Epilepsija sunkiai vaduojasi iš mitų

Geriau neturėti kojos, nei sirgti epilepsija. Tokie žodžiai išsprūsta tėvams po ilgų įrodinėjimų aplinkiniams, kad šia liga sergantis vaikas nėra psichiškai neįgalus.

Neįtaria apie priepuolį

Klaipėdos vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus gydytoja Rūta Dolebienė pastebi, kad diagnozė "epilepsija" kartais gąsdina ne tik aplinkinius, bet ir mažųjų pacientų tėvus.

Spėjama, kad ši liga baimingai vertinama dėl priepuolių - kritimo ant žemės, galūnių traukulių ir drimbančių putų. Tačiau neurologė atkreipia dėmesį, kad ne visus sergančiuosius epilepsija tai ištinka.

Akių vartymas, užsisvajojimas, nutrūkstantys veiksmai - šie požymiai taip pat gali signalizuoti apie epilepsiją.

Kaip paaiškino R.Dolebienė, priepuolių pobūdis priklauso nuo epilepsijos formos. Pavyzdžiui, ši liga gali pasireikšti trumpais sutrikusios sąmonės ir sustojusios įprastinės veiklos epizodais - staiga pakviestas vaikas nesureaguoja.

"Užsisvajojusiojo" akys nukrypsta aukštyn, vokai šiek tiek trūkčioja. Šiuos veiksmus gali lydėti kiti reiškiniai. Pavyzdžiui, vaikui iš rankų krinta daiktai, o atsipeikėjusiam ligoniui sunku suvokti, kas vyksta. Tokie trumpi priepuoliai atrodo nereikšmingi. Juos sunku pastebėti, kol priepuoliai neištinka serijomis keletą kartų per dieną.

Negydant smegenyse kartojasi išoriškai nematomos bioelektrinės iškrovos, kurios neleidžia smegenims normaliai vystytis. Vėliau tai gali pasireikšti viso kūno traukuliais.

R.Dolebienė pabrėžė, kad diagnozuojant ligą reikia skirti epilepsijos ir nieko bendra su šia liga neturinčius epilepsijos požymius.

Epilepsijos priepuoliai pacientui gali pasireikšti ne tik fiziškai, bet ir sensoriniais reiškiniais, primenančiais iliuzijas ar haliucinacijas, kurių metu iškraipomos aplinkinių daiktų formos, girdimi įvairūs muzikiniai garsai ar balsai, užuodžiamas nemalonus kvapas, jaučiamas sūrumas, kartumas ar metalo skonis burnoje.

Pasak R.Dolebienės, esant psichikos fenomenams gali apimti nerealumo jausmas - anksčiau patirta ar pasikartojanti situacija, nemotyvuota baimė, greitai besivystančio veiksmo įspūdis. Tokio židininio priepuolio metu vaikas jaučia, kas vyksta, tačiau negali daryti įtakos veiksmui.

Aplinkiniai net neįtaria, kad tokie požymiai taip pat susiję su epilepsija. Tačiau jei į juos neatkreipiamas dėmesys, priepuoliai gali dažnėti ir tapti vis sudėtingesni.

Įtakos turi ir nėštumas

Neurologė sakė, kad epilepsija diagnozuojama ištikus dviem ar daugiau savaiminių priepuolių. Tuomet skiriamas ilgalaikis gydymas.

Tik išimties atvejais epilepsija nustatoma po pirmojo, ilgiau nei 15 min. trunkančio priepuolio, įvertinus rizikos veksnius, vaiko raidą ir atliktų specifinių tyrimų pokyčius.

Simptominės epilepsijos, nulemtos galvos smegenų pažeidimo, dažniausiai pasitaiko po kokios nors persirgtos ligos ar traumų: smegenų uždegimo, encefalito, metabolinių susirgimų, skendimo.

Įtakos gali turėti ir probleminis gimdymas ar motinos liga per nėštumą. Tokios epilepsijos dažniausiai atsparios gydymui.

Pasak R.Dolebienės, epilepsijos gydymui nėra alternatyvų, tad svarbu paisyti gydytojo nurodymų. Ligos gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos formos, priepuolių eigos ir gydymo režimo.

Gerų gydymo rezultatų dažniausiai pasiekiama, kai epilepsija susergama dėl genetinio polinkio. Epilepsijos gydymas užtrunka nuo 2 iki 5 metų, priklausomai nuo ligos formos, eigos ir sunkumo.

