Didelės bėdos dėl mažyčio vabalėlio

Nors vasara baigiasi, įvairūs vabzdžiai nė neketina atsisakyti pomėgio "pasivaišinti" mūsų krauju, mat praūžusios audros bei stiprūs vėjai išdraskė jų lizdus, sukeldami įkyrių skraiduolių ne tik sąmyšį, bet ir įniršį. "Visi skraidantys vabzdžiai dažniausiai gelia tuomet, kai arti jiems priskridus žmogus ima mosikuoti rankomis. Nesuerzinti, nevaikomi vabalai beveik visada nuskrenda savais keliais", - tikina vaikų alergologė Regina Mačiulienė.

Vabzdį priviliojo bandelė

Jei manote, kad vabzdžio įkandimas yra vieni niekai, - klystate. Mažas vabalėlis gali pridaryti labai daug bėdos. Tuo spėjusi įsitikinti ponia Rita sutiko papasakoti savo istoriją. "Buvo gražus vakaras, iš sodo į namus su vaikais nusprendėme pareiti pėsčiomis. Sūnus su bandele nustraksėjo keliuku tolyn, o dukra kramsnodama įsikibo man už rankos. Jokių vabzdžių tą akimirką aplink nebuvo. Staiga dukra sukliko ir išmetė prakąstą bandelę. Abi vos spėjome pamatyti šalin sprunkančią širšę, - pasakoja ponia Rita. - Apžiūrėjau įgeltą vietą - jokio geluonies. Laimė nešėmės butelį geriamojo vandens, kuriuo ir nuplovėme skaudamą vietą. Dukra vis braukė ašarą ir guodėsi, jog labai skauda ranką. Po pusvalandžio. Įgėlimo vieta jau buvo gerokai paraudusi bei patinusi, tačiau dar kartą ją rūpestingai apiplovėme šaltu tekančiu vandeniu, uždėjome į audinį įsuktą ledo gabalėlį. Po 2 val. dukra ėmė skųstis, jog jai niežti kūną. Pažvelgusi į savo vaiką net išsigandau - kūnelis iš tiesų buvo nubertas smulkučiais spuogeliais, tačiau tinimo niekur, net ir įgėlimo vietoje, nebuvo. "Advantan" tepalu ištepiau dilgėlinės požymiais nusėtą kūnelį. Dėl viso pikto padaviau dukrai išgerti niežulį malšinančią tabletę. Miegojome neilgai, nes dukrą vėl ėmė varginti niežulys bei bėrimas. Šį kartą minėtu tepalu ištepiau tik labiausiai niežtinčias vietas, išgėrėme dar vieną niežulį slopinančią tabletę. Rytą paskambinau gydytojai ir smulkiai papasakojau mūsų nuotykį. Paaiškėjo, jog mažytis vabalėlis sugebėjo sukelti kažkur giliai slypėjusią alergiją, tad nuo tos dienos dukra turi ne tik saugotis vabzdžių, bet ir nešiotis alergines reakcijas stabdančius vaistus."

Ne tik skausminga ir nemalonu

"Nieko nuostabaus, kad vasarai baigiantis vabzdžiai ima uoliau pulti žmones, nes būtent vasaros pabaigoje prasideda vabzdžių veisimosi laikotarpis. Šiuo metu gana dažnai pasitaiko bičių, vapsvų, širšių bei skruzdėlių įgėlimų, kurie ne ik skausmingi. Neretai jie gali baigtis ūmia alergine reakcija, todėl nereikėtų numoti ranka, jei įgėlė vabzdys", - perspėja alergologė.

Net ir nealergiškiems žmonėms gali būti pavojinga, jei širšė įgėlė į gomurį ar liežuvio šaknį, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių vabzdžių. Rimčiausia reakcija būna tiems, kurie alergiški vabzdžių įkandimams. Ne ką mažesnis pavojus sveikatai gresia ir tuomet, kai po intensyvaus kasimosi įgėlimo vietoje išsivysto infekcija. Vabzdžių nuodams alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas dėl išsivysčiusio anafilaksinio šoko gali būti mirtinas.

Įgėlė ar įkando?

