelbsti sveikas gyvenimo būdas

Būtina suvokti, jog sveikata reikia rūpintis nuo pat mažumės, tad kiekvienoje šeimoje turėtų būti formuojami sveikos gyvensenos įpročiai, nes vėliau pakeisti įpročius būna gerokai sunkiau. Deja, žmogus vos spėja koja kojon su dabartiniu gyvenimo tempu, tad, anot kardiologės, dažniausiai valgo tai, kas papuola, retai susimąstydamas apie sveiką mitybą. Nuo mitybos įpročių priklauso kraujagyslių būklė, netinkama mityba gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą, ypač jeigu paveldėtas polinkis ja sirgti. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis.

Daugiau nei 70 proc. suaugusiųjų juda nepakankamai, kadangi vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui laiko nelieka. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis. Be to, mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, o kraujyje padaugėja riebalų bei gliukozės. Kiekvienas šių faktorių skatina aterosklerozės, o kartu ir koronarinės širdies ligos vystymąsi.

Širdies ligų asociacijos Šiaulių skyrius, skatindamas visuomenę kuo daugiau judėti, rugsėjo 27 dieną 11 val. kviečia visus dalyvauti dviračių žygyje. Žygio startas - prie Šiaulių apskrities ligoninės (V. Kudirkos g. 99) automobilių stovėjimo aikštelės. Bus važiuojama į Kryžių kalną.

Sveikata priklauso nuo pastangų

Kardiologė sako, jog yra tik keli rizikos veiksniai, kurių mes negalime pakeisti - tai amžius, lytis ir paveldimumas, tačiau dauguma kitų rizikos faktorių priklauso tik nuo mūsų pačių norų bei pastangų. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs, todėl išskiriami tik trys pagrindiniai rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis bei kraujo riebalų arba lipidų perteklius kraujyje.

"Nėra žmogaus, kuris nežinotų, jog rūkymas kenkia sveikatai, tačiau daugelis rūko vildamiesi, kad tai kenkia ne jų sveikatai, - sako gydytoja. - Rūkantysis turėtų žinoti, jog šis žalingas įprotis anksčiau ar vėliau taps jo pablogėjusios sveikatos priežastimi."

Kraujagyslės daug greičiau pažeidžiamos, jeigu žmogus serga cukriniu diabetu ar yra nutukęs. "Kuo didesnis nutukimas, tuo didesnė rizika susirgti, o susirgus, kuo žmogus storesnis, tuo daugiau įvairių komplikacijų patiria, sumažėja ištyrimo prieinamumo galimybės, - vardija gydytoja. - Apkūniam žmogui judėti išties nėra lengva, todėl nieko keisto, jog vis mažiau judant nieko nebesinori, niekuo nebesidomima, imama skųstis apniukusia nuotaika."

Mokslininkai nurodo, kad svoris, kaip ir ūgis, taip pat paveldimas, tačiau šis rodiklis dažnai priklauso nuo kiekvieno mūsų mitybos. Savo kūno svorį galite įvertinti suskaičiavę kūno masės indeksą (KMI), kurį galima paskaičiuoti kūno masę kilogramais padalijus iš ūgio metrais, pakeltais kvadratu. Žmogaus svoris yra normalus, jeigu jo kūno masės indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9. "Pgal KMI galima numatyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tad reikia labai rimtai susirūpinti savo sveikata, jeigu KMI yra didesnis nei 30 arba kai yra akivaizdus pilvo nutukimas", - pataria kardiologė.
Tikimybę susirgti galite paskaičiuoti patys

Europos kardiologų draugija yra pasiūliusi specialią rizikos vertinimo sistemą, pagal kurią, žinant pagrindinius žmogaus rizikos veiksnius (amžių, kraujospūdį, rūkymą, cholesterolį ir kt.), galima sužinoti procentinę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba nuo jų numirti per artimiausius 10 metų.

"Kiekvienas, ypač 40-50 metų amžiaus sulaukęs žmogus, turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą bei juosmens apimtį, kad galėtų sekti savo sveikatos būklę ir, reikalui esant, laiku suskubti pas gydytoją, - tvirtina kardiologė. - Minėdami Pasaulinę širdies dieną, planuojame apsilankyti keliose įmonėse ir darbuotojams pamatuoti minėtus rodiklius. Lankytis pas gydytojus dauguma pradeda tik tuomet, kai širdis bei kraujagyslės jau būna negrįžtamai pažeistos. Yra nustatyta, jog tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje cholesterolio daugiau, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos yra didesnis. Mūsų šalyje, deja, taip pat."

Sveikata yra vertybė

Šiemet Pasaulinės širdies dienos šūkis - "Dirbk širdimi!" Šiuolaikiniai vadovai jau supranta, jog žmogui nepakanka vien tik pinigų už atliekamą darbą. Darbo našumą sąlygoja gera darbuotojų sveikata, tad Pasaulinės širdies federacijos sudarytoje programoje darbdaviams rekomenduojama skirti didelį dėmesį savo darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, informacijos apie sveiką gyvenimo būdą bei sveiką mitybą teikimui, rūkymo darbovietėse draudimui, geriamojo vandens prieinamumo sąlygų sudarymui.

"Retas darbdavys nemokamai aprūpina savo darbuotus geriamuoju vandeniu, kuris yra itin svarbus organizmo funkcijoms. Žmogui nėra patogu einant į darbą kartu su savimi neštis indą geriamojo vandens arba virinti vandenį, vos tik užsimanius jo atsigerti", - pastebi medikė.

Patiems darbuotojams rekomenduojama bent keletą minučių darbo metu skirti nesudėtingiems mankštos pratimams. Anot kardiologės, sunkmetį visi skubame, jaučiame pinigų stygių, esame pikti, neturime laiko pasirūpinti savimi, tačiau rūpintis savo sveikata reikia ne tik tuomet, kai jau atsiranda rimtų problemų, bet gerokai anksčiau, kol esame visiškai sveiki.