Skina laurus olimpiadose

Aplinkiniai kartais laikosi nuomonės, kad epilepsija yra psichikos liga, o ja sergantieji - psichiškai neįgalūs. Neurologė net yra sulaukusi klausimų, ar sergantys epilepsija vaikai neturėtų mokytis atskirai nuo sveikųjų.

Pasak R.Dolebienės, dauguma sergančiųjų yra normalaus intelekto, o reguliariai vartojantys vaistus moksleiviai net skina laurus olimpiadose. Ši liga dažniausiai netrukdo mokytis.

Bet jei priepuoliai prasidėjo ankstyvojoje vaikystėje ir tėvai juos pastebi tik sutrikus vaiko raidai, tada priepuolių dažnis atsiliepia tolesniam vystymuisi. Toks mažylis pradeda vėliau sėdėti, stovėti, vaikščioti. Jis būna ne toks imlus aplinkinių emocijoms, sunkiau atlieka kai kuriuos nurodymus.

Liga raidai taip pat atsiliepia, jei vaikas serga atsparia gydymui epilepsijos forma. Ji lemia priepuolių dažnį ir pažintinių funkcijų sutrikimą. Tačiau tokių ligonių nėra daug - iš dešimties sergančiųjų epilepsija tik dviem pasireiškia atspari gydymui forma.

Išprovokuoja nuovargis

Epilepsijos priepuolį gali išprovokuoti miego stygius, pernelyg ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimas, stresas, emocinis ar fizinis nuovargis, taip pat alkoholio vartojimas.

A.Dolebienė pasakojo, kad kai kuriems pacientams priepuoliai kartojasi tik pavartojus alkoholio. Kitus priepuoliai ištinka kelionėje, skrendant lėktuvu ar važiuojant traukiniu. Išprovokuoti priepuolį gali ir šviesos blyksniai diskotekoje.

Vaikų ir paauglių psichiatrai įžvelgia, kad pastaraisiais metais dėl besaikio kompiuterių naudojimo daugėja sergančiųjų epilepsija.

Besaikis sėdėjimas prie kompiuterio taip pat gali sukelti dažniau pasikartojančius priepuolius, nutolinti pasveikimą.

Vengia vaistų

Dažnai tėvams rūpi, ar sergantis epilepsija vaikas gali sportuoti. Neurologė atsako teigiamai, tačiau nepataria rinktis plaukimo, dviračių, žirgų sporto ar kitos rizikingos šakos.

Gydytoja pastebi, kad kai kurie paaugliai, bijodami priaugti svorio ar galimos alergijos, nustoja vartoti skirtus vaistus. Tačiau šią problemą galima išspręsti parinkus tinkamus medikamentus, o nereguliarus jų vartojimas gali sukelti priepuolius.

R.Dolebienė atkreipė dėmesį, kad sergančios epilepsija ir vartojančios kontraceptines priemones paauglės, o tokių dabar yra gana daug, apie tai turėtų informuoti savo neurologą ir ginekologą. Mat kai kurie kontraceptikai sumažina vaistų nuo epilepsijos poveikį, tad gali kartotis priepuoliai.

Kaip elgtis priepuolio metu?

• nesijaudinti - jam neskauda
• apsaugoti nuo pažeidimų
• nedaryti dirbtinio kvėpavimo
• paversti ant šono, atlaisvinti apykaklę
• būti šalia ir stebėti priepuolio trukmę

Epilepsijos ištiktam vaikui nereikia nieko kišti į burną. Pacientas įkišto daikto gali atkąsti ar susižeisti, o įkištus į burną pirštus gali sukramtyti. Svetimkūnis gali patekti į kvėpavimo takus.

Jei priepuolis ištinka mažą vaiką, patariama jį kur nors saugiai paguldyti, o didesniam pasukti galvą į šoną ir ką nors po ja padėti, kad nesusižeistų per priepuolį.

Kas yra epilepsija?

Epilepsija - lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Jie pasireiškia savaiminiais sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimo ar suvokimo sutrikimais dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos.

Statistika

Lietuvoje iš 1000 vaikų epilepsija serga 4. Amžiaus grupėje iki 3 metų 100 tūkst. gyventojų tenka 100-120 ligonių. Nuo 3 metų iki paauglystės šis skaičius mažėja: iki 70-80 ligonių 10 tūkst. gyventojų.

Apie 5 proc. žmonių nors kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį. Lietuvoje epilepsija serga maždaug 1 proc. gyventojų.