Insulto pasekmės (padariniai)

Insultas - pavojingas sveikatai ir gyvybei galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Insultas pagal kilmę skirstomas į dvi rūšis - išeminį (kuomet galvos smegenų kraujotaka sutrinka dėl atsiradusios kliūties kraujui tekėti kraujagyslėmis) ir hemoraginį (kuomet dėl plyšusios kraujagyslės smegenyse išsilieja kraujas). Insulto sukelta simptomatika tiesiogiai priklauso nuo pažeidimo smegenyse lokalizacijos bei dydžio. Įrodyta, jog insultas, pagal dažnumą, yra antroji demensijos priežastis, pirmoji invalidizacijos priežastis bei trečioji mirties priežastis.

Insultas - viena ligų, kuri labiausiai sutrikdo žmogaus biosocialines funkcijas (tai, ką mes visi atliekame kiekvieną dieną). Insultą patyrusiems ligoniams labiausiai sutrinka šios funkcijos:

• Apsitarnavimo (ligonis pats negali apsirengti, pavalgyti, jam reikia pagalbos tualete, vonioje).
• Judėjimo (vienos kūno pusės paralyžius - vienas dažniausių insulto padarinių, kuris smarkiai apsunkina ar padaro neįmanomu žmogaus judėjimą. Taip pat judėjimas sutrinka ir dėl pablogėjusios koordinacijos, bei smarkiai padidėjusio raumenų tonuso - kas taip pat yra insulto pasekmės. Dėl pablogėjusios koordinacijos ligoniui sunku atsistoti bei eiti (jį „mėto į šonus"), o dėl raumenų hipertonuso atsiranda sąnarių kontraktūros, kurios taip pat apsunkina judėjimą).
• Komunikacijos (ši funkcija gali sutrikti dėl įvairių insulto pasekmių. Insulto metu gali būti pažeisti įvairūs kalbos ir jos suvokimo centrai. Ligoniui gali pasireikšti įvairios afazijos (kalbos sutrikimo) rūšys: motorinė afazija (ligonis negali kalbėti, nors žino, ką nori pasakyti), sensorinė afazija (ligonis nesupranta kitų žmonių kalbos, o pats kalba nesuprantamai), semantinė afazija (ligonis nesupranta sudėtingesnių žodžių, giminystės ryšių), amnezinė afazija (ligonis nebeprisimena daiktų pavadinimų, nuolat pamiršta žodžius, vardus).
• Orientavimosi aplinkoje (pažeidus atitinkamas smegenų struktūras žmogus nebegali orientuotis aplinkoje).
• Adekvatumo (ši funkcija ligoniams po insulto dažniausiai sutrinka dėl išsivysčiusios depresijos. Ligoniai nebereaguoja į situacijas adekvačiai).
• Ekonominės, socialinės (dėl sutrikusių judėjimo ir/ar komunikacijos funkcijų, insultą patyrę ligoniai ne visada gali grįžti į ankstesnį darbą).
• Savarankiškumo kultūrinėje veikloje bei dalyvavimo visuomeniniame gyvenime (likusi po insulto negalia dažnai apsunkina savarankišką dalyvavimą kultūrinėje veikloje bei visuomeniniame gyvenime).

Žinoma, labiausiai pačius ligonius ir jų artimuosius neramina sutrikęs pacientų judėjimas, kalba ir pažintinės funkcijos. Dažnai sergantiesiems kyla klausimas, ar galima tikėtis, jog insulto padariniai išnyks ir kada galima laukti pagerėjimo? Į šį klausimą tiksliai atsakyti sunku. Yra žinoma, jog judėjimo funkcijos atsistatymo galima laukti iki metų po insulto, pažintinių funkcijų atsistatymo - iki penkerių metų, o kalbos pagerėjimo - net iki penkiolikos metų.

Labai svarbu, kad insultą patyrusiam ligoniui būtu grąžinta kiek įmanoma daugiau prarastų biosocialinių funkcijų. Kad galima būtų pasiekti šio tikslo, visiems insultą patyrusiems ligoniams turi būti taikoma ilgalaikė reabilitacija. Geriausia, jei reabilitacijos pradžia sutampa su pirmąja ligos diena. Taip pat labai svarbu, jog insultą patyrusių ligonių artimieji suprastų, jog pacientų reabilitacija turėtų užsiimti ne vien specializuotas personalas, bet ir patys šeimos nariai, tik tuomet įmanoma pasiekti maksimaliai gerų reabilitacijos rezultatų.