Anot alergologės, skirtumą lemia įkandimo ar įgėlimo kilmė. Nuodingi vabzdžiai atakuoja gindamiesi, geluonimi injekuodami skausmą sukeliančius nuodus. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai injekuoja seiles su antikoaguliantais, t. y. medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą, kad galėtų juo misti. Nenuodingiems vabzdžiams įkandus, kartais gali atsirasti įvairių odos sudirginimo reakcijų, patvirtinančių, jog mūsų imuninė sistema reaguoja į svetimą baltymą, esantį kraugerių seilėse, tačiau tik nuodingų vabzdžių geluonis gali sukelti tokias stiprias alergines reakcijas kaip anafilaksinis šokas.

Vabzdžių įgėlimai vienodai pavojingi

Uodo įgėlimas retai kada būna pavojingas, tačiau kasantis galima sukelti infekciją. Kur kas pavojingesni bičių, vapsvų, skruzdėlių, aklių ir širšių įgėlimai. Širšės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Skrisdamos ieškoti maisto, kuriuo galėtų ne tik pamaitinti lervas, bet ir prikaupti atsargų žiemai, jos nevengia pro atvirą langą užsukti į gyvenamąsias patalpas, mat mėgsta mėsą, žuvį ar net svaigiuosius gėrimus, tad jei neleisite pasmaguriauti mėgiamu maistu - kerštas garantuotas. Širšės, kaip ir vapsvos, anot medikės, neprognozuojamos, tad gali įgelti be priežasties. Bitės elgiasi kitaip - negelia, kol jų neskriaudžia. Ir širšės, ir bitės ar vapsvos įgėlimai yra pavojingi, skirtumas tik tas, kad įgėlus bitei toje vietoje lieka geluonis, kurio nebūna įgėlus vapsvai ar širšei. Į odą įstrigusį geluonį reikia pašalinti palei odą nubraukiant nagu ar peilio ašmenimis. Jokiu būdu nespauskite geluonies, nes tuomet į organizmą pateks dar daugiau nuodų. Geluonies neištraukus, į organizmą patenka maksimali nuodų dozė, todėl ilgiau skauda sugeltą vietą, lėčiau slūgsta tinimas, skausmas, galimos stipresnės alerginės reakcijos. Liečiant bei kasant sugeltą vietą padidėja tikimybė užkrėsti, todėl žaizdelė gali supūliuoti. Alergiją dažniausiai sukelia bičių nuodai. Rudųjų skruzdėlių įkandimų žymės gali būti nematomos, bet jos dažnai būna grupinės. Tokias vietas galima pažinti iš patinimo, paraudimo, niežėjimo. Akliai skraido tik saulėtomis dienomis. Jie gelia labai skaudžiai ir gali sukelti pūlingus odos uždegimus. Vaikams alergiją neretai sukelia uodų, aklių, musyčių įkandimai.

Širšės ir vapsvos abejingos repelentams

Medikė primena, jog kovojant su širšėmis ir vapsvomis neverta naudoti uodus atbaidančių purškalų, kadangi jie visiškai neveikia šių vabzdžių. Nors saldumas ir privilioja vabzdžius, kupinas stiklainis vandens, saldžios uogienės ar saujelė cukraus, anot alergologės, taip pat nėra tinkama "gaudyklė" skraiduoliams vilioti. Paliktą stiklainį į rankas gali paimti mažas vaikas, tuomet iki nelaimės - tik akimirka. Specialiai vapsvoms ir širšėms naikinti skirti insekticidai - itin efektyvi apsigynimo priemonė. Kadangi vabzdžiai dažniausiai gelia tik gindamiesi, pamačius atskrendantį gėliką reikia elgtis ramiai, stengiantis nemosikuoti rankomis.

