Dovanotas kraujas dar kartą suteikia galimybę gyventi

Gelbstint žmogui gyvybę, dažnai prireikia donorų kraujo. Kovoti už gyvybę galime kiekvienas, tačiau dažniausiai apie kitus susimąstome tik ištikus nelaimei. Deja, ligos bei kitos negandos nesirenka laiko, todėl delsimas neretai būna pražūtingas. "Jei kas nors jaunystėje būtų pasakęs: "Klausyk, mes galime išgelbėti žmogui gyvybę - einam duoti kraujo", - tikrai būčiau ėjęs ir davęs", - tvirtina Kęstutis Gascevičius, pelnęs nusipelniusio donoro vardą.

Patyrė kraujo donorystės svarbą

Akimirksniu silpstančiai, po gimdymo gausiai nukraujavusiai poniai Živilei buvo perpilti penki litrai kraujo kartu su jo pakaitalais. Tai padaryti, anot pašnekovės, nebuvę paprasta, nes jos kraujo grupė gana reta - AB (IV). Nei jos vyras, nei vienintelė sesuo negalėjo jai pagelbėti, nes jų kraujo grupės netiko dvynukes pagimdžiusiai moteriai. Laimė, tuo metu ligoninėje buvo šios ypatingos grupės kraujo atsargų, tad nesavanaudiška donorų pagalba bei medikų profesionalumas išgelbėjo jaunai mamai gyvybę.

Ponia Živilė prisipažįsta, kad iki tol ji ne tik niekada nekreipusi dėmesio į kvietimus tapti donoru, bet ir nė karto nesusimąsčiusi, jog gali išaušti lemtingoji diena, kai jai pačiai prireiks donoro kraujo, tad dėl kraujo donorystės nesukusi sau galvos. "Niekada nebuvau savanaudė, tačiau nemaniau, kad būtent donorystė dovanos man antrą galimybę džiaugtis gyvenimu, - atvirauja moteris. - Iki tol gyvenau kaip ir visi - kasdien tuo pačiu keliu, beje, vedančiu pro pat kraujo centrą, skubėjau į darbą. Ne kartą mačiau, kaip jaunimas užeina ar išeina iš šio pastato. Pagalvodavau, kad kiekvienas daro tai, kas jam atrodo prasmingiausia, tačiau savęs vietoj jų neįsivaizduodavau. Man kažko trūko - gal drąsos, motyvacijos, o gal noro padėti kitiems. Skausmingomis akimirkomis gyvenimas žmogui suteikia galimybę peržvelgti ir iš naujo įvertinti tai, kas jam iki tol atrodė svarbiausia. Aš pasinaudojau man suteiktu šansu ir tvirtai nusprendžiau grąžinti skolą, vos tik nustosiu krūtimi maitinti savo dukreles. Mano vyras taip pat neliko abejingas kitų nelaimėms, todėl nė nedvejodamas tapo donoru. Kaskart, laikydama ant rankų savo mažyles, jaučiu neapsakomą palaimą širdyje, už kurią iš visos širdies esu dėkinga nepažįstamiems donorams, nes tik jų dėka supratau, koks brangus gyvenimas ir kokia neįkainojama vertybė yra žmogaus kraujas."

Donorystei nereikia pompastikos

Tapti kraujo donoru poną Kęstutį Gascevičių paskatino mamos liga. Deja, sūnaus kraujas nepadėjo įveikti jos ligos. Beribio skausmo akimirką ką tik donoru tapusiam ponui Kęstučiui giliai širdin įstrigo toje pačioje palatoje gulėjusios vienišos senutės, kuriai taip pat reikėjo perpilti kraują, beviltiškos padėties vaizdas.

"Nors koridoriuje žmonių buvo nemažai, tačiau gydytojos pagalbos šauksmo, jog močiutei reikalingas kraujas, niekas taip ir neišgirdo. Nežinau, kaip toliau susiklostė močiutės gyvenimas, tačiau tikiuosi, jog medikai nepaliko jos likimo valioje", - viliasi jis.

Nėra nieko liūdniau už vienišą ligotą senatvę, todėl donoras įsitikinęs, jog būtina kalbėti apie donorystę. Be to, neretai žmonės, kalbėdami apie donorystę, vadovaujasi prietarais ir baimėmis.

"Kalbėti apie donorystę reikia be didžiulių plakatų ar kitokios pompastikos. Tai padaryti galima visiškai paprastai, nes geriems darbams reklama nebūtina, dėl jų niekada nesiteisinama ir nepriekaištaujama. Argi ne juokingai atrodo, kai daug gražių ponių ir ponų, padarę gerą darbą, visi kartu sustoja bendrai fotografijai? - stebisi donoras. - Mes turime išmokti be pagyrimų padėti vieni kitiems ir ši pagalba turi tapti norma."

Imti pinigus - amoralu?

Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse neatlygintina donorystė siekia beveik 100 procentų Europos Sąjungos direktyvoje skelbiama, kad prekiauti žmogaus krauju yra amoralu. Lietuvoje neatlygintinos donorystės idėja įleidžia šaknis, tačiau žmonių suinteresuotumas duoti neatlygintinai kraujo labai priklauso nuo jų materialinės padėties. Donoras sako ne kartą pastebėjęs, jog donorystė yra vienintelis būdas, suteikiantis galimybę nupirkti savo sergančiam vaikui vaistų ar maisto šeimai. "Aš jokiu būdu nesmerkiu tokių donorų, - tvirtina K. Gascevičius ir visiems, norintiems burnoti prieš tokį jų pasirinkimą, pasiūlo vadovautis senolių išmintimi. - Prieš moralizuodamas - pamąstyk." Kiek kartų ponas Kęstutis neatlygintinai yra davęs kraujo, sako neskaičiavęs, tačiau tai turėtų būti ne mažiau nei 40. Savo kraujo, anot jo, nei kūręs, nei kaip kitaip gaminęs, todėl neleidžiantis sau už jį imti pinigų.

Ne tik sveika, bet ir malonu

Viduramžiais kraujo nuleidimas buvo bene dažniausia daugelio ligų gydomoji priemonė. Toks gydymo būdas, ypač rekomenduotinas nuo galvos, akių skausmų, karštinės, aukšto kraujospūdžio ar apsinuodijimo atvejais, buvo populiarus iki pat XIX a. Kraujo ligoniams paprastai nuleisdavo pradūrę ar įpjovę veną. Vėlyvaisiais viduramžiais pradėta gydyti ir dėlėmis, tačiau jos buvo itin brangios. Be to, buvo manoma, kad blogo kraujo kartkarkėmis verta atsisakyti ir šiaip, nes tai stiprina sveikatą. Dėl šios tiesos nesiginčyja ir šių laikų medikai. Anot jų, nedidelio kraujo kiekio praradimas yra naudingas organizmui: pagreitėja kraujotaka, pagerėja medžiagų apykaita, todėl organizmas kur kas geriau aprūpinamas deguonimi. Reguliariai duodant kraujo, sumažėja pavojus susirgti širdies ligomis, susireguliuoja geležies kiekis organizme.

Kraujo davimas nekenkia ir gerai savijautai

"Netekdamas dalies kraujo, išsigydau nuo depresijos, blogos nuotaikos bei pasiutimo, todėl manau, kad kraujo nuleidimas yra vertingas ir man pačiam, - juokauja donoras. - Man labai malonu, kad būdamas nežinomas retkarčiais gali suteikti paslaugą - išgelbėti gyvybę ar padėti greičiau išgyti."

Nesudėtinga, tačiau veiksminga

Tai, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kraujo grupės ir valgomo maisto, bandymų bei nesėkmių metodu nustatė amerikietis gydytojas Džeimsas D. Adamo. Kolegos seniausiai jį būtų apšaukę šarlatanu ir atidavę gydytojų garbės teismui, jeigu ne aplinkybė - jo pacientų išgijimo procentas buvo didžiausias. Neretai jis imdavo gydyti ir išgydydavo tokius pacientus, kuriuos klasikinė medicina būdavo priskyrusi beviltiškųjų kategorijai. Deja, gydytojas savo teorijos, patvirtinančios mitybos ir kraujo grupės ryšį, pagrįsti moksliškai negalėjo, nes mokslas tuo metu dar nebuvo tiek toli pažengęs į priekį. Dabar mityba pagal kraujo grupę atrodo paprasta, tačiau kartu ji yra labai įvairi, nes joje yra gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, be kurių neišsiverstų mūsų kūnas ir siela. Tuo spėjo įsitikinti ir donoro šeima, nuo pirmadienio iki penktadienio derindama maisto produktus, o savaigaliais maitindamasi pagal, anot donoro, "laisvą programą". Daugeliui aktualu, jog derinant maisto produktus išvengiama antsvorio, o svarbiausia, jog nereikia skaičiuoti kiekvieno kąsnelio.

Procedūra - paprasta ir neskausminga

Kokie pojūčiai apima davus kraujo? "Savijauta po procedūros tikrai nėra prasta, - užtikrina donoras. - Aš nesu nei kosmonautas, nei šachtininkas, nei Martin kroso dalyvis, nes aprašymuose, su kuriais tenka susipažinti kiekvienam donorui, paminėta, jog būtent šių sričių atstovams patartina po procedūros neskubėti grįžti į jiems įprastą veiklą."

Pati procedūra, anot pašnekovo, labai paprasta ir neskausminga, tad norintiems atlikti gerą darbą tereikia rasti laiko ir nueiti į kraujo centrą, o ten dirbantys medikai, įvertinę veikatos būklę, iš venos paims 450 mililitrų kraujo. Tokio dydžio dozės, kurios, be jokios abejonės, nėra kenksmingos žmogaus sveikatai, imamos viso pasaulio kraujo centruose. Sveikam žmogui kraujo galima duoti 4-5 kartus per metus. Paimto kraujo kiekis atsistato per dvi savaites.

Noras padėti įveiktų bet kokias kliūtis

Kai kraujo donorystė atsidūrė įtarimų šešėlyje, ponas Kęstutis, siekdamas tuos įtarimus išsklaidyti, teiravosi net paties sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, ar iš tiesų egzistuoja kraujo verslas. Ministro atsakymas išsklaidė abejones ir įtikino donorą, jog kraujas pasiekia tuos žmones, kuriems labiausiai jo reikia.

"Likus bent menkiausiai abejonei, savo kraujo nebūčiau patikėjęs nė vienam kraujo donorystės centrui", - tvirtina donoras, tikindamas, jog tuomet, pasinaudodamas spaudos galia, pats būtų ieškojęs galimybės padėti žmonėms. Tie, kuriems iš tiesų jo neišvengiamai reikėtų, anot donoro, be abejonės, atsilieptų.