Organizmui sureaguoti reikia laiko

Anot medikės, įgėlus vabzdžiui, nė vienas neišvengia jų nuoduose esančių alergenų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų sukeltos reakcijos, pasireiškiančios skausmu, niežėjimu, paburkimu. "Tai normali pavojaus nekelianti, greitai atsirandanti ir greitai išnykstanti toksinė reakcija", - sako alergologė. Deja, vabzdžių įgėlimai ar įkandimai gali sukelti ne tik vietinę ar toksinę reakciją, bet ir kur kas pavojingesnę alerginę reakciją, kuri išsivysto po 15-20 min. nuo vabzdžio įkandimo. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. Alergologė sako, jog vabzdžių nuodams gali būti alergiški vos keli procentai žmonių. Pirmą kartą įkandus alerginės reakcijos nebūna - organizmas įsiaudrina tik per tam tikrą laiką. Įkandus vabzdžiui dažniausias negalavimas - niežėjimas. Šiuo atveju efektyviausiai pagelbės šaltas kompresas ir antihistamininio poveikio tepalas su vietinio nuskausminamojo poveikio vaistais. Tepalai su kortikosteroidais veikia lėčiau, tačiau jų veikimo poveikis ilgesnis.

Juokauti nevalia

Žaizdelę reikia nuplauti stipria šalto vandens srove, patrinti spiritu ir kuo skubiau uždėti šaltą kompresą, kuris apribos besivystantį uždegiminį procesą. Itin niežtinčią uždegimo vietą rekomenduojama patepti specialiu tepalu nuo vabzdžių įgėlimo, kuris malšina ne tik niežulį, bet ir skausmą. Įgėlus bitei, gali staiga sumažėti kraujospūdis, nes bičių nuodai geba sumažinti kraujagyslių tonusą. Ši reakcija ypač pavojinga hipotonija sergantiems žmonėms.

Esant lengvai alerginei reakcijai, odoje atsiranda rausvų niežtinčių išbėrimų, neretai oda įgyja pilkšvą atspalvį, vargina tinimas, skausmas, drebulys. Medikė apgailestauja, jog žmonės pagalbos į medikus dažniausiai kreipiasi tik sunkios alerginės reakcijos metu, kai patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui prasideda anafilaksinis šokas, kurio metu ištinka koma. Anafilaksinis šokas vystosi gana sparčiai, todėl, anot alergologės, brangi kiekviena sekundė. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusiajam gresia mirtis.

Paklausta, kada reikėtų kviestis profesionalios medikų pagalbos, gydytoja paaiškina, kad tai daryti pravartu bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su vabzdžiu pakilo temperatūra, atsirado galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas ar kiti bendro negalavimo požymiai.

Kaip elgtis

"Tikriausiai pastebėjote, kad vabzdžiai dažniau puola tuos, kurie jau buvo kartą sugelti. Taip nutinka todėl, kad kartą sugeltas žmogus, pamatęs atskrendančią širšę, išsigąsta, ima panikuoti, o drauge ir išskirti medžiagas, kurios vabzdį dar labiau pritraukia, - dalijasi pastebėjimais alergologė. - Norint išvengti vapsvų ar širšių įkandimų, nereikėtų basomis vaikščioti pieva, kur dalis šių vabzdžių įkuria savo lizdus. Nepatartina judinti medžiuose, inkiluose bei namų palėpėse įkurtų lizdų. Karštą vasaros dieną važiuojant į gamtą ar sodybą, nereikėtų naudoti saldžių kvepalų bei stiprų kvapą skleidžiančių higienos priemonių, vengti smaližiauti atvirose vietose, negerti saldžiųjų gėrimų. Labai svarbi apsaugos priemonė - tinkama apranga. Geriausia rengtis tankiais lengvais šviesiais medvilniniais rūbais. Širšės pirmiausia puola tamsias ar blizgančias vietas, todėl tamsius plaukus patartina pridengti šviesiu galvos apdangalu. Jeigu įgėlė širšė, bitė, kamanė ar vapsva, reikia kuo skubiau nešdintis iš tos vietos, nes šie vabzdžiai geldami išskiria tam tikrų medžiagų, sukeliančių dar didesnį jų gentainių agresyvumą, todėl netrukus galite sulaukti didelės įpykusių vabzdžių atakos. Ne tik vabzdžių suaktyvėjimo metu, bet ir vasarai besibaigiant pravartu naudoti įvairias vabzdžius atbaidančias priemones, o alergiškiems žmonėms visur ir visada nešiotis priešalerginius preparatus."